Europa

Prancūzijai panirus į politinę krizę, buvęs ministras pirmininkas Edouardas Philippe'as antradienį pareiškė pritariantis idėjai šalyje anksčiau laiko surengti prezidento rinkimus, praneša naujienų portalas „France24“. Buvęs artimas prezidento Emmanuelio Macrono sąjungininkas radijo stočiai RTL duotame interviu išreiškė pritarimą naujiems prezidento rinkimams po to, kai pirmadienį atsistatydino premjeras Sebastienas Lecornu, kurio vyriausybės nepalaikė nei sąjungininkai, nei oponentai.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis praėjusią savaitę pasirašė nutarimą dėl šalies ginkluotųjų pajėgų dalinių panaudojimo siekiant padėti pasienio apsaugos tarnybai prie sienų su Lietuva ir Vokietija, skelbiama lenkų Nacionalinio saugumo biuro interneto svetainėje.

ES vyriausybės susitarė apriboti Rusijos diplomatų keliones bloke, reaguodamos į padažnėjusius sabotažo bandymus, kurie, žvalgybos agentūrų teigimu, dažnai vykdomi Kremliaus šnipų, veikiančių diplomatinės dangos priedanga, praneša „Financial Times“ (FT). Maskvos remiami agentai kaltinami provokacijų prieš NATO valstybes eskalavimu – nuo padegimų ir kibernetinių atakų iki infrastruktūros sabotažo ir dronų įsibrovimų – tai, ką ES saugumo tarnybos vadina koordinuota kampanija, skirta destabilizuot...

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad šis kariauja „hibridinį karą“ su Vokietija. „Jis prieš mus vykdo informacinį karą. Jis kariauja su Ukraina, ir šis karas nukreiptas prieš mus visus“, – pirmadienį Vokietijos transliuotojui „ntv“ sakė F. Merzas.  Kancleris apkaltino Rusijos prezidentą, kad jis nori sugriauti Europos politinę tvarką.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas parašė žinutę Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Ją jis paskelbė platformoje „X“. V. Orbanas apkaltino V. Zelenskį bandant primesti, kas geriausia vengrams, taip pat apkaltino jį šantažu. „Gerbiamas Prezidente, Su visa pagarba, Vengrija neturi moralinės pareigos remti Ukrainos stojimą į Europos Sąjungą. Nė viena šalis niekada nėra šantažu gavusi savo kelio į ES – ir tai neįvyks ir šį kartą.

Popiežius Leonas XIV išleido dekretą, kuriuo nustatė naujas Romos kurijos finansinių investicijų taisykles, panaikindamas savo pirmtako popiežiaus Pranciškaus įvestą reglamentą. Vatikano bankas (IOR) neteks vienintelės ir išskirtinės teisės valdyti Vatikano finansines investicijas. Naujajame dekrete teigiama, kad Šventasis Sostas turto valdymui paprastai ir toliau turėtų naudotis IOR.

Europos Sąjunga (ES) siekia vaidmens pereinamojo laikotarpio valdžios organe, kurį Gazos Ruožui siūlo JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pirmadienį žurnalistams sakė Bendrijos diplomatijos vadovė  Kaja Kallas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atsistatydinančiam ministrui pirmininkui Sebastienui Lecornu  pirmadienį pavedė per dvi dienas parengti šalies „stabilumo“ planą, pranešė prezidentūra. Eliziejaus rūmai pranešė, kad E. Macronas S. Lecornu pavedė „iki trečiadienio vakaro užbaigti galutines derybas, kad būtų apibrėžta veiksmų ir stabilumo šalyje platforma“. Anksčiau pirmadienį E. Macronas priėmė ministro pirmininko S. Lecornu atsistatydinimą.

 Albanijos sostinėje Tiranoje teisiamas vyras pirmadienį teismo salėje ėmė šaudyti ir nušovė teisėją bei pašovė dar du žmones, pranešė policija. Apeliacinio teismo teisėjas Astritas Kalaja pirmininkavo vyro bylos nagrinėjimui, kai šis pradėjo šaudyti, nurodė policija ir pridūrė, kad šaudęs asmuo buvo nedelsiant suimtas. „Teisėjas buvo skubiai nugabentas į ligoninę, bet pakeliui mirė nuo patirtų sužalojimų“, – teigiama policijos pranešime.

