Lietuvos verslas

Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ 2026 metų vasaros sezoną ketina plėsti veiklą Lietuvoje – bendrovė pasiūlys 16 proc. daugiau skrydžių nei šiemet, be to, Vilniuje laikys trečią orlaivį – tai leis pasiūlyti daugiau skrydžių ir patogesnius tvarkaraščius. „Air Baltic” taip pat pradės tiesioginius skrydžius tarp Kauno ir Rygos, antradienį pranešė įmonė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba skyrė įspėjimą įmonei „Kautra“. Pastaroji tarnybos dėmesio sulaukė po to, kai neužtikrino tinkamų sąlygų autobusu keliaujančiam vyrui, kuris turi judėjimo negalią. Skundą tarnybai pateikęs judėjimo negalią turintis asmuo nurodė, kad planavo kelionę autobusu iš Kauno į Druskininkus. Jis iš anksto informavo vežėją apie poreikį keliauti autobusu su keltuvu, pritaikytu asmenims su negalia.

Vidutinis mėnesinis atlyginimas Lietuvoje (be individualiųjų įmonių) neatskaičius mokesčių antrąjį ketvirtį Sostinės regione buvo 2633 eurai – 1,6 proc. daugiau nei pirmąjį ketvirtį, o Vidurio ir vakarų Lietuvoje jis siekė 2189,7 euro – 2,7 proc. daugiau. Darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų antrąjį ketvirtį siekė 443 eurus ir per ketvirtį sumažėjo 16 eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vidutinis mėnesinis atlyginimas „į rankas“ Sostinės regione siekė 1601,3 euro – 1,5 proc.

Rugsėjis Lietuvoje visada reiškia naują pradžią. Šį mėnesį atsidaro mokyklų durys, į auditorijas ir dirbtuves grįžta jauni žmonės, jau pasirinkę savo kelią. Šiemet į aukštąsias mokyklas įstojo beveik 21 tūkst. jaunuolių – iš jų 12,5 tūkst. pasirinko universitetus, 8,4 tūkst. – kolegijas. Tuo pat metu į profesinio mokymo įstaigas įstojo beveik 19 tūkst. mokinių. Šie skaičiai kalba patys už save: profesinį kelią renkasi beveik tiek pat jaunimo, kiek ir aukštąsias studijas.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje nežymiai pakilo iki 104,4 euro už megavatvalandę. Latvijoje ji taip pat šiek tiek išaugo ir siekė 105,07 euro, o Estijoje, priešingai, fiksuotas kainų kritimas iki 103,97 euro, skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Didmenines kainas lėmė mažesnė gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių. Visame regione buvo stebimas vėjo jėgainių gamybos apimties sumažėjimas – ji smuko 44 proc. palyginti su ankstesne savaite.

„Grįžęs iš kariuomenės, neturėjau darbo, dairiausi, kur galėčiau įsidarbinti. Buvo žiema, prieškalėdinis laikotarpis, pamačiau, kad „Venipak“ ieško laikinų darbuotojų – siuntų rūšiuotojų piko sezonui. Galvoju, pabandysiu. Taip ir bandau jau 10 metus“, – juokauja vilnietis Laurynas Svirskis, kuris po ketverių metų iš rūšiuotojo tapo krautuvo vairuotoju, o dabar jau mėnesį „Venipak“ bando naujas pareigas – siuntų vadybininko.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad nuo rugsėjo pradžios gyventojai jau gali teikti prašymus dėl būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimo ateinančiam šildymo sezonui, rašoma praešime spaudai. Nepasiturintiems gyventojams, kurie dėl kompensacijų kreipiasi likus vienam mėnesiui iki šildymo sezono pradžios arba šildymo sezono metu, kompensacijos skiriamos iš karto visam šildymo sezonui.

