Lietuvos verslas

Nacionalinis plėtros bankas ILTE paskolino 6,75 mln. eurų  „Milsa“ įmonių grupei priklausančiai dolomito skaldos gamintojai „Klovainių skalda“. Šios investicijos bus panaudotos diegiant dolomito skaldos ir jos produktų gamybos liniją. „Naujos technologinės linijos galimybės ir funkcionalumas suteiks tvirtą pagrindą toliau kurti naujus produktus bei tobulinti technologinius procesus.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina visose Baltijos šalyse nežymiai augo, praneša energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Lietuvoje ir Latvijoje elektra brango 1 proc. iki 105,96 euro už megavatvalandę, o Estijoje kaina padidėjo daugiau nei 2 proc. ir siekė 106,46 euro.  „Pirmąją rudens savaitę vėjo jėgainės ir toliau gamino nedaug elektros energijos, tačiau išaugus saulės elektrinių gamybai elektros kaina išliko stabili.

Pigiausių maisto produktų vidutinio krepšelio kaina Lietuvos parduotuvėse paskutinį vasaros mėnesį, palyginti su liepa, mažėjo 4 proc. (2,96 euro), tačiau buvo 10,6 proc. (6,83 euro) didesnė nei prieš metus, skelbia Pricer.lt analizė. Palyginti su prieškariniu 2021 metų rugpjūčio mėnesiu, krepšelis yra 30,9 proc. (16,75 euro) brangesnis. Pricer.

Valstybės biudžetas (be Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų) per 7 šių metų mėnesius gavo 9,162 mlrd. eurų pajamų – 7,7 proc. (657,4 mln. eurų) daugiau nei prieš metus, arba 59,4 proc. metinio plano, skelbia Finansų ministerija. Iš mokesčių į valstybės biudžetą sausį-liepą gauta 8,526 mlrd. eurų – 6,3 proc. (506 mln. eurų) daugiau nei pernai sausio–liepos mėnesiais (57,9 proc. metinio plano). Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) šiemet gauta 4,087 mlrd. eurų – 8,5 proc. (321,4 mln.

Didžiausiai mažmeninės prekybos grupės Baltijos šalyse „Maxima grupė“ valdomos maisto pristatymo į namus įmonės „Barbora“ nuosavą kapitalą padidino dar 1,5 mln. eurų piniginiu įnašu. Tai jau trečias „Barboros“ kapitalo didinimas šiais metais – vasarį akcininkė jį padidino 1 mln. eurų piniginiu įnašu, birželį – 2 mln. eurų, rodo Registrų centro duomenys.

Trišalė taryba antradienio posėdyje ketina toliau diskutuoti dėl 2026-ųjų minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) – socialiniai partneriai pateiks galutines pozicijas. Taryba pirmąkart dėl kitų metų MMA diskutavo balandžio pabaigoje, tuomet savo analizę ir siūlymus pateikė Lietuvos bankas (LB). Centrinis bankas tada pateikė tris variantus, kiek kitąmet būtų galima didinti minimalią algą prieš mokesčius – 1198 eurų, 1138 arba 1078 eurų. Šie dydžiai atitinkamai siekia 50 proc., 47,5 proc.

Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė sako, kad spartesniam senatvės pensijos indeksavimui nebus naudojamos „Sodros“ rezervo lėšos. Visgi, pasak politikės, šiuo metu ieškoma būdų, kaip vienu metu ir auginti krizinėms situacijoms skirto rezervo lėšas, ir sparčiau indeksuoti individualiąją pirmos pakopos pensijos dalį.

Pieno perdirbimo grupės „Žemaitijos pienas“ konsoliduoti pardavimai sausio-birželio mėnesiais siekė 163,7 mln. eurų – 10,92 proc. daugiau nei tuo pat laikotarpiu pernai, per „Nasdaq“ biržą pranešė bendrovė. Pasak grupės, jos neaudituotas pirmojo pusmečio grupės grynasis pelningumas sudarė 5,4 proc. nuo apyvartos.