Pastaruoju metu nežinomi dronai vis dažniau pasirodo virš svarbių Europos šalių objektų. Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko atskleidžia, kas iš Rusijos gali būti atsakingas už šiuos incidentus, rašo „Kanal 24“. Anot jo, už dronų skrydžius virš Europos miestų gali būti atsakinga Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba. Jai vadovauja Sergejus Naryškinas. „Būtent jis buvo atsakingas už šešėlinio laivyno sabotažą Baltijos jūroje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas neturi teisės blokuoti Ukrainos kelio link narystės Europos Sąjungoje (ES), rašo UNIAN. V. Zelenskis pabrėžia, kad Ukrainos kelias link ES yra negrįžtamas. „Ukraina bus Europos Sąjungoje su Orbanu arba be jo. Nes tai yra Ukrainos žmonių pasirinkimas. Esu įsitikinęs, kad Vengrijoje yra žmonių, kurie remia Ukrainą“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo jis.

Po 2023 m. spalio 7-osios išpuolių Vokietijoje „didėja neapykanta ir smurtas“ žydų tautybės žmonių atžvilgiu, pirmadienį, artėjant antrosioms teroro akto prieš Izraelį metinėms, perspėjo šalies vidaus žvalgybos tarnyba. „Stebime, kaip Vokietijoje pasigirsta raginimų – kartais paslėptų, kartais atvirų – rengti išpuolius prieš (pro)žydiškas ir (pro)izraelietiškas institucijas“, – sakė Konstitucijos apsaugos tarnybos (BfV) viceprezidentas Sinanas Selenas.

Vokietijoje pastebėjus dronų, Rusija atmetė kaltinimus, kas yra su tuo susijusi. „Europoje yra daug politikų, kurie linkę šiuo metu dėl visko kaltinti Rusiją. Jie tai visad daro nepagrįstai ir apibendrindami“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja rusų naujienų agentūra „Interfax“. „Istorija su šiais dronais iš tiesų yra keista.

Irano teismas pirmadienį nusprendė išteisinti šnipinėjimu kaltinamą Prancūzijos ir Vokietijos pilietį Lennartą Monterlosą, kuris buvo sulaikytas birželį per Irano ir Izraelio karą.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel nusijuokė, kai Donaldas Trumpas pareikalavo, kad Berlynas pagaliau skirtų 2 proc. BVP gynybai. Tokį epizodą savo memuaruose atskleidė buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Knygoje jis pasakoja apie įtemptus pokalbius su JAV prezidentu, kuris buvo pasiryžęs net išvesti Jungtines Valstijas iš Aljanso, jei sąjungininkai nepadidins išlaidų.

Naujasis Prancūzijos ministras pirmininkas pirmadienį atsistatydino po mažiau nei mėnesio darbo, įstumdamas šalį į dar gilesnę politinę krizę ir didindamas spaudimą prezidentui Emmanueliui Macronui rasti išeitį iš aklavietės. Sebastienas Lecornu atsistatydino praėjus vos 14 valandų po to, kai paskelbė savo naujosios vyriausybės sudėtį ir popiet turėjo surengti pirmąjį kabineto posėdį.

Buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel interviu Vengrijos leidiniui „Partizan“, kurio metu ji apkaltino Lenkiją ir Baltijos šalis sukėlus karą Ukrainoje, iššaukė tikrą reakcijų audrą.  Ji sakė, kad kaltina Lenkiją ir Baltijos valstybes dėl diplomatinių santykių nutraukimo tarp Rusijos ir ES, kuris, jos nuomone, lėmė po kelių mėnesių įvykusią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų kandidatė į prezidentus Marine Le Pen pirmadienį paragino surengti pirmalaikius parlamento rinkimus reaguodama į ministro pirmininko Sebastieno Lecornu atsistatydinimą praėjus kelioms valandoms po naujojo ministrų kabineto sudėties paskelbimo. „Parlamento (paleidimas) yra absoliučiai būtinas“, – sakė M. Le Pen, kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis sambūris“ lyderė parlamente.

