Lietuvos verslas

Šių metų kruizinės laivybos sezonas Klaipėdos uostui buvo rekordinis – iš viso laineriais į Klaipėdos uostą atkeliavo daugiau nei 76,6 tūkst. žmonių ir taip beveik 2 tūkst. turistų buvo pagerintas 2017 m. rekordas. Kaip pranešė valstybinis jūrų uostas, šiemet pasiektas didžiausias turistų skaičius istorijoje, sezonas turistų gausa aplenkė priešpandeminius metus, taip pat pasižymėjo padidėjusiu didelių laivų skaičiumi, ne vienu pirmą kartą į Klaipėdą atplaukusiu laineriu.

Lietuvos kosmoso verslas pasirašė bendradarbiavimo susitarimus su Pietų Korėjos, Australijos bei Italijos įmonėmis bei organizacijomis.  Lietuvos inovacijų agentūra „Space Hub LT“ antradienį pranešė pasirašiusi memorandumą su Korėjos kosmoso technologijų plėtros organizacija (KASP). „Susitarimas padės plėsti Lietuvos ir Pietų Korėjos kosmoso sektorių bendradarbiavimą.

Į Klaipėdos uostą antradienį atplaukė paskutinis kruizų laivas šį sezoną – „Norwegian Prima“. Uosto vadovas Algis Latakas sako, kad šiemet Klaipėdą aplankė rekordinis skaičius turistų – beveik 77 tūkst., 59 laivai iš planuotų 63-jų. „Sezonas buvo geras tuo, kad prasidėjo visiškai netikėtai, vasario 20 dieną, niekada taip anksti laivų neturėjome, tai rodo, kad kruizinių laivų keleiviai, turistai, vis labiau pamėgsta Šiaurės šalis“, – žurnalistams antradienį Klaipėdoje sakė A. Latakas.

Seimas nepritarė socialdemokrato Kęstučio Vilkausko iniciatyvai šalia miestų steigti ekologines investicines vietoves. Tai numatantis įstatymo projektas po pateikimo nesulaukė pritarimo. Antradienį jį palaikė 40 parlamentarų, prieš buvo 12, susilaikė 36. Tačiau nepaisant to, parlamentarai suteikė dar vieną šansą šiai idėjai, nes projektas buvo grąžintas tobulinti.

Seimas svarstys siūlymą padidinti baudas valdžios institucijų vadovams už atsisakymą teikti informaciją žurnalistams ir trukdymą jiems atlikti savo profesines pareigas. Už tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kurias antradienį pateikė Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Rimas Jonas Jankūnas, po pateikimo balsavo 45 Seimo nariai, 9 buvo prieš, 26 parlamentarai  susilaikė.

Už valstybinės žemės pardavimus į valstybės ir savivaldybių biudžetus šiemet pervesta 39,6 mln. eurų. Kaip antradienį pranešė Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), valstybės biudžetą papildė 23,9 mln. eurų, o savivaldybių – 15,7 mln. eurų. Tarnybos teigimu, per šių metų I–III ketvirčius buvo įveiklinta ne mažiau kaip 25 tūkst. hektarų valstybinės žemės. „Metų pradžioje iškėlėme ambicingą tikslą – įveiklinti ne mažiau kaip 25 tūkst. ha valstybinės žemės.

Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) atstovai gyventojams primena, ką būtina žinoti apie vandens gręžinių įteisinimą, taip pat dalijasi naujausia informacija. „Gyventojams, susiruošusiems įteisinti gręžinį, reikia pradėti nuo savivaldybės – pateikti paraišką dėl pritarimo naudoti gręžinį. Ir tik gavus savivaldybės administracijos pritarimą, galima kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą“, – primena Lietuvos geologijos tarnybos Duomenų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Irena Balčiūnaitė.