Siekiant apsaugoti Šiauliuose apsigyvenusius apuokus „Ignitis grupės antrinė įmonė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Šiaulių miesto bei rajono savivaldybės skirs 40 tūkst. eurų įrengti apsaugas, kad laukiniai paukščiai nenukentėtų tūpdami ant atramų, pirmadienį pranešė ESO.  Tai bus bandomasis aplinkosaugos projektas, skelbia įmonė.  „Pastarieji atvejai, kai žuvo saugomi paukščiai, indikuoja skubių ir efektyvių veiksmų poreikį.

 Paskirtajai premjerei Ingai Ruginienei prakalbus apie 4 darbo dienų savaitės idėją, kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Edvinas Grikšas mano, kad šį klausimą reikėtų spręsti kartu su verslu. Anot jo, būtina įsivertinti, ar sektorius yra pasirengęs tokiems galimiems pokyčiams. „Šiandien dienai iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pusės, kas svarbiausia, yra dialogas su verslu“, – pirmadienį po susitikimo su prezidentu teigė E. Grikšas.

Daliai valdančiųjų siūlant išpirkti valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ akcijas iš privačių savininkų, kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Edvinas Grikšas teigia, jog svarbu įvertinti, kaip tai paveiks pritraukiant į šalį naujų investicijų.  „Esminis dalykas – vadovautis duomenimis grįstu politikos formavimu, šiuo atveju – taip pat.

Dėl vyravusių saulėtų orų pastarąją savaitę daugiausia elektros pagamino saulės elektrinės. Tuo metu elektros kaina išliko stabili – kaip ir prieš savaitę ji siekė106 eurus už megavatvalandę, pirmadienį pranešė „Litgrid“. „Pirmąją rudens savaitę didesnių pokyčių rinkoje nebuvo. Toliau remontuojama Estijos–Suomijos elektros jungtis ir nedidelė vėjo jėgainių gamyba lėmė panašias kainas, kaip ir prieš savaitę.

Viešąją įstaigą „Nacionalinis radijas ir televizija“ (LRT) išlaiko mokesčių mokėtojai – vien šiemet tam bus išleista beveik 80 mln. eurų jų pinigų. Visuomeninis transliuotojas turėtų rodyti svarbiausius renginius, o taip pat svarbias lietuviams sporto varžybas. Tačiau realiai to nedaro. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Justas, kurį papiktino LRT vykdoma sporto varžybų transliacijų politika.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse rugpjūtį išliko Estijoje, o mažiausia tapo Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų skelbiami duomenys. Kita vertus, vartojimo prekių paslaugų brangimas per metus spartėjo visos trijose šalyse. Lietuvos vartotojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, pakilo 4,0 proc., Latvijos – 4,1 proc., Estijos – 6,1 procento.

 Opozicijai keliant klausimų dėl politiko valdomo nekilnojamojo turto (NT) vertės, kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Edvinas Grikšas sako, kad butą įsigijo už šeimos santaupas, nors viešuose šaltiniuose šios informacijos patikrinti negalima, rašo portalas „15min“. „Paaiškinimas paprastas – (...) viskas yra mano ir mano žmonos pajamos ir santaupos. Būstas yra įsigytas iš mūsų šeimos uždirbtų ir deklaruotų lėšų“, – portalui sakė E. Grikšas.

Ar tai būtų ankstyvas rytas, ar laikas po sočių pietų, daugelis jį paskanina gardžiu ir garuojančiu, maloniais aromatais apdovanojančiu kavos puodeliu. Jau nuo šio pirmadienio žemų kainų prekybos tinklas „Lidl“ kviečia į „Kavos festivalį“, kuriame išskirtiniai pasiūlymai net keliolikai kavos rūšių, taip pat nuolaidos – net iki 40 proc. Net 40 proc. nuolaida taikoma „Bellarom“ kavos kapsulėms „Lungo“, kurių 16 vnt. dėžutę galima įsigyti vos už 2,69 Eur.