Šių metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje paskirta trims mokslininkams už atradimus, susijusius su periferine imunine tolerancija, pirmadienį paskelbė Nobelio komitetas Stokholme veikiančiame Karolio institute. Premiją pasidalins Mary E. Brunkow, Fredas Ramsdellas ir Shimonas Sakaguchi.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pirmadienį pareiškė, kad vis dar „paslaptis“, kas stovi už dronų provokacijų bangos įvairiose Europos šalyse, tačiau šie incidentai „buvo naudingas priminimas europiečiams apie karo grėsmę“, rašo „Reuters“. D. Medvedevas, dabar einantis Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas, atmetė teoriją, kad neseniai įvykę trikdžiai, įskaitant oro uostų eismo sutrikimus Vokietijoje ir Danijoje, buvo susiję su Rusija ar jai palankiomis jėgomis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį priėmė ministro pirmininko Sebastieno Lecornu  atsistatydinimą, pranešė prezidentūra. E. Macronas praėjusį mėnesį paskyrė S. Lecornu į šias pareigas, tačiau iš esmės nepakitusi kabineto sudėtis, kurią jis pristatė sekmadienio vakarą, sulaukė griežtos kritikos visame politiniame spektre.

Aiškėja daugiau detalių apie tragiškai pasibaigusias dviejų porų atostogos Kroatijoje, kuomet važiuojant Adrijos jūros pakrantės keliu jų nuomotas automobilis nuslydo nuo kelio ir nuriedėjo į jūrą. Visi 4 atostogavę maltiečiai žuvo, rašo „Times of Malta“. Jeremy Gambinas (68 m.) ir jo žmona Lorraine (67 m.), Kevinas Bonnici (67 m.) ir jo žmona Alexandra (66 m.) buvo artimi draugai, visi gyvenę Swieqi miestelyje Maltoje. Kaip nurodo leidinys, avarija įvyko ketvirtadienį 16:20 val.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį pareiškė, kad Vokietija turėtų pasitraukti iš kitais metais Vienoje vyksiančio „Eurovizijos“ dainų konkurso, jei Izraelis būtų pašalintas. Visuomeninio transliuotojo ARD interviu laidoje paklaustas, ar Vokietija tokiu atveju turėtų savanoriškai atsisakyti dalyvavimo, konservatyvių pažiūrų politikas atsakė, kad palaikytų tokią galimybę. „Manau, kad tai, jog šis klausimas apskritai yra svarstomas, yra skandalas.

Kancleris Friedrichas Merzas mano, kad galiausiai Vokietijoje gali būti įvesta privaloma karinė tarnyba, tačiau sutiko, kad šalis pradės nuo savanoriškos tarnybos.  „Aš palaikau tai, dėl ko susitarėme koalicijos sutartyje, būtent kol kas pradėti nuo savanoriškos tarnybos. Tačiau manau, kad ji neliks savanoriška“, – sekmadienį visuomenino transliuotojo ARD laidoje sakė Vokietijos vyriausybės konservatorių blokui vadovaujantis F. Merzas,. Pasak jo, šiuo metu yra apie 350 tūst.

Europos Parlamento (EP) pirmininko pavaduotojas Victoras Negrescu paskelbė, kad 55 EP narių grupė iš 19 Europos Sąjungos (ES) valstybių paragino Europos Vadovų Tarybos pirmininką Antonio Costą nedelsiant pradėti derybas dėl Moldovos prisijungimo prie ES, praneša „Kyiv Independent“. „Tai stiprus politinis signalas: Europos Parlamentas be išlygų palaiko Moldovos Respublikos europietišką ateitį, pripažįsta įgyvendintas reformas ir reikalauja, kad parlamento rinkimuose išreikštas Moldovos piliečių ...

