Automobilių naujienos

Automobilių gamintojai paprastai siūlo vieną aiškų kelią į naujesnes technologijas – senojo modelio keitimą nauju. Vis dėlto „Toyota“ savo gimtojoje Japonijos rinkoje siekia išbandyti visiškai kitokią koncepciją. Bendrovė siūlo eksploatuojamus automobilius atnaujinti gamykline įranga, naujausiomis programinės įrangos versijomis ar net papildomais mechaniniais mazgais.

Vakarų ir Japonijos automobilių gamintojai vis dažniau ieško trumpesnių kelių, kaip greičiau rinkai pristatyti naujus modelius. Vieni perka kiniškas platformas, kiti – programinę įrangą ar baterijų technologijas. Tuo tarpu „Honda“ pasirinko kitokią kryptį. Gamintojas paskelbė, kad dalį naujų automobilių kūrimo darbų planuoja patikėti ne Kinijos, o Indijos specialistams.

„Tesla“ siekia, kad jos pagalbinė vairavimo sistema „Full Self-Driving (Supervised)“ būtų leista naudoti visoje Europos Sąjungoje, tačiau šį procesą lydi vis didesnės abejonės dėl skaidrumo. Nyderlandų kelių transporto tarnyba (RDW) jau suteikė leidimą naudoti šią sistemą savo šalyje ir ragina ją pripažinti visos ES mastu, tačiau detalių bandymų rezultatų viešai neskelbia.

„Škoda“ pagrindinėje Mlada Boleslavo gamykloje pradėjo serijinę naujojo „Peaq“ gamybą. Tai didžiausias ir erdviausias markės modelis, elektrinis septynvietis visureigis, kuris tampa nauju čekų gamintojo flagmanu. Naujasis „Peaq“ nuo tos pačios surinkimo linijos nurieda kartu su elektriniais „Elroq“ ir „Enyaq“ bei vidaus degimo varikliu varoma „Octavia Combi“. Tokia gamybos schema „Škoda“ leidžia greičiau keisti gamybos proporcijas pagal paklausą ir tiekimo grandinių situaciją.

Atslūgus naujų automobilių paklausai, Europos pramonės milžinai ieško, kaip išnaudoti tuštėjančius gamybinius pajėgumus. Prancūzija į šią problemą žvelgia dar giliau ir mato galimybę, kuri dar neseniai atrodė neįmanoma – automobilių gamyklas paversti karinių bepiločių orlaivių gamybos centrais. Šalies vyriausybė jau telkia automobilių pramonės gigantus, tokius kaip „Renault“, „Valeo“ bei „Forvia“, kad jie savo patirtį ir serijinės gamybos pajėgumus panaudotų gynybos sektoriuje.

Automobilių gamintojai šiandien lenktyniauja siūlydami kuo pažangesnę elektroniką, milžiniškus ekranus ir išmaniąsias saugumo sistemas. Vis dėlto realūs pirkėjų poreikiai dažnai prasilenkia su tuo, ką reklaminėse brošiūrose bando įpiršti automobilių rinkodaros skyriai. „AutoPacific“ atlikta išsami vairuotojų apklausa parodė, kad žmonėms nereikia sudėtingų technologijų demonstravimo – geidžiamiausių funkcijų viršūnėje karaliauja paprastas, kasdienis patogumas ir baziniai saugumo asistentai.

Pagrindinėje BMW gamykloje Miunchene oficialiai prasidėjo serijinė naujos kartos elektrinio sedano „i3“ gamyba. Tai jau antrasis vokiečių koncerno modelis, sukurtas ant visiškai naujos „Neue Klasse“ platformos, o Miuncheno gamykla buvo transformuota iš pagrindų. Gamintojas tikina, kad nuo 2027 metų šioje istorinėje vietoje bus gaminami išskirtinai tik elektriniai automobiliai.

Didžiosios Britanijos prabangos automobilių gamintojas „Aston Martin“ užsitikrino naują finansavimo šaltinį, tačiau iškart įklimpo į dar vieną teisinį konfliktą. Dalis bendrovės kreditorių grasina teisiniais veiksmais dėl 550 mln. svarų sterlingų paskolos sandorio. Skolintojų teigimu, naujoji finansinė schema gali pažeisti jų teises ir iš esmės susilpninti jų pozicijas, jeigu automobilių gamintojui vėl prireiktų gelbėjimosi plano.