Antrąjį 700 megavatų (MW) vėjo parko Baltijos jūroje konkursą organizuojanti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį laikinai – mėnesiui – sustabdė aukciono procedūras. Praėjusią savaitę sprendimą stabdyti konkursą priėmė Vyriausybė, patvirtinusi Energetikos ministerijos nutarimą.

Milijardinės vertės modernizavimo projektą įgyvendinančios Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos Lietuvos bendrovės „Orlen Lietuva“ nuosavas kapitalas didinamas 354 mln. eurų. Kaip rodo Registrų centro duomenys, kapitalas didinamas papildomu akcininko įnašu išleidžiant vieną 1 euro nominalios vertės paprastąją vardinę akciją, kurios emisijos kaina siekia 354 mln. eurų. Bendrovės praėjusių metų ataskaitoje nurodoma, kad jos nuosavas kapitalas buvo neigiamas – minus 123,6 mln. eurų.

Kauno Šilainių mikrorajone esantys žemės sklypai, anksčiau priklausę valstybei, dviejų verslininkų ir bendrasavininkų buvo nupirkti ir parduoti prekybos centrui „Lidl“ už septynis kartus didesnę kainą, praneša naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“. Skelbiama, kad tarp sklypų bendrasavininkų yra ir Kauno miesto tarybos narys Šarūnas Matijošaitis bei esami statybų bendrovės „Autokausta“ akcininkai.

Prekybos tinklas „Lidl“ tęsia plėtrą šalyje ir buria komandą naujai parduotuvei Vilniuje, Visoriuose. Būsimiems komandos nariams siūlomas ne tik konkurencingas atlyginimas mažmeninės prekybos sektoriuje, bet ir platus papildomų naudų paketas – privatus sveikatos draudimas, emocinės gerovės stiprinimo priemonės bei „Lidl“ dovanų kortelės. Būsimos parduotuvės komandai renkama apie 30 darbuotojų komanda. Šiuo metu ieškoma darbuotojų pardavėjų pozicijai.

Vokiečių prekybos tinklas naują parduotuvę planuoja atidaryti Visorių mikrorajone, mokslininkų gatvėje. Ieškomiems darbuotojams prekybos tinklas nekelia jokių patirties reikalavimų. Bendrovė darbo pobūdį įvardija taip: prekių iškrovimas į lentynas; klientų aptarnavimas kasoje; tvarkos parduotuvėje palaikymas; maisto prekių šviežumo ir kokybės užtikrinimas. Darbo skelbime nurodoma, kad siūlomą darbą galima dirbti pamainomis nuo 6:00 iki 15:00 val. ir nuo 14:00 iki 23:30 val.

Šių metų rugpjūtį daugiausia darbo ieškojusių gyventojų įsidarbino švietimo įstaigose ir gamybos įmonėse, skelbia Užimtumo tarnyba. Tarnybos duomenimis, rugpjūtį padėta įsidarbinti iš viso 17,3 tūkst. klientų. Daugiausiai jų – beveik tūkstantis – pradėjo dirbti švietimo įstaigose. Taip pat daugiau įsidarbino gamybos, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, informacijos ir ryšių, administracinės ir aptarnavimo veiklos, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonėse.

Kitąmet sostinės Pilaitės mikrorajone duris atvers naujas „Regitros“ padalinys. Anot įmonės, atidaryti naują padalinį nuspręsta atsižvelgus į nuolat augantį klientų srautą. „Augant sostinei didėja ir mūsų atsakomybė už paslaugų prieinamumą – todėl plečiame infrastruktūrą ten, kur jos labiausiai reikia.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija spalio mėnesį žada pakeisti žemės sklypo, skirto aukštųjų technologijų įmonės „Teltonika“ puslaidininkių gamyklos statybai Vilniuje, Liepkalnyje, paskirtį.  „Šiuo metu teritorijos keitimo procedūros – baigiamajame etape. Planuojama, kad paskirtis bus pakeista spalio mėnesį“, – BNS komentare nurodė ministerija.

