Kada psichikos sveikatos paslaugos grįš į prieškrizinį lygį?

Skaityk lengvai

Koronaviruso pandemija, karantinas, nerimas dėl sveikatos, ateities, būtinybė izoliuotis paveikė visuomenės psichikos sveikatą. Situaciją sunkina ir tai, kad šiuo metu psichikos sveikatos centruose vis dar neteikiamos dienos stacionaro, psichosocialinės reabilitacijos paslaugos, su specialistais žmonėms tenka bendrauti nuotoliniu būdu. Pasak Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktoriaus Martyno Marcinkevičiaus, tai – geriau negu nieko, nors nuotolinis bendravimas ir neatstoja tiesioginio kontakto su specialistais. 

Karantinas

Trūko ambulatorinių paslaugų 

Psichiatras pabrėžia, kad mažiausiai per karantiną nukentėjo psichiatrijos klinikų stacionaruose teikiamos paslaugos: „Pagalba žmonėms, sergantiems sunkiomis psichikos ligomis, būtinais atvejais teikiama nuolatos. Kiekvienam į ligoninę guldomam pacientui atliekame testą dėl koronaviruso – tokiu atveju 99 ar 100 proc. esame užtikrinti, kad žmogus neserga ir nekelia grėsmės aplinkiniams.“ 

REKLAMA

Tiesa, ir psichiatrijos stacionaruose teikiamų paslaugų apimtis gerokai sumažėjo – iš pradžių pacientai buvo sutrikę, nežinojo, kaip gauti mediko siuntimą gydytis. Šiuo metu stacionaruose pacientų daugėja, nors jų dar nėra tiek, kiek būta iki karantino. „Pamažu sergantieji psichikos ligomis prisitaikė prie dabartinės situacijos. Iš pradžių net ir tie, kurie jautėsi blogai, bijojo kreiptis į medikus, kur kas daugiau nerimo kėlė baimė užsikrėsti koronavirusu. Žmonės žinojo, kad ligoninės – didesnės rizikos zonos“, – kalba M. Marcinkevičius

Reikiamų vaistų receptus sergantieji psichikos ligomis karantino laikotarpiu gali gauti nuotoliniu būdu. Pasak M. Marcinkevičiaus, čia didesnių problemų nekilo. Tiesa, iš pradžių susidurta su techniniais nesklandumais, ne visi pacientai žinojo, kaip kreiptis į psichiatrą. Vis dėlto visi, kuriems reikia medikamentų, juos gavo ir gauna. 

Labiausiai nuo koronaviruso sukeltos pandemijos nukentėjo tie, kuriems reikia psichoterapinės pagalbos, psichosocialinės reabilitacijos paslaugų. „Per karantiną teko uždaryti dienos stacionarą, Psichosocialinės reabilitacijos skyrių – negalime garantuoti ten besilankančių žmonių saugumo, kai jie atvyksta į įstaigą kiekvieną dieną. Įmanoma žmogų ištirti pirmąją apsilankymo dieną, bet jau antrąją jis gali ateiti užsikrėtęs. Negalime rizikuoti nei personalo, nei kitų besigydančiųjų sveikata ar net gyvybe“, – pabrėžia centro direktorius. 

Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius.

Naujovė – bendravimas nuotoliniu būdu 

Medikai jau karantino pradžioje ėmė ieškoti alternatyvų, kaip dalį paslaugų teikti nuotoliniu būdu. Psichikos sveikatos problemų turintys žmonės su psichologu, psichoterapeutu ar psichiatru gali bendrauti naudodamiesi išmaniosiomis technologijomis. 

REKLAMA

„Teikdami nuotolines paslaugas, susidūrėme su skirtingais iššūkiais. Dirbame su ypač pažeidžiama visuomenės grupe – žmonėmis, turinčiais psichikos sutrikimų ar psichikos negalią, todėl privalėjome galvoti apie jų duomenų apsaugą. Kaip žinia, ne vienoje nuotoliniam bendravimui skirtoje programoje esama saugumo spragų. Viena, kai vaikai mokosi nuotoliniu būdu – konfidencialumo čia galbūt nėra daug, visai kas kita, kai kalbama apie žmonių psichikos sveikatą. Čia duomenų apsauga ypač svarbi“, – kalba pašnekovas. 