Siekdamas dar kartą priminti apie savo pagrindinę misiją – kasdien siūlyti aukštos kokybės produktus už žemą kainą – prekybos tinklas „Lidl“ dar labiau sumažino kainas būtent toms prekėms, kurios žmonėms svarbiausios kasdien. Dabar pirkėjai gali įsigyti daugiau nei 100 populiariausių produktų – nuo arbatos ir šokolado iki namų apyvokos reikmenų – dar pigiau.

Seimas linkęs pritarti, kad žemės ūkio ir maisto sektoriai būtų pripažinti svarbiais nacionaliniam saugumui.  Po svarstymo parlamentas antradienį pritarė Vyriausybės siūlymui papildyti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą – už buvo visi 105 balsavę Seimo nariai. Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), siūlymas ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį užtikrintų, kad gyventojai galėtų nenutrūkstamai apsirūpinti maisto produktais.

Klaipėdoje „Tele2“ salono darbuotojas sunkiai kalbančiam klientui neišdavė elektroninio parašo.  Atvejį ištyrusi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba konstatavo, kad taip pasielgęs įmonės darbuotojas diskriminavo asmenį dėl jo negalios. Aiškintis situaciją tarnyba pradėjo gavusi judėjimo negalią ir sutrikusią kalbą turinčio pareiškėjo skundą. Pastarasis nurodė, lydimas mamos, apsilankęs uostamiestyje esančiame „Tele2“ salone, kur siekė gauti mobiliojo parašo paslaugą.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas tikina, kad visos ministerijos pasieks Vyriausybės nustatytą išlaidų taupymo tikslą, kuriuo siekiama didinti krašto apsaugos finansavimą. „Iš tiesų, biudžete yra tie sutaupymai, bus pasiekti“, – antradienį susitikime su Liberalų sąjūdžio frakcija teigė ministras. „Vienos ministerijos ganėtinai greitai pasidarė (planus – ELTA). (...) Visoms galioja, išskyrus Krašto apsaugos ministeriją. Man atrodo, kad visos padarė“, – tęsė jis.

Statybos, remonto ir namų technikos prekių tinklas „Kesko Senukai“ pradeda intensyvų plėtros etapą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Įmonė planuoja atidaryti daugiau nei 30 naujų parduotuvių visame regione. Šiuo metu aktyviai ieškomi tiek sklypai, tiek patalpos naujoms prekybos vietoms, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. „Tinklo plėtra yra natūralus ir strategiškai pamatuotas žingsnis.

Jungtinės Karalystės (JK) finansinių technologijų vienaragis „Tide“ planuoja plėsti Lietuvoje veikiantį technologijų centrą ir per artimiausius trejus metus sukurti 60–70 naujų darbo vietų.

Snieguota žiemos pasaka Suomijoje ar šilta saulė ir palmės Dubajuje? Šį klausimą gali spręsti žmonės, iš anksto planuojantys žiemos atostogas, nes Lietuvos oro uostai skelbia aviacijos žiemos sezono kryptis.

Siekiant sparčiau panaudoti Europos Sąjungos (ES) investicijas, Finansų ministerija siūlo supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras, bei nuo kitų metų atsisakyti reikalavimo skelbti kvietimo dalyvauti pirkime, laukti pasiūlymų pateikimo, juos vertinti bei tikrinti tiekėjų kvalifikaciją. Tai numatoma praėjusią savaitę atnaujintoje projektų administravimo ir finansavimo tvarkoje.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina visose Baltijos šalyse augo. Lietuvoje ir Latvijoje elektra brango 48 proc. iki 126,17 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje – 14 proc.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad kelių finansavimas 1 mlrd. eurų ribą turėtų perkopti 2027 arba 2028 metais, kai nuo kitų metų pradėsiantis veikti Kelių fondas galės sukaupti bent 400 mln. eurų – tiek, kiek tikėtasi jį įteisinant. „Jei turėsime tvirtą surinkimą į Kelių fondą, KPPP išlaikysime nemažėjančią, 1 mlrd. eurų galime pasiekti 2027 ar 2028 metais“, – interviu BNS sakė J. Taminskas. Anot ministro, Kelių fonde 2026-aisiais bus bent 150 mln.