Šeštadienį Nyderlandų ir Belgijos pasienyje rastas miręs dviratininkas – 28 metų sunkvežimio vairuotojas iš Lietuvos, skelbia Nyderlandų naujienų portalas NOS. Policijos duomenimis, žuvęs lietuvis važiavo nuomotu dviračiu, kai buvo partrenktas. Jo sunkvežimis stovėjo pasienio poste. Apie žuvusį vyrą policijai pranešė belgas. Tyrimą atlieka tiek Nyderlandų, tiek Belgijos policija. Jauno lietuvio kūnas buvo rastas šeštadienį apie 8 val. ryto.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje apkaltino Lenkiją ir Baltijos valstybes, rašo „Bild“. A. Merkel, kuri vadovavo Vokietijai nuo 2005 iki 2021 metų, šį pareiškimą padarė interviu Vengrijos žiniasklaidos priemonei „Partizan“. Ji sakė, kad kaltina Lenkiją ir Baltijos valstybes dėl diplomatinių santykių nutraukimo tarp Rusijos ir ES, kuris, jos nuomone, lėmė po kelių mėnesių įvykusią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.

Europos Sąjunga (ES) sekmadienį griežtai kritikavo savaitgalį Sakartvele vykusius vietos rinkimus.  Balsavimas šeštadienį vyko „vykstant plačiam susidorojimui su opozicija“, sakoma bendrame ES užsienio politikos vadovės Kajos Kallas ir plėtros komisarės Martos Kos pareiškime.

Pirmadienį startuoja 2025 m. Nobelio premijų sezonas, kuriam pradžią duos fiziologijos ar medicinos kategorijos laureato/ų paskelbimas. Stokholme įsikūrusio Karolio instituto Nobelio asamblėja turėtų ne anksčiau kaip 11.30 val. vietos (12.30 val. Lietuvos) laiku atskleisti, kam atiteks šis prestižinis apdovanojimas. Nobelio fiziologijos ar medicinos premija gali būti skiriama vienam tyrėjui arba ją gali dalintis du ar trys mokslininkai, dirbę toje pačioje srityje.

Valdančiajai partijai savaitgalį laimėjus savivaldos rinkimus ir policijai panaudojus jėgą prieš protestuotojus, kurie bandė patekti į prezidento rūmus, Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklis Kobakhidzė sekmadienį pažadėjo suimti opozicijos atstovus ir uždrausti pagrindines opozicines partijas.

Sekmadienio audros Vokietijoje padarė žalos keliuose regionuose, sužeisti mažiausiai du žmonės – nors banglentininkams toks oras palankus. Daug kur Vokietijoje uždaryti keliai, o savaitgalį eismą trikdė nuvirtę medžiai ir šakos. Sekmadienį Šiaurės jūros pakrantėje pakilo audros sukeltos bangos, trikdžiusios keltų darbą Šlėzvigo-Holšteino pakrantėje, tačiau didelės žalos nepadaryta. Pietinėje Juodojo miško dalyje du žmonės sunkiai sužeisti, per audrą ant jų mikroautobuso užkritus medžiui.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico vėl išsakė kritiką Europos Sąjungos požiūriui į Rusiją, teigdamas, kad nenori matyti Maskvos pralaimėjimo, o siekia užkirsti kelią dar vienam plataus masto karui Europoje. „Karas Ukrainoje – ne mūsų karas“, – sakė jis sekmadienį per Slovakijos visuomeninį kanalą STVR transliuotame interviu.

Rugsėjo 10-ąją NATO patyrė didžiausią oro erdvės pažeidimą nuo pat Aljanso įkūrimo prieš daugiau nei 75 metus – į Lenkijos dangų įskrido 19 Rusijos dronų. Generalinis sekretorius Markas Rutte NATO atsaką pavadino „labai sėkminga reakcija“. Vis dėlto lenkų ir olandų naikintuvai numušė tik nedidelę dalį dronų. Rugsėjo 13-ąją Rumunija pranešė, kad ir į jos oro erdvę pateko Rusijos dronas.

Per daug jaunų žmonių „atprato“ nuo darbo, įspėja Jungtinės Karalystės darbo ir socialinės apsaugos sekretorius Pat McFaddenas. Jis pareiškė, kad bent metus nesiims naujų socialinės paramos reformų – pagrindinis jo tikslas bus grąžinti jaunimą į darbo rinką.