Vis dėlto, pasak M. Marcinkevičiaus, tai – tik antrinė problema, svarbiausia, kad nukentėjo paslaugų, ypač teikiamų didesnėms žmonių grupėms, kokybė: „Verbalinė, arba žodinė, informacija sudaro vos 30 proc. tos, kurią gauname bendraudami. Didžiąją dalį sudaro kiti dalykai, kurių vaizdo kamera negali perduoti – tai žmogaus veido išraiška, judesiai. Medikui, bendraujančiam su psichikos sutrikimų turinčiu asmeniu, svarbus kiekvienas niuansas. Ypač sudėtinga specialistui stebėti žmones per psichoterapinius grupinius užsiėmimus – čia kiekvienas sielos virptelėjimas itin svarbus.“ 

Bendraudami nuotoliniu būdu specialistai įžvelgė ir kai kurių pliusų. „Įsitikinome, kad nuotolinės konsultacijos, nors ir nėra tokios kokybiškos kaip norėtųsi, žmonėms reikalingos, – sako M. Marcinkevičius. – Jau kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją siūlydami palikti nuotolinę pagalbą kaip alternatyvą tais atvejais, kai žmogui sudėtinga atvykti pas specialistą kasdien ar keletą kartų per savaitę, kai jis gyvena atokesniame rajone. Tokiu būdu su žmogumi galima bendrauti akivaizdžiai kas kelintą užsiėmimą. Pavyzdžiui, jis atvažiuoja į dienos stacionarą kartą per dvi savaites, pasikalba su gydytoju, vėliau trys ar keturi seansai vyksta nuotoliniu būdu. Tai nebus tas pats, kas tiesioginis bendravimas, vis dėlto geriu gauti tokią pagalba negu jokios.“ 

REKLAMA

Kada buvo įrašyta pirmoji pasaulyje audioknyga, skirta regos negalią turintiems žmonėms?
Prašome pasirinkti atsakymą!
1901 m.
1927 m.
1934 m.
BALSUOTI
REZULTATAI
Kada buvo įrašyta pirmoji pasaulyje audioknyga, skirta regos negalią turintiems žmonėms?
1901 m.
13.2%
1927 m.
36.8%
1934 m.
50%

REKLAMA

Atvėrė visuomenės piktžaizdes 

M. Marcinkevičius pabrėžia, kad karantinas, saviizoliacija išryškino ir senas mūsų visuomenės bėdas. Nors mažėjant užsikrėtimų koronavirusu, švelnėjant karantino sąlygoms, nerimo, baimės, įtampos visuomenėje mažėja, pradeda lįsti priklausomybių sukeltos problemos. 

„Žmonės, gyvendami be kontakto su draugais, artimaisiais, pradėjo vartoti daugiau alkoholio. Akivaizdu: kai žmogus iškrenta iš kasdienio ritmo, žino, kad jam nereikės į darbą, neteks sėsti prie automobilio vairo, stikliuko griebiasi dažniau, – pastebi pašnekovas. – Remdamiesi ankstesnių krizių patirtimi, tokių pacientų antplūdžiui rengėmės iš anksto. Kaip žinia, į psichiatrijos ligonines patenkama tik tada, kai sveikata sutrinka rimtai, žmogų ištinka alkoholinė psichozė, jį gydyti tenka stacionare.“ 

Psichiatro teigimu, ankstesnės patirtys rodo ir tai, kad krizinių situacijų atvejais padaugėja savižudybių. Jų bumo kol kas Lietuvoje nėra, bet galima prognozuoti, kad jis ateis. „Tai, mano nuomone, labai priklausys nuo to, kiek laiko krizė tęsis, nuo socialinių, ekonominių pasekmių. Nenoriu būti pesimistas, bet jei ekonominė krizė bus gili, galime sulaukti savižudybių piko“, – prognozuoja psichiatras. 