Rugsėjį teismams leidus atnaujinti vadinamųjų Maskvos namų Vilniuje, šalia miesto centro ir naujo verslo bei būsto komplekso buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje, griovimo konkursą ir nutarus, jog Statybos inspekcija teisėtai iš jo pašalino įmonę „Vilniaus BDT“, pastaroji dar kartą skundžia teismo sprendimus.  Todėl konkurso procedūros sustabdytos, kol teismai priims galutinį sprendimą, BNS pranešė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas Rosvaldas Gorbačiovas.

Siekiant užkardyti nelegalų dyzelino įvežimą iš Baltarusijos, Finansų ministerija siūlo Vyriausybei riboti be importo akcizų į Lietuvą iš trečiųjų valstybių, išskyrus Europos Ekonominės erdvės valstybes, įvežamą kurą vilkikų bakuose. Anot ministerijos, taip būtų užkertamas kelias galimam kuro nupylimui ir nelegaliam pardavimui. Vyriausybė šiuo metu gali nustatyti be importo PVM ir muitų galimo įvežti kuro kiekį, tačiau apribojimai nėra nustatyti, dėl to siūloma keisti Akcizų įstatymą.

Jau daugiau kaip 3 metus Lietuvoje yra uždrausta pardavinėti elektronines cigaretes ir jų skysčius su skoniais ir kvapais (išskyrus tabako). Tačiau prekybininkai toliau sėkmingai jomis prekiauja. Todėl Seimą pasiekė kitoks siūlymas – visiškai uždrausti vienkartines e. cigaretes, nepaisant to, ar jos yra tabako, ar bet kokio kito skonio / kvapo. Tokį įstatymo pakeitimo projektą parengė socialdemokratas prof. dr. Saulius Čaplinskas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo pataisas. Jomis nustatomas minėtas dydis 2026 m. Nuo pareiginės algos bazinio dydžio priklauso tarnautojų, politikų, kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai. Ministerija skaičiuoja, kad atlyginimai turėtų padidėti virš 200 tūkst. biudžetinių įstaigų darbuotojų. Šiuo metu pareiginės algos bazinis dydis yra 1785,4 euro.

Pirmadienį į Lietuvą atvyko pirmasis elektrinis traukinys, kurį bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) užsakymu pagamino Šveicarijos kapitalo įmonės „Stadler“ gamykla Lenkijoje. Kelias artimiausias dienas vyks traukinio parengiamieji darbai, po to – riedmens bandymai, o vežti keleivius juo planuojama kitais metais, pranešė LTG grupė.  „Jau kitąmet Lietuvos bėgiais riedėsiantys elektriniai traukiniai bus ne tik modernūs, bet ir patogūs, atitiks visų keleivių poreikius.

Europos Sąjungos referentinė laboratorija patvirtino Lietuvoje Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) įtartus mėlynojo liežuvio ligos (MLL) atvejus galvijų ūkiuose. Tyrimais nustatyta, kad protrūkio sukėlėjas priskiriamas 3-iojo MLL viruso serotipui, pranešime spaudai nurodo VMVT.

Vilniuje planuojant statyti naują konferencijoms skirtą objektą, parodų ir kongresų centro „Litexpo“ vadovas Vaičekauskas tikina, jog miestui išties trūksta didesnės erdvės, kuri padėtų mažinti sezoniškumo įtaką konferencijų turizmui.  „Vilniui taip pat reikia ir galbūt naujo traukos objekto, kuris pritrauktų, papildomai, naujai įkvėptų verslo turizmo bendruomenę ir didesnis, išplėstas konferencijų centras, manau, kad yra reikalingas miestui.

Premjerė Inga Ruginienė teigia, kad nedarbo draudimo išmokų mažinti nėra galimybių. Anot jos, yra sprendimas daliai žmonių didinti jų mokėjimo laikotarpį. „Tai yra draudimas, už kurį tu moki (mokėdamas mokesčius – BNS) ir natūralu, kad nelaimei atsitikus tu gauni tam tikras išmokas, nes tu už tai sumokėjai. Tai mažinti jas tikrai, manau, kad nėra net galimybių“, – žurnalistams Rokiškyje pirmadienį sakė premjerė.

Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje mirė po daugiau nei 37 tūkst. gyventojų, rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys. Įstatymas numato, kad mirusį žmogų laidojantiems gyventojams mokama vienkartinė išmoka. Jos dydis yra susietas su bazine socialine išmoka (BSI), kuri kiekvienais metais tvirtinama naujai. Oficialiai kitų metų dydžiai dar nėra paskelbti, nors jau šią savaitę Vyriausybė turėtų spręsti dėl kitų metų valstybės biudžeto projekto.

Gydytojų vidutinis atlyginimas Lietuvoje per pastaruosius šešerius metus augo sparčiau nei daugelio kitų profesijų ir pagal augimą pralenkė informacinių technologijų (IT) sektorių, nors pastarasis vis dar išsiskiria vienais didžiausių atlyginimų, pranešė Užimtumo tarnyba.  2019–2025 metų tarnybos duomenys rodo, kad per šį laiką gydytojų pajamos kilo du kartus: nuo maždaug 2789 eurų (iki mokesčių) 2019 metais iki 5729 eurų 2025-aisiais.

Dėl jungties „NordBalt“, Kruonio ir Rygos elektrinių remonto darbų bei mažos vėjo jėgainių gamybos pirmosiomis savaitės dienomis, praėjusią savaitę fiksuotos aukščiausios elektros kainos per daugiau nei pusmetį, pirmadienį pranešė sistemos operatorė „Litgrid“. Spalio 6–12 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje augo 48 proc. iki 126 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektra kainavo tiek pat, Estijoje – 87 eurus už MWh.

Pastarąją savaitę Brent naftos kainos sumažėjo apie 1,2 proc., o Lietuvoje antrą savaitę paeiliui pigo dyzelinas ir benzinas, tačiau augo biokuro ir didmeninė elektros kaina, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos padidėjo Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje 0,1–2 proc., Lietuvoje ir Latvijoje sumažėjo po 0,3 procento. Agentūros teigimu, dyzelino vidutinės kainos padidėjo Estijoje ir Lenkijoje atitinkamai po 1,1 ir 0,3 procento.

Kasmet trečiąją spalio savaitę Lietuvoje vyksta vokiečių kalbos dienos „Ö kaip vokiškai?“, skirtos atkreipti dėmesį į šios kalbos svarbą ir aktualumą mūsų šalyje. Šiemet iniciatyva vyks spalio 13–19 dienomis. Ta proga jos partnerė „Lidl Lietuva“ primena apie daugiakalbystės naudą tiek kasdieniame gyvenime, tiek profesinėje veikloje. Įmonė pabrėžia, kad užsienio kalbų mokėjimas atveria platesnes karjeros galimybes, stiprina tarptautinį bendradarbiavimą ir praturtina darbuotojų patirtį.

Bendrove „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) naujiems klientams teikiant prijungimo prie tinklo paslaugas Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įžvelgia korupcijos rizikų.   Anot jos, reguliuojant prijungimo paslaugų kainodarą klientai informuojami skirtingai, taikomos nevienodos prijungimo sąlygos, rezervuojamos perteklinės galios.   ESO vėliau pranešė, kad jos veikloje pažeidimų nenustatyta, įmonė žada inicijuoti teisinės bazės peržiūrą.

Vyriausybė registravo Vaiko išlaikymo išmokų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma didinti maksimalią šių išmokų ribą. Seimui priėmus pataisas tūkstančiai vaikų ir juos auginančių tėvų gaus daugiau pinigų. Kita vertus, iš tėvų, kurie nevykdo teismo priteisto vaiko išlaikymo, bus išieškomos atitinkamai didesnės sumos. Išmokos didėtų 49-iais eurais Pagal įstatymą, „Sodra“ skiria ir moka išmokas, lygias teismo sprendimu arba vaiko išlaikymo sutartimi nustatytam vaiko išlaikymo lėšų dydžiui.