Nedarbas liepą Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas šalyje smuko 0,4 punkto, o per mėnesį nepakito ir siekė 7,1 proc. Darbo neturėjo 111 tūkst. žmonių, iš jų 15 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – jo nedarbas per metus smuko 4,9 punkto iki 16,5 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,6 proc. – jis per metus sumenko 0,2 proc. o per mėnesį nepakito, Estijoje – 7,2 proc., arba atitinkamai 0,8 punkto ir 0,2 punkto mažiau.

Prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius sako, kad energetikos grupės „Ignitis grupė“ akcijų išpirkimas iš privačių investuotojų šiuo metu būtų nesavalaikė ir per brangi iniciatyva. „Iš esmės tai yra įmanoma, bet šiandien Lietuvoje tokiam tikslui tiesiog nėra pinigų, nes Lietuvos tikslai yra kiti“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė V. Augustinavičius.

Namų elektronikos prekybos tinklą „Topo centras“ valdanti „Topo grupė“, nuo gegužės pradėjusi restruktūrizavimo procesą, uždaro 12 parduotuvių regionuose, rašo portalas „Verslo žinios“. „Topo grupė“ priėmė sprendimą uždaryti 12 parduotuvių, esančių Druskininkuose, Kėdainiuose, Varėnoje, Jonavoje, Biržuose, Visagine, Šilutėje, Rokiškyje, Jurbarke, Raseiniuose, Ukmergėje ir Plungėje.

Jau 4 metus Lietuvoje piniginę išmoką gauna ne tik sutuoktinių netekę, bet niekada jų ir neturėję ar išsiskyrę gyventojai. Nors 42,29 euro kas mėnesį vienišiems žmonėms išmokami automatiškai, daliai gyventojų dėl šių pinigų tenka kreiptis papildomai.

„Aprangos“ grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta sausio–rugpjūčio mėnesiais siekė 234,6 mln. eurų arba 5,2 proc. daugiau nei tuo pat laikotarpiu pernai, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pirmadienį skelbia grupė. Vien rugpjūtį grupės apyvarta siekė 37,7 mln. eurų ir buvo 21,2 proc. didesnė nei tuo pat metu pernai. Šiemet sausį–rugpjūtį, lyginant su praėjusių metų atitinkamo laikotarpio duomenimis, apyvarta Lietuvoje Lietuvoje augo 7,4 proc., Latvijoje – 4,4 proc.

2025 m. liepą pagal sezoną pakoreguotas nedarbas euro zonoje siekė 6,2 proc., skelbia Eurostatas. Lyginant su šių metų birželiu, rodiklis mažėjo 0,1 proc., o lyginant su 2024 m. liepa, nedarbas smuktelėjo 0,2 proc.  Europos Sąjungoje (ES) šių metų liepą nedarbas siekė 5,9 proc – 0,1 proc. mažesnis nei šių metų birželį ar praėjusių metų liepos mėnesį. Eurostato duomenimis, šių metų liepą ES užfiksuota kiek daugiau nei 13 mln. bedarbių (165 tūkst.

Rugpjūtį Vilniuje fiksuotas didžiausias pirminės būsto rinkos aktyvumas šią vasarą – parduotas 471 naujos statybos butas, rodo nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Realco“ duomenys. Pranešama, kad praėjusį mėnesį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai buvo parduoti 295 butai, pardavimai išaugo beveik 60 proc. Taip pat 86 proc. padidėjo visų trijų šių metų vasaros mėnesių rezultatas.

Kitąmet gyventojų laukia dideli pokyčiai dėl kaupimo antroje pensijų pakopoje. Tačiau kalbos dėl įvykdytos reformos netyla iki šiol. Štai dalis ekonomistų kalba, kad priimtas sprendimas leisti pasitraukti iš papildomo kaupimo yra trumparegiškas ir ateityje gali sukelti tik dar daugiau finansinių problemų būsimiems pensininkams. Esą oriai gyventi pasitraukus iš kaupimo gali ir nepavykti.

