Pasipiktinęs vilnietis socialiniame tinkle „Facebook“ atkreipė dėmesį į situaciją Aguonų gatvėje. Tomas (vardas pakeistas) nufilmavo remontuojamą gatvę ir piktinosi, kad šaligatviai išrausti abiejose jos pusėse, todėl pėstiesiems judėti yra sudėtinga.
„Kodėl reikia išrausti šaligatvius abiejose pusėse ir tada palikti savaitėmis gulėti ir nieko nedaryti?“ – klausė vyras.
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad gyventojai tuo pat metu raginami mažiau naudotis automobiliais bei taip prisidėti prie mažesnių spūsčių mieste.
„Su ramentais nelabai saugu praeiti“
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) projektų koordinatorė Ugnė Šakūnienė sako, kad problema neapsiriboja viena gatve. Jos vertinimu, dauguma Vilniaus šaligatvių žmonėms su judėjimo sunkumais nėra patogūs ir saugūs.
Ji pati šiuo metu vaikšto su ramentais, o anksčiau dėl sveikatos problemų teko judėti vežimėliu, todėl miesto infrastruktūros problemas yra patyrusi ir pati.
„Tiek naujuose rajonuose, tiek senamiestyje šaligatviai nepritaikyti. Man gal skaudžiausia dėl senamiesčio, nes ten tikrai labai daug nelygumų, išsikraipiusios plytelės ir bordiūrai“, – pabrėžia U. Šakūnienė.
Dar daugiau sunkumų, anot jos, atsiranda vykstant remontams.
„Oi, baikite juokus. Kai dabar vyksta remontai, tai niekur nepavaikščiosi. Viskas taip išrausta, kad man ir su ramentais nelabai saugu praeiti“, – sako LŽNS atstovė.
Ji pabrėžia, kad kliūtys šaligatviuose apsunkina judėjimą ne tik žmonėms su negalia. Su jomis susiduria vyresni žmonės, tėvai su vaikų vežimėliais ir kiti pėstieji.
U. Šakūnienė pasidalijo ir skaudžiu įvykiu, nutikusiu jos šeimoje.
„Mano vyresnio amžiaus mama Trakų gatvėje prie Adomo Mickevičiaus bibliotekos užkliuvo už atsikišusios plytelės, tai išvežė greitoji, nes susižalojo“, – prisiminė ji.
„Judu“ pripažįsta, kad pėsčiųjų judėjimo sąlygos šiuo metu sudėtingesnės
„Judu“ nurodo, kad prasidėjus rugsėjui eismo intensyvumas Vilniuje tradiciškai išauga, todėl gyventojai skatinami įvertinti alternatyvas kelionei automobiliu.
Anot judumo paslaugų operatoriaus, miesto gatvių pralaidumas yra ribotas, todėl net daliai gyventojų pasirinkus kitą keliavimo būdą automobilių gatvėse sumažėja. Ypač tai aktualu rytinio ir vakarinio piko metu.
2025 m. Vilniaus gyventojų keliavimo įpročių tyrimo duomenimis, pėsčiomis atliekama 19,05 proc. visų vilniečių kelionių. „Judu“ vertinimu, tai rodo, kad vaikščiojimas jau yra reikšminga kasdienio susisiekimo dalis.
Vis dėlto įmonė pripažįsta, kad vykstant remontams pėstiesiems kai kuriose miesto vietose judėti tampa sudėtingiau.
„Suprantame ir gyventojų pastabas dėl pėsčiųjų infrastruktūros būklės. Vykstant intensyviems infrastruktūros darbams, kai kuriose miesto vietose pėsčiųjų judėjimo sąlygos laikinai tampa sudėtingesnės“, – komentuoja „Judu“.
Įmonė pabrėžia, kad dalis vykdomų darbų skirti būtent pėsčiųjų infrastruktūrai pagerinti, todėl dabartinius nepatogumus siūlo atskirti nuo to, kaip gatvės atrodys užbaigus projektus.
Remontų planavimas kelia klausimų
Kritikos sulaukia ne tik pėsčiųjų judėjimo sąlygos. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys ir Laisvės partijos pirmininko pavaduotojas Danielis Ilkevičius atkreipia dėmesį į bendrą sostinėje vienu metu vykdomų darbų mastą.
Rugpjūčio pabaigoje, jo nurodytais duomenimis, „Judu“ žemėlapyje buvo pažymėta beveik 100 remonto vietų, o darbai vyko maždaug 14 kilometrų gatvių atkarpose.
D. Ilkevičius akcentuoja, kad problema yra ne pats infrastruktūros atnaujinimas, o darbų planavimas ir jų seka.
„Miesto infrastruktūra negali būti planuojama kaip atskirų, tarpusavyje nesusijusių objektų sąrašas. Ji turi būti vertinama kaip vienas tinklas.
Uždarius ar susiaurinus pagrindinę gatvę, eismas persikelia į aplinkines gatves. Jeigu jos irgi remontuojamos, vienas po kito ima strigti ištisi miesto rajonai ir įvažiavimai į sostinę“, – dėsto D. Ilkevičius.
Jis siūlo sostinei turėti vieną nuolat atnaujinamą infrastruktūros darbų kalendorių, kuriame gyventojai galėtų matyti darbų pradžią, planuojamą pabaigą, pažangą, vėlavimų priežastis ir numatomą poveikį eismui.
Vilniaus savivaldybė rugpjūčio pabaigoje skelbė, kad dalį susisiekimo infrastruktūros darbų siekiama užbaigti iki rudens, tačiau dalis projektų tęsis ir prasidėjus naujiems mokslo metams.
U. Šakūnienė taip pat pripažįsta, kad po remontų situacija kai kuriose vietose pagerėja. Tačiau, jos vertinimu, svarbu užtikrinti, kad net ir vykstant darbams mieste visi žmonės galėtų judėti saugiai.
„Gal po remonto bus geriau ir tvarkingiau, o tvarkingi šaligatviai bus tikra laimė ir kitiems vaikštantiems žmonėms“, – viliasi ji.