 Logistikos ir siuntų bendrovė „Omniva“ dalyvaus Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) paskelbtame konkurse dėl universaliųjų pašto paslaugų (UPP) 2027–2035 metais.

Viena didžiausių žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupių Baltijos šalyse „Akola group“, praėjusiais finansiniais metais uždirbusi 17,7 mln. eurų grynojo pelno, dividendams siūlo skirti 15 mln. eurų, arba 9 centus akcijai. Dėl to įmonės akcininkai spręs spalio 31 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė. Kaip nurodoma pelno paskirstymo projekte, akcininkai spręs dėl 131,4 mln. eurų paskirstytino pelno, iš kurio 3 mln. eurų siūloma skirti į rezervą savoms akcijoms įsigyti.

Lietuvos paštas po beveik dviejų mėnesių pertraukos nuo spalio 13 dienos atnaujina siuntų siuntimo į JAV paslaugą verslo klientams. Lietuvos paštas tapo pirmuoju Baltijos šalių pašto operatoriumi, atnaujinusiu šią paslaugą verslo klientams. Bendrovės partneriu gabenant siuntas į JAV yra šios šalies pašto operatorius USPS, pranešė Lietuvos paštas. Verslo klientams, norint pradėti siųsti siuntas į JAV, reikės pasirašyti sutarties priedą dėl muito mokėjimo tvarkos.

Praėjusį antradienį gavus tik vieną paraišką ir neįvykus pakartotinai skelbtam daugiau nei 3 mlrd. eurų vertės 700 megavatų (MW) galios antrojo vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkursui, jis galutinai paskelbtas neįvykusiu, penktadienį nutarė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  Konkurso komitetas praėjusį trečiadienį priėmė sprendimą siūlyti VERT laikyti konkursą neįvykusiu. Konkursas būtų įvykęs gavus bent dvi paraiškas.

„Swedbank“ ir „Luminor“ bankai suteikė 100 mln. eurų vertės sindikuotą paskolą įmonei „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“, kuri priklauso nekilnojamojo turto bendrovei „Hanner“, skelbiama pranešime spaudai. Lėšos bus panaudotos Nacionalinio stadiono ir daugiafunkcio komplekso statyboms Vilniuje. „Swedbank“, veikiantis kaip sandorio agentas, skyrė 65 mln. eurų finansavimą, „Luminor“ – 35 mln. eurų. „Suteiktas 100 mln.

Ar pasitraukti iš II pakopos pensijų kaupimo ir kiek pinigų pavyks susigrąžinti? Tai – pastaruoju metu daugelį gyventojų kamuojantis klausimas. Nors informaciją apie įmokėtus ir sukauptus pensijų pinigus galima nesunkiai pasitikrinti, žmonės nesupranta, kodėl jiems rodomos skirtingos sumos.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena apie galimybę gyventojams, turintiems ne miško paskirties žemės sklypus, gauti paramą sklype augančių medžių savaiminukų išsaugojimui bei įtraukimui į miško žemės apskaitą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Teikiama parama – tai unikali galimybė gyventojams labai tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo. Paramai iš viso skiriama 4 mln. eurų Klimato kaitos programos lėšų.

Artėjant rinkimams Latvijos ir Švedijos politikai žada stabdyti maisto brangimą mažindami pridėtinės vertės mokesčius. Kaip bus Lietuvoje? Kokios kainos laukia mūsų kitais metais, laidoje „Dienos pjūvis“ aptars Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas ir VU ekonomistas Algirdas Bartkus. Gerbiamas Sysai, Lietuvoje gyventojai skundžiasi, kad maistas tapo toks brangus.

