Ministerija parengė ir Vyriausybei teikia Viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP – angl. public private partnership) programos projektą, pagal kurį 2027–2033 metais numatoma įgyvendinti trijų etapų susisiekimo infrastruktūros modernizavimą.
Anot ministerijos, dabartinis finansavimas neužtikrina kelių atnaujinimo spartos.
„Atsižvelgiant į tai, kad programos pirmojo etapo projektų kapitalo investicijų poreikis – apie 627,9 mln. eurų – kelis kartus viršija metinį Valstybinio kelių fondo biudžetą (2026 metais – apie 178,8 mln. eurų), vien tradicinių finansavimo šaltinių naudojimas sustabdytų kitų kelių tinklo objektų priežiūrą“, – nurodo ministerija.
„Taikant PPP modelį sudaromos sąlygos pritraukti privataus sektoriaus investicijas ir taip užtikrinti infrastruktūros objektų įgyvendinimą neatidėliojant, o su tuo susijusius viešojo sektoriaus finansinius įsipareigojimus paskirstyti per ilgesnį laikotarpį nei tai būtų įmanoma finansuojant vien iš turimo valstybės biudžeto ar Valstybinio kelių fondo lėšų“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Kaip nurodoma nutarimo projekte, pirmojo etapo projektams preliminariai reikėtų apie 627,9 mln. eurų investicijų, antro – 1,55 mlrd. eurų, o trečio – apie 2,2 mlrd. eurų.
Pasitelkus verslą pirmuoju etapu planuojama įgyvendinti Zarasų aplinkkelio bei Klaipėdos pietinio aplinkkelio projektus, rekonstruoti kelio tarp Kauno ir Alytaus ruožą, taip pat sutvarkyti 99 tiltus bei viadukus įvairiuose miestuose.
Tuo metu antruoju bei trečiuoju etapu numatoma tarptautinės magistralės „Via Baltica“ plėtra.
Anot ministerijos, kiek kokios apimties būtų valstybės įsipareigojimai, paaiškės pradėjus rengti bei tvirtinant atskirus projektus.
BNS rašė, kad platesnį PPP modelio panaudojimą keliams balandį įtvirtino prezidentas Gitanas Nausėda, pasirašęs jo inicijuotus bei Seimo priimtus Kelių įstatymo pakeitimus.
Vasarį Vyriausybė jau leido PPP būdu statyti 60 mln. eurų vertės Zarasų aplinkkelį, darbai turėtų prasidėti 2027-ųjų pradžioje.