Pirmadienį pradedama platinti 12-oji gynybos obligacijų emisija, pranešė Finansų ministerija. Obligacijos bus platinamos rugsėjo 1–15 dienomis, o išperkamos – kitų metų rugsėjo 16 dieną. Už vienerių metų trukmės emisiją bus mokama 2 proc. metų palūkanų.  Fiziniai ir juridiniai asmenys gynybos obligacijų gali įsigyti „Swedbank“ arba SEB interneto banke, taip pat SEB padaliniuose. Pernai spalį pradėjus šių obligacijų platinimą iki šiol jų įsigyta už 110 mln. eurų.

Iki 2027-ųjų sausio siūloma atidėti nuo kitų metų įsigaliosiantį vadinamąjį cukraus mokestį.  Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščionių šeimų sąjungos frakcijos Seime narys Rimas Jonas Jankūnas įregistravo tai numatančias Akcizų įstatymo pataisas.  Jo teigimu, jei cukrus dėl akcizų nulemtų ekonominių priežasčių būtų pakeistas pavojingesniais sveikatai saldikliais, tai galėtų sukelti didelę žalą.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 3,1 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) ir siekė 39,4 mlrd. eurų (to meto kainomis). Nepašalinus šios įtakos ekonomika augo 3,2 proc., antrąjį BVP įvertį pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. Antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku pernai, BVP augo 3,1 proc.

Gyventojų sąskaitas bankuose tuština sukčiai. O apgaulių mastas atsiradus dirbtiniui intelektui tik didėja. Tačiau bankų atstovai sako – jau nuo rudens įsigalios naujovė vykdant mokėjimus. Tad nenustebkite, jei pinigų į kitą sąskaitą pervesti iškart gali ir nepavykti. Apgavikai prasimano įvairiausių būdų, kaip išvilioti pinigus iš gyventojų sąskaitų. Šiam tikslui pasiekti sukčiai taip pat dažnai apsimeta įvairių institucijų atstovais, gyventojams į telefonus ar el.

Valdančiajai koalicijai nutarus, kad „Nemuno aušra“ deleguos savo kandidatus vadovauti Aplinkos, Energetikos ministerijoms bei Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitetui, šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako – energetikos sektorius atsiduria „aušriečių“ rankose.

Finansų ministrui Rimantui Šadžiui prezidentūra priekaištų neturėjo, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Frederikas Jansonas.   Pasak jo, jeigu paskirtoji premjerė Inga Ruginienė galėjo pakeisti R. Šadžių, reiškia, kad ji partijoje turi savo svorį ir balsą.  „Atskirų priekaištų finansų ministrui neturėjom.

Laikinajam vidaus reikalų ministrui Vladislavui Kondratovičiui nepasirinkus nė vieno laimėtojo į Migracijos departamento naujuosius vadovus, ministerija rugsėjį ketina paskelbti naują konkursą. „Paskelbsime, manyčiau, rugsėjo mėnesį ir sukonkretinsime sąlygas, specialistai tuo tikslu dirbama“, – Eltai sakė V. Kondratovičius.

Už Kelių eismo taisyklių pažeidimus lietuviai vidutiniškai gauna 40 eurų siekiančias baudas, taigi jos vairuotojų negąsdina. Tačiau visai kitaip yra užsienyje, kur baudos už, pvz., greičio viršijimą, gali išaugti ir iki 14 tūkst. eurų. O po to gali tekti metų metus vargti su antstoliais.

Parlamentarų grupė siūlo padidinti finansavimą kolegijoms, skirtą taikomiesiems moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai (MTEP) bei meno veiklai. Seimo nariai siekia užtikrinti, kad kolegijoms 2025 m. būtų skiriama ne mažiau kaip 15 proc., o nuo 2026 m. – 20 proc. bazinio finansavimo lėšų, skirtų MTEP ir meno veiklos plėtrai.

Miškuose jau dygsta pirmosios šių metų musmirės. Pareigūnai perspėja nuodingų grybų namo nesinešti, mat nuo sausio raudonosiose musmirėse esančios medžiagos muscimolis ir iboteninė rūgštis įtraukti į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Tai reiškia, kad musmirių rinkimas gali užtraukti baudą, o šių nuodingų grybų laikymas namuose gali grėsti kalėjimu. Kaip ir kasmet medikai jau sulaukia pavienių, musmirių prisivalgiusių ir apsinuodijusių, pacientų.

