Apie tai laidoje „Dienos komentaras“ – pokalbis su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu.
Pastaruoju metu girdime apie atvejus Baltijos jūroje, kai šalia NATO valstybių teritorijų plaukioja rusų laivai. Ko galime tikėtis artimiausiu metu?
Galime tikėtis, kad visa ši veikla tikrai neapmažės. Ji intensyvės ir tam yra ne viena priežastis, o viena pagrindinių yra tai, kad šešėlinio laivyno laivų Baltijos jūroje daugėja. Rusijai didėja spaudimas prekiauti nafta ir naftos produktais, jie perkrauna spaudimą į šešėlinį laivyną dėl to, kad nori išvengti tarptautinės bendruomenės reguliavimo. Ir visa ta prekyba, didžioji jos dalis, vyksta per Baltijos jūrą ir dėl to natūraliai įvyksta daugiau incidentų. Tai, kad praeitą savaitę jau Rusija parodė ir savo pajėgas, kurios yra pasirengusios ginti tokį laivą, rodo, kiek jiems yra svarbu gyvybiškai užsitikrinti tokį tiekimą.
Ar NATO reakcija yra atitinkama?
Į ką dabar NATO yra susikoncentravusi Baltijos jūroje, tai yra kritinės infrastruktūros apsauga, nes po dujotiekio ir elektros kabelio pažeidimų buvo nuspręsta pradėti papildomus veiksmus Baltijos jūros su laivais ir orlaiviais.
Kalbant apie šešėlinį laivyną, tai yra ir pakrantės valstybių atsakomybė sureguliuoti, kas jiems yra leidžiama, kas neleidžiama. Paskutinis įvykis su rusų tanklaiviu „Jaguar“, kurį estai bandė sulaikyti – tai iš viso buvo laivas be vėliavos, jis buvo už tarptautinės jurisdikcijos. Ir mes turime pasikoreguoti savo protokolus, kaip reaguojame, kai mūsų ekonominę zoną kerta toks laivas, kuris yra ir sankcionuotas, ir be vėliavos, nežinia su kokiu kroviniu ir laisvai naviguoja. Mes tą įtampą turime didinti.
Ar Rusiją veikia sankcijos?
Europos Sąjunga sutarė dėl 17 sankcijų paketo Rusijai. Tai yra 17 paketas ir gal mes jau turime pripažinti, kad sankcijos neveikia taip, kaip mes norėtumėm?
Sankcijos veikia, faktas. Niekur nemačiau, neskaičiau ir negirdėjau, kad Rusija pasakytų, jog sankcijos neveikia. Jos veikia, jos turi efektą, jos didina kaštus Rusijai. Tas pats šešėlinis laivynas, kurio beveik dar 200 laivų įdėjome į naująjį paketą. Dabar turime 350 laivų, vėlgi – tai tik pusė. Bet tai didina kaštus Rusijai, neleidžia normaliai prekiauti, tai daro pajamų palaikymą sudėtingesnį ir tai yra gerai, bet tai yra nepakankamai.
Mes sakome, kad turime padaryti didesnį smūgį, tai yra iš viso apriboti galimybes prekiauti nafta ir taikyti sankcijas toms šalims, kurios perka tokią naftą.
Kaip jūs vertinat Putino ir Trumpo pokalbį?
Mes turėtume matuoti rezultatais – yra ar nėra. O kaip išmatuojam rezultatą? Ar ginklai nutilo? Ar yra jau paliaubos? Ar dar koks nors poveikis pasidarė? Ar Ukraina nuo to sustiprėjo? Man tai yra tie matavimo kriterijai ir eilinį kartą sakau, kad neturėtume sau kelti tikslo kiekvieną dieną gebėti įvertinti tebevystantį derybų procesą. Negalime, nes jis neturi rezultatų. Taip, tas susitikimas, kuris įvyko Stambule, pasibaigė sutarimu, kol kas tik sutarimu, apsikeisti politiniais kaliniais, karo belaisviais. Tikėkimės, kad taip ir bus, bet šio pokalbio rezultato apčiuopiamo nėra.
Laikas išsitempia ir dėl to galima sakyti, kad Putino taktika taikyti vilkinimą ir apgaulę veikia, nes laikas tęsiasi. Dėl to raginimas iš Lietuvos pusės yra dėti tašką ir dėti sankcijas ant stalo ir pakeisti visą šią dinamiką. Dėl to šio pokalbio rezultato mes nematome. Kryptį tai, žinoma, koreguoja, bet kas yra blogiausia, tai eilinį kartą suteikė galimybę Rusijai turėti dar daugiau laiko mus visus mulkinti, kad neva kažkas tai vyksta ir neva Rusija turi aukštesnę kortą ir prie stalo jie gali nustatinėti sąlygas.
Visą pokalbį su K. Budriu išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
