Įsivaizduokite, kad daugiabučio, kuriame gyvenate gyventojai nusprendžia pertvarkyti automobilių stovėjimo aikštelę. Jei su pokyčiais sutinka dauguma, tai reiškia, kad visi gyventojai turės pinigais prisidėti prie šių pokyčių.
Net ir tie, kurie automobilio neturi arba apskritai nevairuoja. Taip pat ir tie, kurie pinigų tokiems remontams neturi.
Taigi, ką svarbu žinoti daugiabučių gyventojams?
Finansiškai prisidėti privalo ir nesutinkantys
Teisininkas Evaldas Klimas pažymi, kad iš esmės, net su pokyčiais nesutinkantis žmogus turi prie jų prisidėti finansiškai.
„Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti ir jų būtiniems pagerinimams atlikti – ir tai teisiškai nereikšminga, ar bendraturtis tais objektais naudojasi.
Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti“, – aiškino jis.
Visgi jis pabrėžia, kad svarbu atskirti du atvejus.
Pavyzdžiui, jei tai būtinosios išlaidos, skirtos turtui išsaugoti ir išlaikyti (pvz., avarinės būklės konstrukcijos remontas), mokėti privalo visi bendraturčiai proporcingai savo daliai, nepriklausomai nuo to, ar jie tuo objektu naudojas.
Tuo metu dėl bendrojo naudojimo objekto pagerinimo ir atnaujinimo (t. y. ne būtinojo remonto, o patobulinimo) dalis bendraturčių gali priimti sprendimą prisiimti tokių išlaidų apmokėjimo pareigą patys ir pagerinimo išlaidų negalės išreikalauti iš bendraturčių, kurie nesutiko dėl tokių pagerinimų.
„Taigi, pavyzdžiui, automobilių stovėjimo aikštelės atveju svarbu, ar tai laikoma bendrojo naudojimo objektu (pvz., įtrauktu į namo bendrojo naudojimo objektų aprašą) ir ar jos pertvarkymas yra būtinasis remontas, ar tik pagerinimas – nuo to priklauso, ar mokėti privalo visi, ar tik iniciatoriai“, – komentavo pašnekovas.
Sprendimai priimami balsavime
„Civinity“ regiono vadovas Darius Pūras pabrėžė, kad sprendimus dėl remontų ar kitų atnaujinimų daugiabučiuose priima ne visi name gyvenantys žmonės, o būtent butų ir kitų patalpų savininkai.
Pasak jo, paprastai reikia daugiau kaip pusės visų savininkų balsų.
„Vienas atskiras butas ar kita patalpa (sandėliukas, parkavimo vieta) suteikia vieną balsą, tai reiškia, kad keli to paties buto bendraturčiai balsuoja bendrai. Pavyzdžiui, name turint 40 balsų, paprastai reikia bent 21 balso „už“.
Tinkamai organizuotame pakartotiniame susirinkime tam tikri sprendimai gali būti priimti dalyvaujančiųjų balsų dauguma, tačiau „už“ turi balsuoti ne mažiau kaip ketvirtadalis visų balsų. Ši išimtis netaikoma skolinimuisi, naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimui ir kitiems įstatyme išskirtiems sprendimams“, – aiškino pašnekovas.
Jis pridūrė, kad avarijai likviduoti ar pavojui pašalinti balsavimo laukti nereikia. Tačiau administratorius turi pagrįsti darbų būtinumą: vien pavadinti remontą „privalomuoju“ nepakanka. Svarbūs techninės apžiūros dokumentai ir užfiksuoti defektai.
Tuo metu remonto išlaidos paprastai paskirstomos proporcingai savininko daliai bendrojoje nuosavybėje, apskaičiuojamai pagal patalpų naudingąjį plotą, o ne pagal gyventojų skaičių.
„Pavyzdžiui, paskirstant 10 tūkst. eurų išlaidų 2 000 kv. m naudingojo ploto namui, 50 kv. m butui tenka 250 eurų.
