Sistemos masiškai klysta, klaidingai interpretuoja kelio ženklus ir gali sukelti pavojingas situacijas, todėl vairuotojai vis dažniau skuba jas išjungti vos užvedę variklį.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Laboratoriniai testai slepia realias problemas
Šiuo metu galiojančios ES patvirtinimo procedūros reikalauja, kad asistentai kelio ženklus atpažintų 90 proc. tikslumu 400 km atkarpoje.
Tačiau „Thatcham Research“ ekspertai pabrėžia, kad toks vertinimo būdas yra ydingas, nes vidurkio skaičiavimas ilgose atkarpose sėkmingai paslepia kritines klaidas konkrečiose greičio keitimosi zonose.
Tyrėjai tris savaites realiomis sąlygomis testavo „MG ZS“, „Tesla Model Y“ bei „BMW i5“ modelius ir įveikė daugiau nei 7200 km. Rezultatai gatvėse smarkiai skyrėsi nuo to, ką deklaruoja gamintojai oficialiuose laboratoriniuose testuose.
Pavyzdžiui, kinų „MG ZS“ oficialiose ataskaitose fiksavo 91,3 proc. tikslumą, bet realiame eisme jo efektyvumas krito iki 74,3 proc. Tai reiškia, kad vairuotojas matė klaidingą informaciją prietaisų skydelyje kas ketvirtame kelio ruože.
„Tesla Model Y“ oficialių bandymų metu pasirodė kone nepriekaištingai ir surinko beveik 100 proc. rezultatą. Tačiau realiomis eismo sąlygomis sistemos patikimumas nukrito iki 83 proc.
Sistemą labiausiai klaidino kintamos informacijos LED kelio ženklai ir netikslūs užmiesčio žemėlapiai.
Vokiškas „BMW i5“ pasirodė patikimiausiai ir išlaikė 90 proc. tikslumą, tačiau net ir šis modelis fiksavo absurdiškus greičio limitus, kurių įstatymai apskritai nenumato.
Avarinių situacijų rizika ir vairuotojų pasitikėjimas
Problema neapsiriboja vien neteisingais duomenimis prietaisų skydelyje. Dauguma modernių automobilių turi išmaniąsias greičio palaikymo sistemas, kurios gali automatiškai koreguoti važiavimo tempą pagal atpažintus kelio ženklus ar navigacijos duomenis.
Gavęs klaidingą signalą, automobilis gali staiga pradėti stipriai stabdyti arba pavojingai greitėti. Toks neprognozuojamas elgesys tiesiogiai didina susidūrimų riziką ir paverčia saugumo asistentą realia grėsme eismo dalyviams.
Būtent dėl šios priežasties ir įkyrių garsinių įspėjimų vairuotojai dažnai ieško būdų, kaip asistentus išjungti.
„Thatcham Research“ atstovai pabrėžia, kad jei technologija blaško dėmesį ar provokuoja netikėtus manevrus, vairuotojai ja nebepasitiki.
Nors pirkėjai dažnai domisi šių sistemų patikimumu ir nori išvengti techninių trūkumų, gamintojai šiuo metu negali užtikrinti šimtaprocentinio veikimo.
Europos saugumo organizacijos griežtina tvarką
Reaguodama į aštrią ekspertų kritiką, organizacija „Euro NCAP“ keičia bandymų procedūras.
Nuo šiol asistentų tikslumas bus vertinamas išskirtinai realiame eisme, atsisakant sterilių, iš anksto nuspėjamų bandymų uždaruose poligonuose.
„Thatcham Research“ vadovas Jonathanas Hewettas pabrėžia, kad elektroninės sistemos pagerina saugumą tik tada, kai jos veikia nepriekaištingai.
Norint užtikrinti šių sistemų patikimumą, automobilių gamintojai privalės ne tik tiksliau sukalibruoti vaizdo kameras, bet ir užtikrinti nuolatinį žemėlapių atnaujinimą bei diegti papildomus programinius saugiklius, kurie neleistų automobiliui vadovautis klaidingais ar tikrovės neatitinkančiais greičio ribojimo rodmenimis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