Aktyvumas nuomos rinkoje neslopsta, kaip ir būsto pardavimai. Tačiau jei būstas ir nėra perkamas, o tik nuomojamas, į svarbių dokumentų pasirašymą numoti ranka negalima. Be to, specialistai ragina įsidėmėti, kad ir papildomus mokesčius ne visada privalote sumokėti. Ko nevalia užmiršti nuomininkams? Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ advokatų kontoros „CEE Attorneys“ vyresnioji teisininkė Lina Liogė įvardijo, į ką reikėtų atkreipti dėmesį pasirašant būsto nuomos sutartis.

Po Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) išvadų apie Palangos darželio „Gintarėlis“ aptiktus maisto tvarkymo ir higienos pažeidimus, Palangoje ketinama patikrinti visus miesto lopšelius-darželius.

Dažnas lietuvis nėra patenkintas savo alga. Nors vidutinis atlyginimas Lietuvoje jau beveik siekia 1 500 eurų atskaičius mokesčius, dalis darbuotojų vis dar gauna mažiau negu minimumą, kuris šiemet yra 777 eurai „į rankas“. Tuo metu didžiausios vidutinės algos šalyje viršija ir 5 400 eurų jau po mokesčių. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokiems darbuotojams Lietuvoje yra siūlomos mažiausios, o kuriems – didžiausios algos ir kodėl.

Seimo žemės ūkio atstovams nuogąstaujant dėl saulės elektrinių plėtros derlingose teritorijose, energetikos viceministras Airidas Daukšas tikina, kad, norint įgyvendinti 2030 m. numatytus atsinaujinančių išteklių tikslus, tam būtų reikalingas santykinai nedidelis derlingas šalies plotas.

2003-ieji Lietuvai buvo istoriniai. Vyko referendumas, kuris turėjo atsakyti į klausimą: „Ar pritariate Lietuvos narystei Europos Sąjungoje?“. Politikai ieškojo visų įmanomų būdų pritraukti rinkėjus, tačiau atmosfera buvo įtempta. Vieni matė bilietą į klestėjimą ir laisvą keliavimą, kiti bijojo kainų augimo ir žemdirbių bankrotų.

Lietuvos bankas (LB) ketina iki lapkričio priimti sprendimą, ar įsigyjantiesiems pirmą būstą minimalus pradinio įnašo reikalavimas turėtų būti sumažintas iki 10 proc. tokio būsto vertės.  Apie planuojamas Atsakingojo skolinimo nuostatų korekcijas centrinis bankas paskelbė liepą.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius mano, kad, aip asignavimų valdytoja, Vidaus reikalų ministerija (VRM) turėtų dalyvauti aptariant kitų metų biudžeto klausimus kartu su jai pavaldžių institucijų vadovais Seimo komitetų posėdžiuose ar susitikimuose su parlamentarais.

Likus mažiau nei mėnesiui iki Vėlinių, prekybininkai raitojasi rankoves ir žmonėms siūlo vis daugiau naujienų puošiant artimųjų kapavietes. Vis labiau kelią skinasi naujovė – žvakės, pasikraunančios nuo saulės. Žmonės už jas pasiruošę pakloti net ir dvidešimt ar trisdešimt eurų. Tiesa, dažnas prisipažįsta, artimiesiems svarbiausias dėmesys ir malda, ir nesvarbu, kokia ant kapo bus uždegta žvakutė. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Artėjant metų pabaigai ir išnaudojus apie 82 proc. užsienio komandiruotėms skirtų lėšų, Seimo valdyba ragina parlamentarus, komitetus, komisijas ir frakcijas atsakingai naudoti likusį biudžetą. Planuojant keliones politikai raginami įvertinti šiam tikslui skirtų lėšų likutį, kuris šiuo metu siekia apie 112 tūkst. eurų.  Siekiant efektyvaus pinigų panaudojimo, Seimo kancleris Algirdas Stončaitis kreipėsi į parlamentarus, komitetų biurus, Tarptautinių ryšių skyrių.