Mokėtiną sumą gali sumažinti panaudotos namo kaupiamosios lėšos. Jei objektas pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą skirtas tik daliai namo, išlaidos gali tekti tik tos dalies savininkams“, – nurodė D. Pūras.
Ką daryti tiems, kurie neturi pinigų?
Visgi kartais pasitaiko atvejų, kad gyventojas tiesiog neturi pinigų ant remontų.
E. Klimas pabrėžia, kad išlaikyti daiktą ir prisidėti su kitais bendraturčiais proporcingai valdomai daliai yra savininko pareiga, nepriklausanti nuo jo turimų lėšų.
Jis pridūrė, kad pareiga proporcingai savo daliai apmokėti namo (statinio) išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas kyla iš nuosavybės teisės, o ne iš savininko finansinių galimybių.
Jei asmuo negali sumokėti, jam tenka pačiam ieškoti sprendimo – pavyzdžiui, susitarti su administratoriumi ar bendrija dėl mokėjimo išdėstymo, arba, jei tikrai neišgali išlaikyti turto, apsvarstyti jo pardavimą, nes skola nedings, o tik augs“, – komentavo pašnekovas.
Teisininkas pažymėjo, kad sesumokėtos įmokos virsta skola, kuri gali būti išieškoma priverstine tvarka – teismo keliu, o vėliau, jei skolininkas geranoriškai neatsiskaito, ir per antstolį, nukreipiant išieškojimą į jo turimą turtą.
Todėl skolos leisti kauptis nepatartina – kuo ilgiau delsiama, tuo didesnė našta tenka pačiam skolininkui.
D. Pūras atkreipė dėmesį, kad finansinių sunkumų turintiems gyventojams gali būti leista mokėti dalimis, pagal iš anksto sutartą mokėjimo grafiką ar patvirtintas finansavimo sąlygas.
„Grafiką su administratoriumi ar kitu kreditoriumi reikėtų įforminti raštu – savavališkai pasirinkti mažesnes įmokas nepakanka. Jau priteistos skolos mokėjimą, įvertinęs aplinkybes, gali išdėstyti ir teismas.
Mažos pajamos savaime neatleidžia nuo įprastų remonto išlaidų. Tačiau savininkams, turintiems teisę į šildymo išlaidų kompensaciją, pagal nustatytą paramos tvarką gali būti apmokamos renovacijos kredito įmokos ir palūkanos“, – aiškino jis.
Dažniausiai nesutaria dėl kainos ir darbų laiko
Teisininkas dalijosi, kad nesutarimai dėl remontų daugiabučiuose yra gana dažna ginčų kategorija.
„Kasacinis teismas ne kartą nagrinėjo bylas dėl daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir pareigos proporcingai apmokėti su bendru turtu susijusias išlaidas – pavyzdžiui, dėl to, ar konkretus objektas (terasa ant stogo, liftas) yra bendrojo naudojimo objektas ir kas turi apmokėti jo remontą“, – pasakojo E. Klimas.
D. Pūras paantrino, kad tokių nesutarimų pasitaiko.
Pasak jo, nuomonės išsiskiria dėl remonto būtinybės, kainos ar darbų laiko: vieni nori remontuoti nedelsiant, kiti siūlo palaukti arba ieškoti pigesnio sprendimo.
„Skiriasi ir žmonių finansinės galimybės. Nesutarimų gali kilti, kai problema tiesiogiai paliečia tik dalį butų – pavyzdžiui, stogas praleidžia vandenį į viršutinio aukšto butus, o žemesnių aukštų gyventojai remonto poreikio taip stipriai nejaučia.
Susitarti padeda aiškiai pateikti defektų įrodymai, darbų sąmata ir kiekvienam savininkui tenkanti suma“, – pasakojo „Civinity“ regiono vadovas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
