Įprastai tokį sekimą taiko privačios įmonės. Vienas iš septynių darbdavių netgi įrašo ar tiesiogiai stebi darbuotojų ekrano veiklą, rodo visos šalies mastu atlikta vadovų apklausa.
Apklausą atliko Jungtinėje Karalystėje veikiantis Vadybos institutas (angl. Chartered Management Institute, CMI). Duomenys rodo, kad darbuotojų stebėjimas plinta vis sparčiau.
Dar 2023 m. Informacijos komisaro biuras (ICO) nustatė, kad mažiau nei penktadalis darbuotojų manė esą sekami. Dabar jau trečdalis vadovų pripažįsta, kad jų organizacijos taiko sekimo priemones darbdavio įrangoje. Tikėtina, jog tikrasis mastas dar didesnis – nemaža dalis vadovų prisipažino patys nežinantys, kokios priemonės naudojamos jų įmonėse.
Sekimas dažniausiai pateisinamas siekiu užkirsti kelią vidinėms grėsmėms, apsaugoti jautrią informaciją ar užfiksuoti produktyvumo mažėjimą. Vis dėlto daug vadovų įžvelgia ir pavojų – tokios priemonės gali ardyti pasitikėjimą darbuotojais bei pažeisti jų privatumą.
„Ar jie nepasitiki savo darbuotojais? Ar ruošiasi juos pakeisti dirbtiniu intelektu?“ – svarstė vienos draudimo bendrovės vadovas, kurio įmonė kuria AI sistemą ekrano veiklai stebėti.
Kai kurios programos siūlo itin detalias funkcijas: ataskaitas apie „neveiklumo laiką“, „produktyvumo rodiklius“, AI ar socialinių tinklų naudojimą, net realiu laiku daromas ekrano nuotraukas, klavišų paspaudimų skaičiaus fiksavimą ir programėlių naudojimą.
ICO primena, kad darbdaviai privalo aiškiai informuoti darbuotojus apie sekimo pobūdį, mastą ir tikslą. Per didelis stebėjimas, ypač dirbant iš namų, gali rimtai pažeisti privatumą. Tarnyba įspėja galinti imtis veiksmų.
Praėjusiais metais ICO uždraudė bendrovei „Serco“ darbuotojų lankomumą sporto centruose tikrinti veido atpažinimo ir pirštų atspaudų technologijomis.
CMI pažymi, kad kai kur sekimas apsiriboja tik netinkamo turinio kontrole, tačiau darbuotojai ilgainiui gali pasijusti nuolat stebimi.
„Jeigu sekimas taikomas, labai svarbu apie tai kalbėti atvirai – kitaip kyla rimtos privatumo ir duomenų apsaugos problemos“, – sako CMI politikos ir išorinių ryšių direktorė Petra Wilton.
Seka ir kitais būdais
Pastaraisiais metais plinta ir kiti sekimo būdai: HSBC planuoja naujoje Londono būstinėje įrengti daugiau nei 1700 kamerų bei biometrinius skaitytuvus. PwC įvedė „šviesoforo“ sistemą, kuri remiasi kortelių perbraukimų ir „Wifi“ prisijungimų duomenimis, kad patikrintų, ar darbuotojai biure išbūna bent tris dienas per savaitę.
„Daugumai mūsų darbuotojų tai yra priimtina“, – teigė bendrovės atstovas.
Kai kurie darbuotojai pasakoja ir apie dar smulkesnį sekimą. Buvęs viešojo transporto tarnybos darbuotojas sakė, kad darbdavys tikrino jo internetinį kalendorių.
„Tai buvo įkyru ir priminė priekabiavimą. Galiausiai dėl to išėjau iš darbo,“ – teigė jis.
Apklausa atskleidė, kad vienas iš šešių vadovų pats svarstytų keisti darbą, jei jo įmonė pradėtų stebėti darbuotojų veiklą.
Iš tų, kurie žinojo apie savo organizacijoje taikomą sekimą, 35 proc. nurodė, kad tikrinami el. laiškai. Populiariausia priemonė – darbuotojų prisijungimų, atsijungimų stebėjimas.
Apibendrinus, 53 proc. vadovų palaiko darbuotojų stebėjimą darbdavio įrenginiuose, 42 proc. tam nepritaria, dažniausiai dėl to, kad tai griauna pasitikėjimą, nepagerina darbo rezultatų ir tuo gali būti piktnaudžiaujama.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