Turto bankas už 1,9 mln. eurų pradinę kainą ketina parduoti buvusį „Dinamo“ baseiną bei bendrabutį Klaipėdos Vitės mikrorajone.  Turto banko teigimu, parduodamas kompleksas priklauso Klaipėdos valstybinei kolegijai.  „Siūlome įsigyti unikalų komercinį objektą Klaipėdos mieste, Vitės mikrorajone. Tai – puikiai išvystyta vieta su išskirtiniu susisiekimu su visais miesto rajonais, artimai esančiais komerciniais objektais ir besivystančiais naujais projektais“, – rašoma skelbime.

Statybos inspekcija nustatė, kad sostinės Pavilnių regioniniame parke neteisėtai praplėstos šalies vadovo patarėjos žemės sklypo ribos, rašo portalas „Delfi“. „Nustatyta, kad žemės sklypas naudojamas pažeidžiant nustatytas ribas – dalis nesuformuotų valstybinės žemės plotų, priklausančių Vilniaus miesto savivaldybei, yra aptverta segmentine, akmenine ir metaline tvora. Be to, pietinėje dalyje užimta dalis kitos paskirties valstybinio sklypo, valdomo patikėjimo teise.

Aplinkos ministerija Seimui kol kas neteiks siūlymo leisti individualius namus statyti be leidimo, BNS Plius pranešė viceministras Kastytis Žuromskas. Ministras Povilas Poderskis pristatydamas siūlymą balandį teigė, kad įstatymo pakeitimai turėtų būti teikiami Seimo rudens sesijai. Pasak K. Žuromsko, ministerija idėjos neatsisako, tačiau projektą nukelia tolesniam laikui.

Po ilgų teisminių procesų Vyriausybei šią vasarą sudarius taiką su prancūzų energetikos grupe „Veolia“, Lietuvos teismuose liko valstybės ieškinio dalis kitoms ginčo šalims, tarp kurių – ir vienas didžiausių verslo koncernų šalyje „Icor“. Tęsiantis šiems procesams, grupė rugpjūčio pabaigoje kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) su prašymu ištirti galimus prezidento vyriausiojo patarėjo Ramūno Dilbos interesus byloje.

Vyriausybei praėjusį penktadienį nutarus laikinai – mėnesiui – sustabdyti daugiau nei 3 mlrd. eurų vertės 700 megavatų galios antrojo vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkursą, pirmadienį sprendimą dėl to priims ir konkurso organizatorė – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).   Jai priėmus sprendimą konkursas bus atnaujintas spalio 6-ąją, o dalyvių pasiūlymų laukiama iki spalio 7 dienos pabaigos.  Iki šiol numatyta jų pateikimo data buvo rugsėjo 8-oji.

Latviai sunkiai atsigauna po to, kokį antausį jiems Europos čempionato aštuntfinalyje išrašė Lietuva, išspyrusi juos iš čempionato. Latvių krepšininkai su giliu liūdesiu pripažino, kad lietuviai buvo stipresni, o štai žiniasklaida ir net vienas lietuviams neblogai pažįstamas treneris niršo. Pastarasis kirto, teigdamas, kad latviai gėdingai pralaimėjo sovietiniams treneriams iš Lietuvos. Latvių fanai dar prieš rungtynes trankiai žygiavo į Rygos areną.

Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė sako, kad šiuo metu galiojanti tvarka institucijoms išlaidas traktuoti leidžia gana laisvai, tad Valstybės kontrolė (VK) negali tinkamai apskaityti, kiek tiksliai lėšų kasmet yra skiriama šalies valdymui. Dėl to, pasak I. Segalovičienės, auditoriams bus sudėtinga įvertinti, ar ministerijoms iškeltas tikslas kitais metais sutaupyti 137 mln. eurų bus pasiektas.

Būsto pirkėjai stabdžio nespaudžia. O, kaip sako dalis ekonomistų, jei pasiūla nedidės, kitais metais žadami pokyčiai dėl pensijų ir paskolų išdavimo gali pagaminti nemalonų kokteilį. Tad ko tikėtis gyventojams? Registrų centro duomenimis, rugpjūčio mėnuo šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje išliko gana aktyvus. O tokia tendencija stebima jau ne pirmą mėnesį.