„Lamborghini“ dar kartą atsigręžė į vieną svarbiausių ir elegantiškiausių modelių savo istorijoje. Legendinės „Miura“ 60-ąjį jubiliejų italų gamintojas pažymi specialia hibridinio flagmano „Revuelto“ versija. Vis dėlto internete daugiausia diskutuojama ne apie patį superautomobilį, o apie oficialiai išplatintas jo nuotraukas. Naujasis modelis gavo pavadinimą „Lamborghini Revuelto Miura 60° Homage“. Tai nėra nauja „Miura“ reinkarnacija ar atskiras gamybinis projektas.

Britas, tvirtinęs, kad jo elektrinis „Jaguar I-Pace“ greitkelyje tapo nevaldomas, pats sukėlė vieną garsiausių pastarųjų metų skandalų Jungtinėje Karalystėje. Po daugiau kaip dvejų metų tyrimo ir teismų maratono ši istorija baigėsi griežta kalėjimo bausme. 33 metų Nathanas Owenas Liverpulio karūnos teisme nuteistas kalėti ketverius metus ir tris mėnesius. Jis pripažino kaltę dėl pavojingo vairavimo ir dviejų sukčiavimo epizodų.

BMW atvirai pripažino, kad naujų modelių nebekuria vien tam, kad bet kokia kaina gautų penkių žvaigždučių įvertinimą „Euro NCAP“ ar Australijos „ANCAP“ saugumo bandymuose.  Gamintojo teigimu, šiuolaikiniai saugumo bandymai vis labiau vertina elektronines pagalbos sistemas, o ne tai, kaip pati automobilio konstrukcija apsaugo keleivius avarijos metu.

Europos automobilių pramonė atsidūrė tarp dviejų ugnies linijų: Kinijoje Vakarų gamintojai sparčiai praranda turėtas pozicijas vietos prekės ženklams, o JAV vis griežčiau riboja kiniškų technologijų patekimą į rinką. Buvęs BMW vadovas Kinijoje ir elektromobilių startuolio „Byton“ bendraįkūrėjas Danielis Kirchertas tokią padėtį apibūdina kaip klasikinę „sumuštinio“ situaciją.

Bandomasis važiavimas galingu elektriniu „Tesla Model Y Performance“ JAV baigėsi gaisru, pastato evakuacija ir milžinišku teisiniu ginču. Avariją sukėlusi vairuotoja dėl incidento kaltina automobilių gamintoją, neva šis nesuteikė reikiamos informacijos, ir teisme reikalauja daugiau nei 10 mln. JAV dolerių kompensacijos.

Elektromobiliai teoriškai gali nuvažiuoti gerokai toliau, nei žada gamintojai. Tiesa, norint tai įrodyti, automobilio vairuotojui tenka ištverti tikrą kantrybės išbandymą. Tai dar kartą pademonstravo „Lancia“, kurios naujasis elektrinis modelis „Ypsilon Elettrica“ visą dieną ir dalį nakties ratais važinėjo aplink Prancūzijos sostinę.

Kinijos elektromobilių gamintojai imasi patys spręsti lėtai besivystančios Europos įkrovimo infrastruktūros problemą. Kadangi naujos kartos elektromobiliai pasižymi itin didele įkrovimo galia, kurios dauguma dabartinių Europos viešųjų stotelių užtikrinti negali, bendrovė „Xpeng“ paskelbė apie planus iki 2028 metų Senajame žemyne įrengti savo ultragreitojo įkrovimo tinklą.

Šiuolaikiniuose automobiliuose įdiegtos saugumo ir vairuotojo pagalbos sistemos neretai sukelia priešingą efektą – nuolatinis garsinių signalų ir vizualinių įspėjimų srautas erzina bei blaško prie vairo sėdinčius žmones. Atsižvelgdamas į šią problemą, Japonijos automobilių gamintojas „Honda“ pateikė patento paraišką naujai sistemai, kuri automatiškai rodys tik pačius svarbiausius įspėjimus.