Čekijos darbo ministerija paskelbė, kad vien per pirmąjį šių metų pusmetį ukrainiečiai pabėgėliai atnešė į biudžetą dvigubai daugiau pajamų negu buvo išleista jų išlaikymui. Panašios patirtys fiksuojamos ir kitose Europos šalyse, o ekspertai pataria „galvoti dar kartą“, jeigu yra sakoma, jog ukrainiečiai yra našta valstybei. Tv3.lt palygino situaciją su Ukrainos pabėgėliais, jų nešama ekonomine nauda ar našta, ir kitose Europos šalyse.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Miuncheno oro uoste vėl buvo pastebėti dronai, todėl teko atidėti skrydžius. „Skrydžių pradžia spalio 4 d. buvo atidėta dėl pastebėtų dronų. Prieš atvykstant į oro uostą, prašome visų keleivių pasitikrinti skrydžių statusą savo avialinijų interneto svetainėse“, – paskelbė Miuncheno oro uostas. Vokietijos oro navigacijos tarnyba skrydžius sustabdė antrą naktį iš eilės po to, kai buvo pastebėti du dronai. Incidentą tiria policija.

Šeštadienį Čekijos visuotiniuose rinkimuose, suskaičiavus 97 proc. balsų, pirmavo milijardieriaus buvusio premjero Andrejaus Babišo partija, rodo oficialūs rezultatai.  Jo partija ANO (TAIP), žadanti didinti socialinę gerovę ir sustabdyti karinę pagalbą Ukrainai, surinko 35,2 proc. balsų 10,9 mln. gyventojų turinčioje šalyje.  Antroje vietoje – kadenciją baigiančio ministro pirmininko Petro Fialos centro dešiniųjų koalicija „Kartu“, gavusi 22,9 proc. balsų.

Per šaudynes Nicoje, Pietų Prancūzijoje, du žmonės žuvo, o penki buvo sužeisti, šeštadienį paskelbė pareigūnai. Kai kurie nukentėjusieji buvo sunkiai sužaloti, o nusikaltėlių vis dar ieškoma. Atliekamas tyrimas dėl įtariamo iš anksto suplanuoto nužudymo, kurį galėjo įvykdyti organizuota grupuotė. Nicos meras Christianas Estrosi sako, kad penktadienio naktį buvo šaudyta panaudojus automatinį ginklą, o nusikaltimas siejamas su prekyba narkotikais.

Jungtinėje Karalystėje (JK) ir Airijoje siaučiant audrai „Amy“ vienas žmogus žuvo, o šimtai tūkstančių liko be elektros. JK ir Airijoje smarkiai lyja, o vėjo greitis kai kur siekia 144 km per valandą. Didžiojoje dalyje Britų salų šeštadienį dėl audros paskelbtas geltonos spalvos pavojus, reiškiantis, kad nepalankūs orai vietomis gali padaryti nedidelį poveikį, o kai kur gali sutrikti susisiekimas.  Škotijos Tairio saloje užfiksuotas didžiausias, 154 km/h, vėjo greitis.

Trečdalis Jungtinės Karalystės (JK) darbdavių darbuotojų veiklą stebi naudodami vadinamąsias „bossware“ programas. Dažniausiai tikrinami darbuotojų elektroniniai laiškai ir naršymo istorija internete, rašo „The Guardian“. Įprastai tokį sekimą taiko privačios įmonės. Vienas iš septynių darbdavių netgi įrašo ar tiesiogiai stebi darbuotojų ekrano veiklą, rodo visos šalies mastu atlikta vadovų apklausa. Apklausą atliko Jungtinėje Karalystėje veikiantis Vadybos institutas (angl.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas apkaltino Rusiją dėl prancūzų fotožurnalisto, kuris penktadienį žuvo per dronų smūgį, kai vykdė užduotį Rytų Ukrainos Donbaso srityje, nužudymo. „Su dideliu liūdesiu sužinojau“ apie Antoni Lallicano mirtį, jis tapo „Rusijos dronų atakos auka“, parašė Prancūzijos prezidentas socialiniame tinkle „X“ tuo metu, kai įtampa tarp Rusijos ir Europos šalių sparčiai didėja.

Prahos oro uoste penktadienio vakarą kilo sumaištis – dėl pranešimo apie galimai artėjančius dronus Čekijos policija pradėjo plataus masto saugumo operaciją. Pareigūnai bendradarbiauja su kariuomene, tačiau kol kas grėsmė nepatvirtinta, o oro uosto veikla tęsiasi įprastai. „Taikome plačias saugumo priemones, kuriose dalyvauja daugybė policijos pareigūnų iš įvairių padalinių, taip pat bendradarbiaujame su kariuomene. Priežastis – anoniminė ir nepatvirtinta grėsmė dėl artėjančių dronų.

