• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Europos automobilių pramonė atsidūrė tarp dviejų ugnies linijų: Kinijoje Vakarų gamintojai sparčiai praranda turėtas pozicijas vietos prekės ženklams, o JAV vis griežčiau riboja kiniškų technologijų patekimą į rinką.

GALERIJA (8)

Europos automobilių pramonė atsidūrė tarp dviejų ugnies linijų: Kinijoje Vakarų gamintojai sparčiai praranda turėtas pozicijas vietos prekės ženklams, o JAV vis griežčiau riboja kiniškų technologijų patekimą į rinką.

REKLAMA

Buvęs BMW vadovas Kinijoje ir elektromobilių startuolio „Byton“ bendraįkūrėjas Danielis Kirchertas tokią padėtį apibūdina kaip klasikinę „sumuštinio“ situaciją.

Vokietijos leidinio „Auto Motor und Sport“ laidoje „Moove“ jis įspėjo, kad automobilių pramonė įžengė į itin aštrios konkurencijos etapą.

REKLAMA
REKLAMA

D. Kircherto vertinimu, per artimiausius penkerius metus rinkoje gali nebelikti net dalies bendrovių, šiandien patenkančių į didžiausių pasaulio gamintojų dešimtuką.

REKLAMA

Kinija tapo sunkiausiu egzaminu

D. Kirchertas puikiai pažįsta Kinijos rinką. Jis dirbo BMW rinkodaros vadovu šioje šalyje, vėliau įkūrė ir valdė elektromobilių bendrovę „Byton“. Kinijos plėtros forume jis pristatomas kaip vienas labiausiai patyrusių vadovų šio regiono automobilių sektoriuje.

Jo teigimu, Kinija jau seniai nebėra vien tik didelė pardavimų rinka. Tai tapo vieta, kurioje gamintojai kasdien tikrina savo reakcijos greitį, kainodarą, programinę įrangą ir gebėjimą prisitaikyti prie pirkėjų poreikių.

REKLAMA
REKLAMA

D. Kirchertas Kiniją vadina pasaulio automobilių pramonės „treniruoklių sale“ – kas išsilaiko čia, gebės konkuruoti bet kur.

Vokietijos koncernams šis egzaminas darosi vis sunkesnis. Jų rinkos dalis Kinijoje susitraukė nuo maždaug 25 iki 12 proc. Naujienų agentūra „Reuters“ skelbė, kad „Volkswagen“ pardavimai Kinijoje pernai smuko iki 2,7 mln. automobilių, nors dar 2019 m. siekė 4,2 mln.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nuostolius skaičiuoja ir kinai

Vis dėlto D. Kirchertas pabrėžia, kad kelias nėra rožėmis klotas ir patiems Kinijos gamintojams. Jo teigimu, realų pelną vietos rinkoje šiandien uždirba vos keli žaidėjai, o likusi dauguma dirba ties nuline marža arba generuoja nuostolius.

Tai reiškia, kad milžinišką spaudimą jaučia ne tik europiečiai. Kinijoje vyksta nuožmi atranka, kurią kursto kainų karai, žaibiškas modelių atnaujinimo ciklas ir stulbinančios investicijos į baterijas bei programinę įrangą. Silpnesniems gamintojams išlaikyti tokį tempą tiesiog pritrūks resursų.

REKLAMA

D. Kircherto vertinimu, Pekinas elektromobilių klausimą jau laiko iš esmės išspręstu. Šalyje pasiekus lyderystę šioje srityje, valstybės dėmesys nukrypsta į kitas technologijas – skraidančius taksi bei dronus, humanoidinius robotus ir fizinį dirbtinį intelektą.

Tokį poslinkį patvirtina ir oficialūs politiniai prioritetai. Šių metų šalies vyriausybės dokumentuose mažo aukščio ekonomika įvardijama tarp pagrindinių augimo krypčių, o Tarptautinė robotikos federacija pažymi, kad Kinijos penkmečio plane robotika tapo kertine modernios pramonės dalimi.

REKLAMA

Europai siūlo ne užsidaryti, o perimti taisykles

D. Kircherto receptas Europai nėra aklas rinkos užvėrimas nuo kiniškų automobilių. Jo manymu, žemynui reikia aiškios ilgalaikės strategijos ir naujo požiūrio į bendradarbiavimą.

Jis siūlo pritaikyti atvirkštinio bendro projekto logiką. Kadaise Pekinas įsileido Vakarų koncernus su sąlyga, kad šie kurs bendras įmones su vietos partneriais, dalinsis technologijomis ir gamybos patirtimi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dabar Europa turėtų pasinaudoti savo rinkos dydžiu kaip derybiniu svertu ir reikalauti, kad Kinijos bendrovės steigtų gamyklas čia, padėdamos ugdyti vietos žaidėjus.

Europos gamintojai vis aktyviau ieško partnerių Kinijoje, siekdami užpildyti tuštėjančias gamyklas, lokalizuoti gamybą ar perimti pažangesnes elektrines platformas. Kaip skelbė leidinys „Financial Times“, Senojo žemyno bendrovės vis dažniau tiesia ranką kiniškų technologijų turėtojams.

REKLAMA

Kova persikelia į programinės įrangos lauką

Didžiausia problema, pasak D. Kircherto, yra ta, kad Europos koncernai vis dar mąsto kaip tradiciniai mechanikos gamintojai.

Tuo metu Kinijoje automobilis jau kurį laiką suvokiamas kaip viena iš platesnės technologinės ekosistemos dalių.

Todėl kova vyksta ne tik dėl pačių automobilių ar jų kainos. Kinijos bendrovės sparčiai žengia į autonominio vairavimo, robotikos, duomenų valdymo bei programinės įrangos sritis. Būtent čia sprendžiasi ne atskirų modelių sėkmė, o pačių gamintojų išlikimas.

Ekspertas teigia, kad automobilių pramonės konsolidacija neišvengiama, o dalis šiandieninių gigantų tiesiog neišlaikys esamo tempo ir tiesiog bankrutuos. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų