J. Stoltenbergas, buvęs NATO generalinis sekretorius, paskelbė memuarus „Mano budėjimo metu: kaip vadovauti NATO karo metu“. Juose jis pasakoja, kaip Donaldas Trumpas dar per savo pirmąją prezidento kadenciją bandė priversti Aljanso nares padidinti išlaidas gynybai, taip pat kaip Aljansas buvo atsidūręs ant žlugimo ribos.
Kaip rašo J. Stoltenbergas, 2016 m. prezidento rinkimuose jis tikėjosi Hillary Clinton pergalės, tačiau ryte po rinkimų sužinojo apie D. Trumpo pergalę.
Jis sunerimo, nes D. Trumpas per kampaniją NATO vadino „pasenusia“ organizacija. J. Stoltenbergas nusprendė pagerinti santykius ir įvedė griežtą drausmę organizacijoje – uždraudė personalui juoktis ar tyčiotis iš D. Trumpo, rašo „Zerkalo“.
Per pirmąjį pokalbį telefonu JAV prezidentas netikėtai pareiškė, kad yra „didžiulis NATO gerbėjas“. Kartu su J. Stoltenbergu jie sutarė dėl būtinybės didinti Europos šalių gynybos išlaidas.
Tačiau 2017 m. viršūnių susitikime D. Trumpas vėl pareiškė, kad išlaidas būtina didinti. „Dvidešimt trys iš 28 NATO šalių vis dar nemoka to, ką turėtų mokėti už savo gynybą, – sakė JAV prezidentas.
Kitą kartą jis prie šios temos grįžo po metų. Prieš 2018 m. viršūnių susitikimą D. Trumpas paskambino J. Stoltenbergui ir pagrasino, kad JAV pasitrauks iš NATO, jei sąjungininkai nepadidins išlaidų.
„Ji juokėsi“
JAV prezidentas generaliniam sekretoriui papasakojo, kad neseniai susitiko su tuometine Vokietijos kanclere Angela Merkel ir jai pasakė, kad taip toliau tęstis negali.
„Aš pasakiau: „Angela, tu turi išleisti daugiau. Tu turi išleisti 2 proc.“ Ji atsakė: „Galbūt iki 2030 m.“ – ir nusijuokė, kai tai pasakė... Ji juokėsi“
D. Trumpas teigė, kad JAV gynybai išleidžia 4 proc. BVP ir padengia 80–90 proc. NATO išlaidų: „Ir mes to daugiau nedarysime. Mes ketiname mokėti tiek pat, kiek moka Vokietija.“
Pabaigoje D. Trumpo įspėjimas buvo nedviprasmiškas: „Jums NATO yra labai reikalinga. Mums NATO nereikia.“
JAV prezidentas už galimą NATO žlugimą atsakomybę priskyrė J. Stoltenbergui. Jis pareikalavo, kad šis viską sutvarkytų iki viršūnių susitikimo, kuriam tuo metu buvo likę 12 dienų.
Pačiame viršūnių susitikime D. Trumpas viešai kritikavo Vokietiją ir A. Merkel dėl mažų išlaidų bei pareikalavo nedelsiant jas padidinti iki 2 proc.
Galiausiai jis pareiškė, kad JAV liks NATO nare tik tuo atveju, jei Vokietija ir Jungtinės Valstijos mokės vienodai.
„Aš palieku šį susitikimą. Man nebėra prasmės čia būti“, – sakė D. Trumpas.
J. Stoltenbergui pavyko išgelbėti situaciją. Pasak generalinio sekretoriaus, D. Trumpas netikėtai perdavė jam raštelį, kuriame paprašė viešai pareikšti, kad išlaidos padidėjo dėl jo lyderystės. Norvegas sutiko – ištarė šiuos žodžius, po to pridėdamas patvirtinimą, kad visi sąjungininkai laikosi NATO 5 straipsnio dėl kolektyvinės gynybos.
Po to jis paprašė, kad nė vienas iš Europos lyderių nekalbėtų, jog D. Trumpo nuotaika nepasikeistų. Nepaklausė tik Danijos ministras pirmininkas Lokke Rasmussenas (dabar einantis užsienio reikalų ministro pareigas), kuris su ašaromis priminė, kad Danija prarado 45 karius Afganistane – daugiau vienam gyventojui nei JAV – gindama Ameriką po 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro aktų.
Galiausiai D. Trumpas nurimo ir spaudos konferencijoje pareiškė apie sąjungininkų vienybę.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