Penktadienį Rytų Ukrainos Donbaso regione per drono smūgį žuvo prancūzas fotožurnalistas, pranešė dvi žiniasklaidos sąjungos.  Žuvo į komandiruotę Donbase pasiųstas prancūzas fotožurnalistas Antoni Lallicanas, pranešė Europos ir Tarptautinė žurnalistų federacijos bei Prancūzijos žurnalistų sąjunga.  Pranešta, kad per tą pačią ataką buvo sužeistas Ukrainos žurnalistas Heorgijus Ivančenka.

Po to, kai Miuncheno oro uosto darbą sutrikdė pastebėti dronai, Bavarijos vidaus reikalų ministras Joachimas Herrmannas penktadienį pareiškė, kad policijai netrukus gali būti suteikti platesni įgaliojimai atremti šią grėsmę.  „Norime gerokai išplėsti Bavarijos policijos teisinius įgaliojimus, kad ji galėtų nedelsdama ir veiksmingai imtis veiksmų prieš dronus.

Europoje vis daugiau provokacijų iš Rusijos: sustabdytas laivas prie Lenkijos naftos platformos „Petrobaltic“ ir dujotiekio, Ukrainos dronų specialistai padeda saugoti dangų virš Danijos, netoli kurios krantų plaukioja „šešėlinis tanklaivis“. Tiesa, tanklaivis neutralizuotas, kai prancūzų pajėgos išsilaipino jo denyje ir sulaikė du aukšto rango įgulos narius. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pastarosios provokacijos parodė, kad pažeidžiamos yra ir toli nuo fronto esančios šalys.

Penktadienį, minint 35-ąsias Vokietijos suvienijimo metines, prancūzų ir vokiečių lyderiai perspėjo apie pavojus demokratijai savo šalių viduje ir iš priešiškai nusiteikusių užsienio valstybių pusės. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas buvo pakviestas dalyvauti suvienijimo metinių minėjimo ceremonijoje pietvakarių Vokietijoje esančiame Sarbriukene, kur daugelį temų apėmusioje kalboje paminėjo „mūsų demokratijų išsigimimo“ grėsmę.

Vokietijoje virš Bundesvero bazės ir Miuncheno oro uosto pastebėti nežinomi dronai. Dėl incidento buvo sustabdyta oro uosto veikla. Spalio 2-osios vakarą Vokietijoje buvo pastebėti nežinomi dronai – ne tik Miunchene, bet ir virš aviacijos bazės Erdingo mieste, kur įsikūręs Bundesvero inovacijų centras. Apie tai pranešė „Bild“. Kaip pažymėjo leidinys, apie 19.30 val. nežinomi dronai buvo pastebėti Erdinge, kur bandomi naujos kartos bepiločiai orlaiviai. Vėliau, apie 20.30 val.

Vakarų Balkanuose iškritęs ankstyvas sniegas penktadienį paliko tūkstančius žmonių be elektros ir sutrikdė eismą – keliai tapo nepravažiuojami. Šią savaitę kalnuotose ir kalvotose Serbijos bei Bosnijos vietovėse iškrito gausus, šlapias sniegas, išvirto elektros tiekimo linijos ir medžiai, o žemiau esančiose vietovėse smarkus lietus sukėlė potvynių ir purvo nuošliaužų baimę.

Karštis Ispanijoje šią vasarą pražudė beveik 4 tūkst. žmonių – tai yra daug daugiau nei pernai vasarą. Iš viso 3 tūkst. 930 mirčių nuo 2025 m. gegužės 16 d. iki rugsėjo 30-osios siejama su aukštomis temperatūromis, pareiškė Ispanijos sveikatos ministerija. Tai yra 87,6 proc. padidėjimas, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Daugiau kaip 65 proc. karščio aukų buvo vyresni nei 85 metų amžiaus žmonės, daugiau kaip 96 proc. – vyresni nei 65-erių.