Paskirtajai premjerei Ingai Ruginienei į finansų ministrus delegavus viceministrą Kristupą Vaitiekūną, o į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) vadovus – dabartinį Inovacijų politikos grupės vadovą Edviną Grikšą, verslo organizacijų lyderiai kandidatus į didžiausią įtaką verslui turinčių ministerijų postus vertina teigiamai.

Plungės savivaldybė iki 2029 metų pabaigos siekia pritaikyti Platelių ežerą aktyvesniam žmonių poilsiui – tam numatoma investuoti daugiau nei 4 mln. eurų.    „Darbai bus vykdomi aplink ežerą – tvarkant Platelių ežero prieigas, stovyklavietes, poilsio zonas ir kitą infrastruktūrą.

Nauji mokslo metai tėvams kainuoja vis daugiau – pratybų, uniformų ir drabužių kainos per kelis metus pastebimai išaugo. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pigiau galima įsigyti kanceliarinių prekių, tačiau didžiausias iššūkis išlieka mokyklinės uniformos.

Vilniaus miesto savivaldybė dar metams Oskaro Koršunovo teatrui (OKT) išnuomojo patalpas senamiestyje esančioje Ašmenos gatvėje, tačiau ateityje įstaiga turėtų keltis į kitą vieną. Kaip praėjusią savaitę nusprendė sostinės taryba, OKT patalpos be konkurso išnuomojamos nuo kitų metų sausio 1-osios iki 2027-ųjų sausio 10-osios dienos.

Teisingumo ministerija kritikuoja Susisiekimo ministerijos užmojį įpareigoti taksi įmones, kad jų vairuotojai atitiktų nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.  „Neaišku, kaip taksi įmonė galėtų realiai patikrinti nepriekaištingos reputacijos atitiktį“, – sakoma Teisingumo ministerijos išvadoje dėl kitos ministerijos inicijuojamų Kelių transporto kodekso pataisų.  Joms dar turi pritarti Seimas.

Niekuo neprasikaltę žmonės paprastai būna ramūs, kad jų nepradės persekioti policija, nereikės iš niekur nieko mokėti baudos ar pervesti pinigų antstoliams. Tačiau realybė kartais būna kitokia. Jei kas nors sugalvotų jus paduoti į teismą dėl išgalvotos skolos, neturėdamas jokių įrodymų, jam tą padaryti pavyktų. O galiausiai skolos išieškojimas būtų perduotas antstoliams. 2 tūkst.

Siekiant užtikrinti didesnį socialinį teisingumą, siūloma įteisinti galimybę ir studijuojantiems tėvams gauti kompensacines išmokas už auklių prižiūrimus vaikus.  Tai numatančias įstatymo pataisas įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė. Jei Seimas pritartų, kompensacinė išmoka, siekianti 364 eurų, taptų prieinama ir toms šeimoms, kuriose vienas iš tėvų studijuoja ar mokosi profesinėje mokykloje, o kitas – dirba.

Dėl šią savaitę fiksuotų „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sutrikimų dalis prekybininkų svarsto pradėti naudoti daugiabankius kortelių skaitytuvus. Apie sutrikimus buvo pranešta trečiadienį vakare. Prekybos vietose žmonės negalėjo atsiskaityti tiek minėto banko, tiek ir kitų bankų kortelėmis, jei kasose įrengtas „Swedbank“ skaitytuvas. Dėl to dalyje parduotuvių formavosi spūstys, atsiskaityti buvo galima tik grynaisiais.

Vyriausybė leido kultūros įstaigoms pačioms tvarkyti finansinę apskaitą. Šią savaitę Ministrų kabineto sprendimu dvi dešimtys įstaigų išbrauktos iš institucijų sąrašo, pagal kurį jų finansinę apskaitą ir personalo administravimą turėtų tvarkyti Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras (NBFC). „Jos išvaduotos nuo centralizavimo proceso, kuris kultūros sektoriuje nepasiteisino“, – teigia Kultūros ministerija.