Paklausus, dėl kokių priežasčių gali netikėtai sustoti automobilių gamykla, dažniausiai išgirstami atsakymai apie puslaidininkių trūkumą, darbuotojų streikus ar komponentų tiekėjų bankrotą. Tačiau ar kas nors galėjo pamanyti, kad automobilių gamybą paralyžiuos upė, kurioje pritrūko vandens atominės elektrinės aušinimui? Būtent su tokiu neįprastu iššūkiu šiuo metu susidūrė Vokietijos koncernas BMW. Pagrindinė šios situacijos kaltininkė – užsitęsusi kaitra ir sausra.

Pirmasis BMW „Neue Klasse“ šeimos modelis tapo tikru hitu, o jo gamyba įsibėgėjo rekordiniu tempu. Bavarijos automobilių koncernas vos per devynis mėnesius Debreceno gamykloje (Vengrija) surinko jau 50 000 antrosios kartos „BMW iX3“ egzempliorių. Kompanija sparčiai artėja prie 100 000 užsakymų ribos, o milžiniška paklausa privertė gamykloje anksčiau laiko įvesti antrąją pamainą.

Dar 2020 metais automobilių pramonės gigantai garsiai žadėjo, kad iki šio dešimtmečio vidurio tradicinių ir elektrinių automobilių kainos visiškai susilygins. Buvo tikimasi, kad tos pačios klasės modeliai kainuos vienodai, nesvarbu, koks motoras sumontuotas po variklio dangčiu. Tačiau realybė šiandien visiškai kitokia. Elektromobiliai išlieka pastebimai brangesni, nors pačios baterijos per šį laiką drastiškai atpigo.

Europa nenori likti visiškai priklausoma nuo baterijų tiekimo iš Azijos šalių. Siekdama to išvengti, Europos Komisija ėmėsi naujo plano, kaip paskatinti elektromobilių baterijų elementų gamybą Senajame žemyne. Per specialią „Battery Booster Facility“ programą iš Inovacijų fondo bus paskirstyta iki 1,5 mlrd. eurų, kurie gamintojams bus suteikiami paskolų be palūkanų forma. Finansavimo sąlygos – itin griežtos, o pati parama orientuota į patį jautriausią pramonės etapą.

Dviejų buvusių „Volkswagen“ inžinierių bandymas pasipelnyti naudojantis konfidencialia informacija Jungtinėse Valstijose baigėsi federalinių pareigūnų reidu. Michaelas Stampas ir Marcusas Plankas kaltinami neteisėtai pasinaudoję slaptais duomenimis apie rengiamą megasandorį tarp vokiečių koncerno ir amerikiečių elektromobilių gamintojo „Rivian“. Tiesa, į teisėsaugos akiratį vyrai pakliuvo dėl neįtikėtino žioplumo.

Vokietijos pramonės milžinė „Schwarz Gruppe“, valdanti prekybos tinklus „Lidl“ ir „Kaufland“, priėmė ne itin dažną sprendimą – išbraukė elektromobilius iš naujų tarnybinių automobilių sąrašo savo darbuotojams Vokietijoje. Kompanija nusprendė grįžti prie tradicinių vidaus degimo variklių ir iš tinklo įkraunamų hibridų. Tiesa, šis ribojimas galioja tik Vokietijos rinkai ir automatiškai nebus taikomas logistikos sunkvežimiams ar mikroautobusams.

Automobilių gamintoja „Volkswagen“ pagaliau atskleidė didžiąją dalį hibridinės pavaros parametrų. „Volkswagen“ ilgą laiką ignoravo pilnaverčių hibridų technologiją, pirmenybę teikdamas švelniesiems hibridams, iš tinklo įkraunamiems hibridams arba elektromobiliams. Tačiau griežtėjantis „Euro 7“ taršos standartas ir lėtesnis nei tikėtasi elektromobilių pardavimų augimas privertė gamintoją savo požiūrį pakeisti.

Didieji automobilių gamintojai viešai deklaruoja paramą elektrinei ateičiai, tačiau už uždarų durų pradėjo įnirtingą kovą dėl vidaus degimo variklių gyvavimo pratęsimo. Tokie pramonės gigantai kaip BMW, „Ford“, „Nissan“, „Toyota“ ir technologijų tiekėja „Bosch“ Didžiosios Britanijos ministrams išsiuntė bendrą laišką. Jame reikalaujama leisti naujų benzininių ir dyzelinių automobilių pardavimą net ir po 2035 metų.

