Prancūzija į šią problemą žvelgia dar giliau ir mato galimybę, kuri dar neseniai atrodė neįmanoma – automobilių gamyklas paversti karinių bepiločių orlaivių gamybos centrais.
Šalies vyriausybė jau telkia automobilių pramonės gigantus, tokius kaip „Renault“, „Valeo“ bei „Forvia“, kad jie savo patirtį ir serijinės gamybos pajėgumus panaudotų gynybos sektoriuje. Tikslas – pagaminti dešimtis tūkstančių karinių dronų per metus.
Naujas impulsas automobilių gamintojams
Šio posūkio priežastimi tapo karas Ukrainoje, pademonstravęs, kad maži bepiločiai orlaiviai tapo vienu lemiamų šiuolaikinio konflikto veiksnių. Dronų poreikis išaugo taip sparčiai, kad tradicinės gynybos pramonės įmonės tiesiog nesugeba užtikrinti reikiamų gamybos apimčių.
Būtent čia Paryžius mato neįkainojamą automobilių pramonės pranašumą – automatizuotas surinkimo linijas, masinės gamybos patirtį ir gebėjimą pigiai bei greitai gaminti didelius kiekius komponentų.
„Kodėl būtent dabar? Todėl, kad poreikis yra dabar – dronai reikalingi šią akimirką, – liepos mėnesį pareiškė „Valeo“ generalinis direktorius Christophe'as Périllat. – O kodėl Prancūzijoje? Nes iš mūsų reikalaujama užtikrinti šalies suverenitetą.“
Nors Prancūzijos gynybos atstovai nesitiki, kad šaliai artimiausiu metu prireiks masinio dronų panaudojimo, jie pabrėžia privalantys būti pasiruošę bet kokiam scenarijui.
Prancūzijos Senato Gynybos komiteto ataskaitoje nurodoma, kad dabartinis šalies armijos turimas kelių tūkstančių dronų rezervas yra visiškai nepakankamas.
„Renault“, „Valeo“ ir „Forvia“ žengia į ginkluotės rinką
Pirmieji automobilių ir gynybos sektorių partnerystės projektai jau įgauna pagreitį. Pavyzdžiui, bendrovė „Valeo“ paskelbė Prancūzijoje gaminsianti elektros variklius dronams, skirtus gynybos technologijų įmonei „Harmattan AI“.
Tuo pat metu automobilių komponentų gigantas „Forvia“ sukirto rankomis su neįvardyta Europos gynybos bendrove dėl dirbtiniu intelektu paremtų anti-dronų sistemų gamybos ir svarsto galimybę šalyje įrengti liniją, kurioje per mėnesį būtų galima pagaminti iki 1 000 perėmimo dronų.
Neatsilikti bando ir „Renault“, suvienijusi jėgas su bendrove „Turgis Guillard“ dėl dronų gamybos savo gamykloje Le Mane.
Prancūzų gigantas taip pat pasirašė sutartį su „Thales“ dėl smogiamojo drono „Toutatis“ masinės gamybos, planuodamas nuo 2027 metų pasiekti iki 1 000 orlaivių per mėnesį apimtis.
Be to, Prancūzijos dronų gamintojas „Delair“ susitarė su Vokietijos automobilių detalių tiekėju „Schaeffler“ – kartu jie kuria liniją, gebančią pagaminti apie 100 dronų per dieną.
Jei visi šie planai bus įgyvendinti, vien jungtiniai „Renault“, „Schaeffler“ ir „Forvia“ pajėgumai leistų pagaminti apie 60 000 karinių dronų per metus.
Vietoj rankų darbo – roboto valdomas konvejeris
Būtent gamybos metodas yra pagrindinė priežastis, kodėl Prancūzija atsigręžė į automobilių pramonę. Nors bepiločių technologijos vystosi žaibiškai, mūšio lauke viską dažnai lemia gebėjimas juos gaminti masiniu būdu.
Pavyzdžiui, „Renault“ iš esmės perdarė drono „Toutatis“ konstrukciją, kad jis būtų tinkamas masinei gamybai.
Bendrovės vadovo François Provost teigimu, naujasis variantas turės gerokai mažiau detalių, o brangų 3D spausdinimą pakeis masinis plastiko liejimas. Tai leis orlaivius gaminti nepalyginamai pigiau ir greičiau.
Svarbiausias iššūkis – rasti pusiausvyrą tarp gamybinių pajėgumų ir technologijų kitimo. Gynybos sektorius nenori kaupti milžiniškų dronų atsargų sandėliuose, nes šie po kelerių metų tiesiog pasens. Svarbiausia – turėti paruoštas linijas, kurias krizių atveju būtų galima akimirksniu paleisti pilnu pajėgumu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