Saugantis galimų gaisrų socialdemokratas Linas Jonauskas siūlo keisti baterijų, o ypač ličio, surinkimo tvarką. Dėl saugumo jis siūlo baterijų surinkimo dėžes iš patalpų iškelti į kitą vietą – šalia prekybos centro ar kito pastato, kur gaisro atveju nekiltų pavojus žmonėms.  Tačiau prekybininkai sako, kad gaisrų parduotuvėse nėra kilę. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas teigia, jog gaisrus dažniausiai sukelia ličio baterijos, patekusios į mišrų atliekų srautą.

Panevėžyje penktadienį duris atvėrė nauja irklavimo bazė Nevėžio pakrantėje, pranešė vietos savivaldybė. Pasak jos, 280 kv. metrų ploto irklavimo bazė su elingu skirta sportininkams ir  Bendruomeninių globos namų globotiniams ir vaikams, turintiems specialiųjų poreikių.  Naująją bazę prižiūrės ir už jos veiklą bus atsakingas Panevėžio sporto centras. Čia bus vykdomos treniruotės, plaukimo pamokos, edukacijos vaikams.

Su žiauriu elgesiu darbe vis dar susiduria nemažai lietuvių. Vienos įmonės šią problemą stengiasi spręsti, o kitoms darbuotojai nelabai rūpi. Su tuo susidūrė vilnietė Neda (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), kuri kentė nepavydėtiną vadovės elgesį, kol galiausiai vadovė buvo atleista už mobingą. „Na, ir ką jūs galvojate? Netrukus mūsų įmonę perpirko, pasikeitė savininkai, keitėsi valdžia. Ir tą pačią vadovę vėl priemė. Ir dar į tą pačią poziciją.

Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė vėl plieskia diskusijas dėl trumpesnės – 4 darbo dienų savaitės. Esą sparčiai tobulėjančios technologijos ir dirbtinis intelektas, jau dabar kai kuriose srityse išstumiantis žmones, turi padėti atsisakyti dabartinės penkių darbo dienų savaitės. Paskirtoji premjerė sako, kad darbdaviai dėl to turi susiprasti patys, o jei ne – ilgainiui įsikiš valstybė.

Siekdama, kad smulkūs įvairių kopūstų augintojai galėtų geriau apsisaugoti nuo kenkėjų, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) plečia mažais plotais auginamų augalų sąrašą į jį įtraukdama beveik 20 augalų.   Kaip BNS aiškino ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vedėja Regina Voverytė-Šimkienė, apsaugos produktų, naudojamų mažuose plotuose, yra daugiau, nes jų registracija ir reikalavimai dėl bandymų yra paprastesni.

Dauguma lietuvių bent kartą per gyvenimą įsigyja būstą, jį remontuoja ar net pasistato savo. Tačiau tokiais atvejais neretai susiduriama su nekokybiškai atliktais darbais, nekilnojamojo turto (NT) trūkumų slėpimu ir kitomis apgavystėmis. „Šiuo metu turime tokį labai nemalonų atvejį, kai gruntas po namu nebuvo tinkamai paruoštas, nebuvo nukirstos durpės, todėl grindys dabar smenga.

Kaip reaguotumėte, jei sėdėdami keleivio vietoje būtumėte per klaidą nubausti kaip vairuotojai, tad turėtumėte išklausyti papildomus nusižengusių vairuotojų mokymus, kitaip negalėtumėte vairuoti? Taip nutiko vilniečiui Deimantui, kuris 2022 m. išsilaikė B kategoriją, o šių metų rugpjūtį išsilaikė naują – A2 – kategoriją, tačiau jam neleido užsisakyti vairuotojo pažymėjimo, nes jis neva turi kažkokį apribojimą.

Gyvename tokiais laikais, kai be mobiliojo ryšio ir interneto jaučiamės kaip be rankų – negalime nieko rasti, su niekuo susisiekti, paskambinti ar parašyti. Tad dažnai kyla klausimas – ko reikėtų imtis dingus ryšiui ekstremalių situacijų metu? Ryšys ar internetas gali dingti dėl įvairių priežasčių: gamtos stichijų, kibernetinių atakų, avarijų ar karo.