Vokiečių sportinių automobilių gamintoja „Porsche“ pasiekė susitarimą su įmonės taryba, „IG Metall“ profsąjunga bei darbdavių asociacija „Südwestmetall“ dėl griežto taupymo ir pertvarkos paketo, kuris nubrėš kompanijos gaires ateinančiam dešimtmečiui. Nors pasirašyta sutartis pratęsia gamyklų bei darbo vietų apsaugą iki 2035 metų pabaigos ir garantuoja, kad darbuotojai nebus atleidžiami dėl struktūrinių priežasčių, už šį stabilumą pramonės gigantui teks sumokėti milžinišką kainą.

Elektromobilių vairuotojai jau netrukus bus priversti kur kas greičiau atlaisvinti viešąsias įkrovimo stoteles. Briuselis ėmėsi spręsti problemą, kai elektromobiliai prie viešosios infrastruktūros prieigų paliekami stovėti gerokai ilgiau, nei trunka pats baterijos energijos papildymo procesas. Siekdama su tuo kovoti, regiono valdžia nuo šių metų spalio 1 dienos įveda specialų įkrovimo vietos blokavimo mokestį.

Europos Sąjunga išplėtė iki šiol tik sunkiasvoriam transportui galiojusias taisykles ir pritaikė jas mažesniems komerciniams automobiliams. Šis pokytis labiausiai palies kurjerius ir krovinių vežėjus, vykdančius tarptautinius reisus, tačiau naujieji reikalavimai nebus automatiškai taikomi kiekvienam smulkiajam verslininkui, turinčiam darbinį mikroautobusą.

Vasarą Lietuvos keliuose keičiasi automobilių srautai, o kartu ir eismo įvykių geografija. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro turimi paskutinių trejų metų Lietuvoje registruotų eismo įvykių duomenys rodo, kad šiltuoju metų laiku mažesnė eismo įvykių dalis fiksuojama didžiuosiuose miestuose, o didesnė – rajonuose ir kurortinėse vietovėse. Iš duomenų matyti aiški tendencija: žiemą ir ankstyvą pavasarį Vilniuje registruojama iki 35 proc.

Europos geležinkelių, kelių, uostų ir oro uostų infrastruktūra buvo suprojektuota klimato sąlygoms, kurios sparčiai nyksta. Briuselio laisvojo universiteto atliktas tyrimas atskleidė, kad stiprėjančios karščio bangos, ilgalaikės sausros ir staigūs potvyniai kelia didžiulę grėsmę transporto sektoriui. Mokslininkų teigimu, ekonominiai šių padarinių nuostoliai ateityje sieks milijardus eurų, o dabartinės valstybių pasirengimo ir pritaikymo strategijos yra visiškai nepakankamos.

Elektromobiliai ilgą laiką buvo laikomi pigios eksploatacijos simboliu, tačiau šis privalumas sparčiai traukiasi. Didžioji Britanija patvirtino planus, pagal kuriuos ekologiškas transportas nebegalės nemokamai naudotis šalies kelių infrastruktūra. Nuo 2028 metų balandžio šalyje įsigalios naujas elektromobilių akcizo mokestis (eVED), kuris bus skaičiuojamas tiesiogiai pagal nuvažiuotą atstumą.

Moderniems automobiliams vis labiau vienodėjant ir prarandant individualumą, japonų automobilių gamintoja „Honda“ nusprendė sugrįžti prie savo pamatinių vertybių – nedidelių, azartiškų ir kasdieniam gyvenimui pritaikytų transporto priemonių. Kompanijos vadovybė neslepia, kad ateities strategija bus grįsta ne bandymais konkuruoti masinės gamybos apimtimis, o emocija ir išskirtinumu, kuris privalo išsaugoti vairavimo malonumą.

Kai patys patenka į bėdą, žaidimo taisyklės staiga pasikeičia. Būtent tokį įspūdį palieka naujausias „Volkswagen AG“ koncerno vadovo Oliverio Blume pareiškimas, kuriuo jis ragina Europos Sąjungą imtis intervencinių veiksmų, nors pati vokiečių pramonė dar neseniai jiems kategoriškai priešinosi. Europos rinkoje keičiantis jėgų balansui, senojo žemyno gamintojai bando griebtis už politinių gelbėjimosi ratų.

Kiekvienas, pastaraisiais metais stebėjęs naujų sportinių automobilių rinką, puikiai žino vyraujančias tendencijas. Siekiant atitikti griežtėjančius aplinkosaugos standartus, iš variklių skyrių pirmiausia dingsta du cilindrai, vėliau pridedama turbina, o galiausiai modeliai tampa hibridiniais arba visiškai elektriniais. Vis dėlto du aštuoniolikmečiai iš JAV mano radę alternatyvų sprendimą.

Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ žengia į itin konkurencingą prieinamesnių elektromobilių segmentą ir pristato naująjį „ID. Cross“. Gamintojo pranešime spaudai rašoma, kad šis kompaktinės klasės elektrinis visureigis sukurtas siekiant užpildyti spragą tarp pažangių technologijų ir kasdienio praktiškumo, o Lietuvoje jo kaina prasideda nuo 29 000 eurų.

Vokiškų automobilių gamintojas „Audi“ oficialiai pradėjo išankstinius naujojo „Q7“ – vieno populiariausių ir svarbiausių modelių didžiųjų prabangių SUV segmente – užsakymus. Tiesa, norintys šį modelį įsigyti pirmieji Lietuvoje privalės paskubėti. Importuotojo teigimu, pirmoji išankstinių užsakymų kvota mūsų šaliai yra griežtai ribota – pradiniame etape išskirtinę „1st edition“ versiją galės įsigyti tik 70 pirkėjų.

Paryžius, Velsas ir dalis Anglijos miestų jau kurį laiką taiko 30 km/val. (Didžiojoje Britanijoje – 20 mylių per valandą) greičio ribojimą. Tiesa, iki šiol šis režimas dažniausiai buvo taikomas tik siaurose gyvenamųjų rajonų gatvelėse. Tačiau idėja tokį greičio limitą įvesti visuotinai visoje Anglijoje įžiebė aršias diskusijas.

Kelionė nuosavu automobiliu ar nuomotu kemperiu po Šiaurės Italiją gali virsti itin brangiu galvos skausmu, jei laiku nepasidomėsite sparčiai griežtėjančiomis ekologinėmis zonomis. Keturi pagrindiniai šalies regionai – Pjemontas, Lombardija, Venetas ir Emilija-Romanija – vis aktyviau užveria miestų duris dyzelinėms transporto priemonėms. Tai nėra tiesiog vietos merų užgaida.

Kadaise tarptautinės automobilių parodos buvo laikomos prestižiniais renginiais, kuriuose savo naujausius pasiekimus privalėdavo pademonstruoti kiekvienas save gerbiantis gamintojas. Tačiau koronaviruso pandemija šiam formatui sudavė stiprų smūgį, nuo kurio atsigauti pavyko ne visiems.

Kinijos automobilių pramonė demonstruoja tempą, kurį konkurentai iš Vakarų valstybių atvirai vadina sunkiai suvokiamu. Koncerno BYD vykdomasis viceprezidentas He Zhiqi vietos rinkoje vykstančią kovą apibūdino kaip visiškai nesuvokiamą, o konkurenciją – tiesiog brutalia.

Ateinančiais mėnesiais Europai gresia neįprastai didelė įtampa degalų rinkoje. Kaip rodo investicinio banko „Morgan Stanley“ prognozės, kurias cituoja „Bloomberg“ agentūra, jau nuo rugpjūčio mėnesio dyzelino atsargos Senajame žemyne pradės nuosekliai tirpti. Skaičiuojama, kad iki lapkričio jos susitrauks iki maždaug 299 milijonų barelių – tai bus žemiausias šio metų laiko rodiklis nuo pat 2015 metų.

Diskusija, kuri automobilių pasaulyje atrodo nemari – mechaninė ar automatinė pavarų dėžė. Vieni vairuotojai neįsivaizduoja automobilio be sankabos pedalo ir visiško kontrolės pojūčio, kiti renkasi komfortą ir pavarų perjungimo svirteles prie vairo. Visgi rasti naują automobilį su trimis pedalais rinkoje darosi vis sunkiau.

