Briuselio laisvojo universiteto atliktas tyrimas atskleidė, kad stiprėjančios karščio bangos, ilgalaikės sausros ir staigūs potvyniai kelia didžiulę grėsmę transporto sektoriui.
Mokslininkų teigimu, ekonominiai šių padarinių nuostoliai ateityje sieks milijardus eurų, o dabartinės valstybių pasirengimo ir pritaikymo strategijos yra visiškai nepakankamos.
Karščio bangos stabdo traukinius ir lydo asfaltą
Pastarųjų metų ekstremalūs reiškiniai Vakarų ir Šiaurės Europoje jau leidžia susidaryti vaizdą, kas laukia ateityje.
Užfiksuotos deformuotos kelių dangos, masiškai atšaukiami traukinių reisai, keleiviai, įstrigę vagonuose be veikiančių kondicionavimo sistemų, ir dėl perkaitimo rizikos įvedami griežti traukinių greičio ribojimai.
Tyrimui vadovavusi italų mokslininkė Cristina Deidda pabrėžia, kad šių incidentų nebegalima vertinti kaip atskirų, pavienių įvykių.
Ekstremalūs reiškiniai dabar dažnai persidengia ir stiprina vienas kito neigiamą poveikį. Pavyzdžiui, Pietų Europos šalių infrastruktūra istoriškai yra pritaikyta aukštesnėms temperatūroms, tačiau pastarųjų vasarų karščio bangos jau peržengė net ir šiuose regionuose numatytas kritines projektines ribas. Su rimtais geležinkelių tinklo sutrikimais dėl netikėtų karščių neseniai susidūrė netgi Švedija.
Milijardiniai nuostoliai
Jei Europos Sąjungos klimato politika nesikeis, prognozuojama, kad šimtmečio viduryje (2040–2069 m.) transporto infrastruktūros patiriamas ekstremalaus karščio poveikis išaugs iki 30 kartų. Tai lems nuolatinius logistikos grandinių sutrikimus.
Kaip pavyzdį mokslininkai pateikia 2018 metų sausrą, kuomet dėl drastiškai nusekusio vandens lygio Reino upėje buvo apribota laivyba – vien šis epizodas Vokietijos ekonomikai atnešė 2,4 mlrd. eurų nuostolį.
Prognozės rodo, kad beveik pusė Europos vidaus vandenų kelių ateityje pirmą kartą susidurs su kritiniu sausrų poveikiu.
Tuo tarpu didžiausius tiesioginius nuostolius ir toliau generuos upių potvyniai, kadangi krituliai tampa vis intensyvesni ir iškrenta per itin trumpus laiko tarpus, tiesiogiai užliedami kelius bei po viadukais esančias erdves.
Strateginiai tikslai lieka popieriuje
VUB analizė rodo, kad apribojus visuotinį atšilimą iki maždaug 2 laipsnių Celsijaus iki 2100 metų (tai yra pagrindinis Paryžiaus klimato susitarimo tikslas), neigiamas karščio poveikis transporto tinklams sumažėtų vidutiniškai 22–30 procentų.
Vis dėlto realios tendencijos rodo, kad su dabartinėmis politinėmis priemonėmis šio tikslo išlaikyti nepavyks ir iki amžiaus pabaigos temperatūra pasaulyje pakils maždaug 3 laipsniais.
Europos Komisija planuoja oficialiai remtis šio tyrimo išvadomis, nustatydama naujas transporto politikos gaires ir perskirstydama ateities rozpočto lėšas.
Didėjantis stichinių nelaimių dažnis spaudžia ES institucijas reikalauti, kad į bet kokį naują kelių, tiltų ar geležinkelių projektavimą būtų privalomai integruoti papildomi saugumo bei atsparumo klimato kaitai reikalavimai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
