Nors tai skamba kaip scenarijus iš fantastinio filmo, Europos Komisija rimtai svarsto galimybę ateityje įpareigoti automobilių gamintojus diegti sistemas, kurios pačios automatiškai sumažintų transporto priemonės greitį jį viršijus. Tiesa, pulti pardavinėti savo automobilių dar nereikia – kol kas tai nėra konkretus įstatymo projektas, o tik galimybių tyrimas.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Vairuotojo sprendimus perims technologijos
Šiuolaikiniai automobiliai ir taip nuolat bando auklėti vairuotojus. Be to, nuo 2024-ųjų visose naujose transporto priemonėse privaloma diegti išmanią greičio palaikymo sistemą, kuri atpažįsta kelio ženklus ir įspėja vairuotoją apie viršijamą greitį. Tačiau Briuselyje sėdintiems biurokratams to dar per maža.
Remiantis britų leidinio „The Telegraph“ informacija, Europos Komisija nagrinėja galimybę pereiti nuo paprasto įspėjimo prie realaus fizinio įsikišimo į valdymą.
Naudojant GPS duomenis, skaitmeninius žemėlapius, kelio ženklus skaitančias kameras ir 5G ryšį, automobilis tiksliai žinotų, kokiu greičiu jam leidžiama judėti.
Įvažiavus į lėtesnio eismo zoną, programinė įranga tiesiog neleistų automobiliui važiuoti greičiau, nei nurodo ženklai. Numatoma, kad kritinėse situacijose šią sistemą būtų galima laikinai išjungti arba apeiti, pavyzdžiui, kai staigus pagreitėjimas būtinas norint išvengti avarijos.
Puiki idėja. Teoriškai
Teoriškai toks planas atrodo logiškai. Mažesnis greitis reiškia mažiau skaudžių eismo įvykių, todėl saugaus eismo organizacijos, be abejonės, įžvelgia daugybę privalumų. Tačiau kiekvienas, vairuojantis modernų automobilį, puikiai žino tamsiąją šių technologijų pusę.
Kelio ženklų atpažinimo sistemos nuolat klysta. Neretai automobilis nusprendžia, kad leistinas greitis yra 30 km/val., nors jūs važiuojate užmiesčio keliu, arba nuskaito greitėjimo juostoje esantį ženklą, nors judate pagrindine magistrale. Kol tai tėra tik mirksinti piktograma prietaisų skydelyje – viskas gerai. Tačiau situacija taptų kur kas pavojingesnė, jei tokią klaidą padariusi sistema nuspręstų staiga sumažinti variklio galią.
Negana to, toks technologinis sprendimas privalėtų būti absoliučiai saugus nuo programišių ar vidinių klaidų. Automobilis, kuris dėl ryšio trikdžio ar programinės įrangos spragos netikėtai perima valdymą į savo rankas, tikrai nėra ta ateitis, kurios laukia vairuotojai.
Visgi Europos Komisija ramina, kad kol kas vyksta tik preliminarios diskusijos su automobilių gamintojais ir saugaus eismo ekspertais, vertinant tokios sistemos techninį įgyvendinamumą bei poreikį. Jei šis projektas vis dėlto virstų realybe, planuojama, kad pirmieji automobiliai su priverstiniu greičio ribotuvu į gatves išriedėtų ne anksčiau kaip 2030 metais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