Kinijos automobilių pramonė Europoje toliau stiprina savo pozicijas ir tam pasitelkia ne tik elektromobilius, bet ir pažangias hibridines technologijas. Šia kryptimi aktyviai žengia britų kilmės, tačiau dabar Kinijos koncernui priklausanti „MG“ markė, kuri Gudvudo greičio festivalyje oficialiai pristatė naujos kartos iš tinklo įkraunamų hibridų sistemą „Plug-in Hybrid+“, kurioje bus montuojama revoliucinė pusiau kieto būvio baterija.

Kinija parodė, kaip greitai galima elektrifikuoti naujų automobilių rinką. Dabar ji viena pirmųjų susiduria su kita šio proceso puse: elektromobilių daugėja, degalų mokesčių surenkama mažiau, o kelių priežiūros poreikis nemažėja. Gegužę elektrifikuotiems modeliams teko 63 proc. Kinijos mažmeninėje rinkoje parduotų naujų lengvųjų automobilių.

Rekordinės benzino kainos nebūtinai reiškia rekordinį degalinių pelną. Štai, Nyderlanduose vairuotojai už litrą moka daugiau nei 2,60 euro, tačiau šimtai degalinių savininkų atsidūrė ties finansinių galimybių riba. Aukšta degalų kaina gali sudaryti įspūdį, kad kartu su kainomis auga ir degalinių pajamos. Tačiau didelė dalis jų dirba pagal iš anksto nustatytą maždaug 18 centų maržą nuo litro ir ji iš esmės nesikeičia nepriklausomai nuo to, ar benzinas kainuoja 2, ar beveik 3 eurus.

Automobiliui, jau pasiekusiam 496,22 km/val. greitį, papildomi 3,78 km/val. iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti menka smulkmena. Tačiau artėjant prie 500 km/val. ribos kiekvienas papildomas kilometras tampa rimtu išbandymu ne tik varikliams, bet ir padangoms, aerodinamikai bei stabdžiams.

Indija turėjo tapti vienu svarbiausių „Volkswagen“ augimo variklių už Europos ribų, tačiau daugiau nei du dešimtmečius šioje rinkoje veikiantis Vokietijos koncernas iki šiol taip ir neįsitvirtino tarp didžiausių žaidėjų. Dabar „Volkswagen“ svarsto ne dar vieną savarankišką plėtros etapą, o gerokai pragmatiškesnį sprendimą – perduoti vietos partnerei didesnę savo verslo kontrolę.

Kinijos automobilių gamintojai toliau agresyviai skverbiasi į Europos rinką, tačiau keičia taktiką. Užuot statę naujas gamyklas, jie vis dažniau naudoja esamą infrastruktūrą. Prie šios strategijos prisideda ir vietos gamintojai, o vienas ryškiausių pavyzdžių – Kinijos koncernui „Geely“ priklausanti „Volvo“, kuri savo gamyklą Belgijoje pritaikys kiniškų automobilių surinkimui. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

„Toyota“, BMW, „Bosch“ ir Ispanijos energetikos bendrovė „Repsol“ pradėjo bendrą pusės metų trukmės projektą, kurio tikslas – realiomis eismo sąlygomis išbandyti visiškai iš atsinaujinančių žaliavų pagamintą benziną. Šiame eksperimente dalyvaujantys automobiliai naudos „Repsol“ gaminamus „Nexa 95“ degalus. Jie išgaunami tik iš atsinaujinančių šaltinių, pavyzdžiui, įvairių atliekų bei gamybos likučių, ir visiškai atitinka Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus.

Elektromobiliai Vokietijoje galutinai prarado nišinio transporto statusą. Didžiausioje Europos automobilių rinkoje įvyko istorinis lūžis – birželio mėnesį vien elektra varomi modeliai pardavimais aplenkė tradicinius hibridus, benzininius bei dyzelinius automobilius ir įtvirtino savo lyderystę. Vokietijos federalinės transporto tarnybos duomenimis, šių metų birželį šalyje įregistruoti 84 057 nauji elektromobiliai.