Lietuvoje per metus vidutinė alga padidėjo 110 eurų ir pasiekė 1460 eurų į rankas. Prognozes atnaujinę ekonomistai aiškina, kad panašaus augimo galima tikėtis ir kitąmet. Rinkos ekspertai taip pat bado pirštais į papildomą milijardą eurų, kurį kitąmet turėtų išleisti antros pensijų pakopos atsisakę lietuviai.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Finansų ministerija siūlo mokėti mažesnius dienpinigius tais atvejais, kai komandiruotė užtrunka trumpiau nei pusę darbo dienos – iki keturių valandų.  „Logiška, kad jei komandiruotė trunka trumpiau nei pusę darbo dienos, gali būti mokama mažiau nei 50 proc. maksimalių dienos dienpinigių“, – BNS sakė ministerija, neturinti duomenų, kiek komandiruočių trunka trumpiau nei keturias valandas.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) šalies ūkininkams ir ūkiams ketina padidinti paramos limitus investicijoms į žemės ūkio valdas.  Paramos dydis investiciniam projektui būtų nustatomas pagal išlaidų rūšis.  Ministerijos teigimu, iki šiol paramos dydis projektui, nepriklausomai nuo investicijų rūšies, sudarė ne daugiau kaip 500 tūkst. eurų. „Parama pagal išlaidų rūšis nebuvo skirstoma“, – BNS nurodė ministerija.    Iki 250 tūkst.

Draudimo bendrovės „Ergo“ užsakymu Baltijos šalyse atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai, palyginti su latviais ir estais, turi daugiau santaupų. Tačiau finansiškai saugiai jaučiasi tik trečdalis lietuvių.  „Atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai, palyginti su latviais ir estais, yra kiek geriau pasiruošę galimiems finansiniams iššūkiams, tačiau situacija vis tiek kelia nerimą. Palyginti Baltijos šalis, lietuviai išlieka optimistiškiausi – net 53 proc.

Nuo šių metų spalio Panevėžyje pabrangs kelionės viešuoju transportu. Tokį sprendimą šią savaitę priėmė Panevėžio savivaldybės taryba. Pasak jos, šis pokytis reikalingas siekiant užtikrinti stabilų viešojo transporto finansavimą ir išlaikyti gyventojams svarbius maršrutus. Vienkartinis elektroninis bilietas, suteikiantis galimybę per 30 min.

Pensinis amžius Lietuvoje kasmet yra ilginamas. Žmonės svarsto, ar sugebės taip ilgai išdirbti, ar sveikata jų nepaves. Daug kam atrodo, kad tokiu atveju geriausia išeitis – išankstinė pensija. Tačiau ne visi žino, kad dėl jos visą gyvenimą gausite mažiau pinigų, o ir dirbti papildomai negalėsite. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje lietuviai diskutavo apie išankstinę pensiją ir ar verta šia galimybe pasinaudoti. Tačiau nuomonės buvo labai skirtingos.

Nuo liepos elektros tiekėjus įpareigojus sąskaitose nurodyti ne tik galutinę kainą už elektrą, bet ir savo tuo metu turimus pigesnius planus, elektros tiekimo įmonės sako nepastebėjusios, kad dėl to keistųsi vartotojų elgsena.

Vis daugiau lietuvių sugrįžta į darbovietes, kuriose jau dirbo anksčiau – nors seniau į tas pačias įmones darbuotojai grįždavo per 10 metų laikotarpį, dabar šis terminas sutrumpėjo iki dviejų metų.  Įmonės „Manpower“ verslo operacijų vadovė Evelina Latyšova sako, kad dažniausiai dirbti tose pačiose įmonėse pasirenka informacinių technologijų specialistai.  „Rinkoje vis daugiau atsiranda grįžtančių darbuotojų į prieš tai buvusias darbo vietas.

Lietuvos turgavietėse gerokai pabrango maisto produktai – ypatingai daržovės. Štai vidutinė lietuviškų pomidorų kaina per metus turguje pakilo beveik 50 procentų, agurkų maždaug trečdaliu. Lietuviški obuoliai per metus pabrango 80 procentų.  Ūkininkai turi paprastą paaiškinimą – kito tokio prasto sezono, kurį lydėjo šalnos ir liūtys, neprisimena. Pasak ekonomistų, šiemet lietuviškos daržovės bus brangesnės nei importuotos.

Kiekvienas gyventojas turi galimybę pasididnti savo pensiją beveik 150 eurų. Tiesa, prieš tai svarbu dešimtis kartų atlikti garbingą, pilietišką pareigą. Nacionalinis kraujo centras (NKC) gyventojus informuoja, kad donorai, neatlygintinai davę kraujo „jubiliejinį“ 40 kartą, vėliau yra apdovanojami garbės donoro pažymėjimais.

Monetos dažnai tebūna priedas prie mokamos sumos parduotuvėse, jomis atiduodame grąža, paliekame arbatpinigių, duodame dienpinigių vaikams ar kišame jas į kavos aparatą. Dėl to į tai, kaip atrodo monetos nugarėlė, dažnai neatkreipiame dėmesio. O vertėtų. Už paprastą monetą jums pinigų niekas nepasiūlys, tačiau, jei moneta yra labai reta (pvz., proginė ar iškaldinta su klaida) jums už ją gali pasiūlyti tūkstančius eurų. Už lietuvišką monetą – virš 3 tūkst.

Ne paslaptis, kad kelyje vairuotojai dažnai užkandžiauja, rūko, kalba telefonu ir užsiima kitomis pašalinėmis veiklomis. Tad specialistai primena, kada už tokius dalykus jūsų nebaus, o kada teks mokėti ne tik baudą, bet ir pagyventi be teisių. Kaunietė Gabrielė piktinosi neseniai gauta 60 eurų bauda. Ji pasakojo, kad baigusi darbą užsuko į parduotuvę apsipirkti ir po jos, važiuodama namo, įstrigo spūstyje. „Gal kokias 2 minutes iš vietos nepajudėjau. Paskambino vaikas, klausė, kur esu.

Darbą Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje (EIM) baigiantis Lukas Savickas neslepia, jog naujos Seimo valdančiosios koalicijos užmojis supirkti valstybinės „Ignitis grupės“ akcijas iš privačių investuotojų jam kelia nerimą. Pasak demokrato, tai gali būti socialdemokratų pataikavimas didesnį vaidmenį valdžioje įgijusiems „aušriečiams“. „Man, asmeniškai, šis klausimas tikrai kelia nerimą. Mano supratimu, tai yra „Nemuno aušros“ rinkiminės programos įgyvendinimo prioritetas.

Artėjantis šildymo sezonas gyventojams pateiks didesnes sąskaitas už šildymą, sako Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.  Pasak jo, labiausiai šildymas brangs dėl nuo sausio padidėsiančio pridėtinės vertės mokesčio (PVM).  „Didžiausią poveikį darys pridėtas pilnos apimties PVM gyventojams, kuris anksčiau buvo devyni procentai, o dabar (nuo 2026-ųjų sausio – BNS) bus 21 proc.

Daugiabučių savininkai Vilniuje sukilo prieš namo administratorių. Gyventojai piktinasi, esą sumos už šildymą didinamos net 17 kartų. Vilniuje, Gigalaukio g., esančio daugiabučio namo gyventojų vardu laišką parašiusi skaitytoja Monika neslėpė pykčio dėl namo administratoriaus veiksmų.

Lietuvos bankas penktadienį pranešė panaikinęs elektroninių pinigų įstaigai „PanPay Europe“ išduotos elektroninių pinigų įstaigos licencijos galiojimą.  Tai padaryta atlikus patikrinimą, kaip elektroninių pinigų įstaiga laikosi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų bei nustačius šiurkščių ir sistemingų pažeidimų, penktadienį pranešė centrinis bankas.  „Nors tikrinamuoju laikotarpiu įstaigos klientų mokėjimo operacijų apyvarta viršijo 1,6 mlrd.

Gyventojams, kurie namuose senus šildymo katilus keičia modernesniais ir aplinkai draugiškais šildymo įrenginiais, jau išmokėta beveik 26 mln. eurų, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pasak pranešimo, šių metų liepos 1 d. paskelbusi kvietimus keisti biomasę ar iškastinį kurą naudojančius katilus namų ūkiuose LEA jau gavo paraiškų visam 8,5 mln. eurų biudžetui. Pagal nuo liepos pradžios gautas paraiškas, 455 gyventojams jau išmokėta 1,8 mln. eurų. O iš viso daugiau nei 7,7 tūkst.

Kainos Baltijos valstybių mažmeninėje degalų rinkoje pastarąją savaitę keitėsi skirtingai – Lietuvoje – mažėjo, Latvijoje – tik dyzelino, o Estijoje buvo stabilios, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausias benzinas ir brangiausias dyzelinas – Lietuvoje, pigiausias dyzelinas - Latvijoje, brangiausias benzinas – Estijoje.

Privatiems investuotojams priklausančių „Ignitis grupės“ akcijų išpirkimas neturėtų būti savitikslis, teigia Finansų ministerija. „Lietuvai priklauso 74,99 proc. „Ignitis grupės“ akcijų, todėl, turint kontrolinį akcijų paketą, smulkiesiems investuotojams priklausančių 25,01 proc. akcijų išpirkimas neturėtų būti savitikslis dalykas“, – Eltai perduotame komentare rašė institucija, atsakinga už valstybinės energetikos grupės akcijų valdymą.

Laimėjusi Rudaminos turgavietės administratoriaus atrankos konkursą, „Nemėžio komunalininkas“ per penkerius metus investuos 305 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Vilniaus rajono savivaldybė.  „Įmonė įsipareigojo per penkerius metus skirti 305 tūkst. eurų finansinį įnašą į Rudaminos turgavietės infrastruktūros plėtrą“, – teigiama pranešime.

Restruktūrizuojamos SBA grupės tekstilės gamybos grupės „Utenos trikotažas“ akcininkai pritarė antrinės siuvimo įmonės „Utenoswear“ (buvusi „Aboutwear“) prijungimui prie pagrindinės bendrovės.

Seimo narei, socialdemokratei Birutei Vėsaitei pareiškus, kad valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) energetikos komitetas nepritaria smulkiesiems investuotojams priklausančio ketvirtadalio valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ akcijų išpirkimui, paskirtoji premjerė Inga Ruginienė sako, kad šis klausimas yra politinė kryptis, kurią reikia išdiskutuoti.  „Čia yra numatyta politinė kryptis.

SBA grupės įmonės „Utenos trikotažas“ naujuoju finansų vadovu paskirtas Tadas Baužys, kuris pakeis nuo 2023 m. šias pareigas ėjusį Aurimą Likų, skelbiama pranešime spaudai.  Bendrovė skelbia užbaigusi finansinės transformacijos etapą ir pasiekusi pelningumo lūžį bei žengianti į naują – augimo – fazę. T. Baužys „Utenos trikotažo“ finansų skyriui vadovaus nuo rugsėjo 1 d., o ankstesnis vadovas A. Likus tęs darbą SBA grupėje, užimdamas verslo kontrolės vadovo pareigas.

„Luminor“ bankas antrąjį 2025 m. ketvirtį uždirbo 46,2 mln. eurų grynojo pelno – 2,4 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (45,1 mln. eurų), skelbiama pranešime spaudai. Banko teigimu, jis per šį laikotarpį didino skolinimo apimtis, sumažino veiklos sąnaudas ir pagerino paskolų portfelio kokybę, o banko likvidumo bei kapitalo pozicijos išliko stiprios. Per balandžio-birželio mėnesius „Luminor“ bendrosios veiklos pajamos sumažėjo 24,6 mln.