Ieškojo naujų galimybių 

Pasak M. Marcinkevičiaus, nemažai iššūkių karantino pradžioje kilo medikams, dirbantiems su psichikos sutrikimų turinčiais žmonėmis. Ypač daug nerimo būta pirmąjį mėnesį, kai trūko apsaugos priemonių, gydymo įstaigų darbuotojams nebuvo atliekami testai dėl koronaviruso: „Tris ar keturias pirmąsias savaites jautėmės it fronte. Teko pertvarkyti darbo metodus, pratintis dirbti nuotoliniu būdu. Uždarius dienos stacionarą reikėjo galvoti, kur perkelti pacientus, kaip išsaugoti specialistų darbo vietas.“ 

REKLAMA

Daliai Psichikos sveikatos centro psichologų likus be darbo, gimė nauja, iki tol Lietuvoje analogų neturėjusi iniciatyva – profesionalūs psichologai pradėjo dirbti kartu su Greitosios medicinos pagalbos brigada, vykstančia į įvairių įvykių vietas. Jie teikia skubias konsultacijas ne tik nukentėjusiesiems, bet ir greta jų esantiems artimiesiems ar darbuotojams. 

Skubios psichologų konsultacijos ypač reikalingos įvykus nelaimingiems atsitikimams – avarijoms, savižudybių, sunkių traumų atvejais, taip pat staigios šeimos nario mirties sukrėstiems artimiesiems. Nors paslauga pradėta teikti visai neseniai, per trumpą laiką jau sulaukta nemažai skambučių. Psichikos sveikatos centro psichologai budi 7 dienas per savaitę, po 12 valandų kasdien. Kol kas – tik dieną, bet ateityje planuojama psichologinę pagalbą teikti visą parą. 

Paslaugas atnaujins pamažu 

Pasak M. Marcinkevičiaus, praėjusią savaitę Vyriausybė priėmė sprendimą atnaujinti planines medicininės pagalbos paslaugas. Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro specialistai jau dėlioja planus, kaip dirbs toliau, kaip užtikrins tiek darbuotojų, tiek pacientų saugumą. 

„Paslaugas atnaujinsime pamažu, nes joms dabartiniu laikotarpiu keliami labai dideli reikalavimai. Tuos, kurie tikisi greitai sulaukti paslaugų, kokias gavo iki koronaviruso sukeltos pandemijos, turiu nuliūdinti: tokios pagalbos greitai nesulauksite. Dienos stacionaro, psichosocialinės, fizinės reabilitacijos paslaugos į ankstesnį lygį grįš vėliausiai, nes čia daug grupinių užsiėmimų, vienu metu reikia apsaugoti didelį kiekį žmonių. Reabilitacija – tai sritis, kuriai bus sudėtingiausia grįžti į buvusias pagalbos formas“, – teigia ligoninės direktorius. 

REKLAMA

Jo teigimu, kol kas sergantiems psichikos ligomis bus teikiama tik dalinė pagalba, įmanoma atsižvelgus į šalies epidemiologinę situaciją. Kol kas sunku prognozuoti, kada bus atnaujintos visos anksčiau teiktos paslaugos – tai lems koronaviruso plitimo mastai Lietuvoje.

Straipsnio autorė: Lina Jakubauskienė.


Rašyti komentarą...
A
Algirdietis
2020-05-07 13:21:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
Laba geras ir aktualus straipsnis šiuo koronės laikotarpiu. Ačiū.
Atsakyti
0

P
Pacientas
2020-05-12 14:48:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
Straipsnis labai aktualus, taičiau ką daryti, jei ta pagalba taip reikalinga, o atnaujinti darbo dienos stacionarai neskubės. Gasdina mintis kad po karantinio tik jau į ūmių pacientų skyrių reikės.
Atsakyti
0

t
taip, zmones dabar daug ko nezino
2020-05-08 15:27:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
informacija jiems naudinga
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (6)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų