Diskusija apie šildymo problemą kilo ir socialiniame tinkle „Facebook“. Martynas (vardas pakeistas) pasidalijo nuotraukomis ir klausė, kodėl jo daugiabutyje radiatorius šyla tik iš dalies.
Tačiau nuotraukoje balkone matomas radiatorius pritraukė komentatorių dėmesį.
„Balkone radiatorius demontuok, užteks vogti!“ – piktinosi vienas komentatorius.
Vien iš nuotraukų negalima nustatyti, ar šiuo atveju radiatorius įrengtas savavališkai ir ar jis turi įtakos kitų butų šildymui, tačiau specialistai patvirtina, kad netinkami pakeitimai viename bute iš tiesų kaimynams gali sukelti problemų.
Galingesnis radiatorius viename bute – šaltesnis kitame
Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) Pastatų energetikos katedros mokslo darbuotojas dr. Anton Frik aiškina, kad tokia situacija gali susidaryti senesniuose daugiabučiuose, kuriuose dažniausiai yra įrengtos vienvamzdės šildymo sistemos.
Anot A. Friko, savavališkai įrengtas galingesnis ar papildomas radiatorius gali paimti daugiau šilumos, nei buvo numatyta projektuojant sistemą. Dėl to tuo pačiu stovu toliau tekantis šilumnešis gali būti žemesnės temperatūros, todėl kaimynų radiatoriai šils prasčiau.
Panašių problemų gali atsirasti pakeitus vamzdžius, vožtuvus ar radiatoriaus prijungimo schemą.
„Jei patalpų temperatūra ilgesnį laiką išlieka per žema, gali didėti išorinių atitvarų paviršių atvėsimo ir kondensacijos rizika, o esant nepalankioms sąlygoms taip pat gali padidėti pelėsio susidarymo tikimybė“, – nurodo A. Frik.
Apie 50 tokių atvejų per metus
„Mano būsto“ Komunikacijos grupės vadovas Paulius Ugianskis sako, kad vien bendrovės prižiūrimuose namuose per metus fiksuojama apie 50 atvejų, kai viename bute atlikti šildymo sistemos pakeitimai sukelia problemų kitiems gyventojams.
Pasak P. Ugianskio, kartais taip nutinka dėl neišmanymo ar nekokybiškai atliktų darbų, tačiau pasitaiko ir sąmoningų savavališkų pertvarkymų.
Gyventojai keičia radiatorių prijungimo schemas, vamzdynus, apvadus, o kartais prie bendros sistemos be tinkamų techninių sprendimų prijungia grindinį šildymą.
„Vieno gyventojo noras savo bute šildymo sistemą pertvarkyti pagal save negali pabloginti gyvenimo sąlygų jo kaimynams“, – akcentuoja P. Ugianskis.
Anot bendrovės atstovo, dėl netinkamų pakeitimų gali būti sutrikdytas konkretaus stovo, sistemos dalies, o kai kuriais atvejais ir visos šildymo sistemos balansas.
„Tai reiškia, kad vieni butai šąla, kiti – perkaista“, – pabrėžia jis.
Dėl prastai šylančio radiatoriaus nebūtinai kaltas kaimynas. Specialistai pirmiausia tikrina, ar nėra gedimo, užsikimšimo, nuorinimo, reguliavimo ar kitų problemų. Kartais galutinei priežasčiai nustatyti būtina patekti ir į butus.
„Pasitaiko atvejų, kai savavališkai pakeitimus atlikę gyventojai specialistų neįsileidžia.
Tuomet problemos sprendimas užtrunka, o visą tą laiką dėl vieno buto savininko veiksmų nepatogumus gali patirti kiti namo gyventojai“, – pridūrė „Mano būsto“ atstovas P. Ugianskis.
Nustačius savavališkus ar techninių reikalavimų neatitinkančius pakeitimus, buto savininkui nurodoma juos pašalinti ir atkurti tinkamą sistemos veikimą arba parengti ir suderinti reikalavimus atitinkantį pertvarkymo sprendinį.
Nustačius savavališkus ar netinkamai atliktus pakeitimus, buto savininkas turi juos pašalinti arba pakeitimus suderinti ir darbus patikėti kvalifikuotiems specialistams.
Dėl vieno buto daugiau moka visas namas?
Savavališki pakeitimai gali turėti įtakos ne tik kaimynų radiatoriams, bet ir jų sąskaitoms.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) aiškina, kad daugiabučio šildymo sistema projektuojama taip, kad šilumnešis į visus butus pasiskirstytų tolygiai.
Tačiau norint užtikrinti komfortišką temperatūrą šaltesniuose butuose, gali tekti didinti visam namui tiekiamos šilumos kiekį.
„Tuomet bendras šilumos suvartojimas auga, o kartu auga ir šildymo sąskaitos visiems namo šilumos vartotojams“, – nurodo VERT.
Taryba pabrėžia, kad ši problema ypač aktuali butuose, kuriuose nėra individualių šilumos skaitiklių ar šilumos daliklių, nes tokiu atveju šiluma namo butams skirstoma proporcingai jų plotui.
Visgi „Vilniaus Tech“ dr. A. Frik atkreipia dėmesį, kad vien galingesnio radiatoriaus įrengimas savaime dar nereiškia, kad visas namas būtinai sunaudos daugiau šilumos. Tai priklauso nuo šildymo sistemos darbo režimo, šilumos punkto automatikos ir temperatūros patalpose.
Radiatorius nešyla = mažesnė sąskaita?
Jei dėl daugiabučio vidaus šildymo sistemos problemų radiatorius bute nešyla arba šyla tik iš dalies, tai savaime nėra pagrindas šilumos tiekėjui perskaičiuoti sąskaitą.
VERT aiškina, kad šilumos tiekėjas apskaičiuoja faktiškai visam namui patiektą šilumos kiekį ir jį paskirsto vartotojams. Už vidaus šildymo sistemos techninę būklę atsako namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, o gedimus nustato ir šalina šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojas.
Todėl pastebėjus, kad radiatorius nešyla, VERT rekomenduoja kuo greičiau kreiptis į namo administratorių arba tiesiogiai į šildymo sistemos prižiūrėtoją.
