Verslas

Vyriausybė ketvirtadienį pritarė Finansų ministerijos parengtiems kitų metų valstybės ir  savivaldybių biudžeto projektui ir teiks jį Seimui. „Šiais metais turime pakankamai spartų pajamų augimą visuose biudžetuose, dėl to galime sau leisti didinti kai kurias išlaidas ir užtikrinti nuoseklų šalies vystymąsi, gynybos finansavimą“, – Vyriausybės posėdyje sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Kauno termofikacinė elektrinė (KTE) elektros perdavimo sistemos operatorei „Litgrid“ turės grąžinti 86 tūkst. eurų, kuriuos papildomai gavo padengti išlaidoms už saugumo dedamąją gamtinių dujų tiekime, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT). Taryba šią liepą baigė neplaninį KTE patikrinimą dėl elektrinės teritorijoje įrengtų duomenų konteinerių ir kitos įrangos.

Gyventojams, norintiems įsirengti saulės elektrines kartu su kaupimo įrenginiais, bus išdalinta 5,4 mln. eurų paramos.  Energetikos ministerijos inicijuotas bandomasis paramos kvietimas bus paskelbtas spalio 23 dieną, pranešė ministerija.   Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, jog su šia nauja priemone saulės elektrines galės statytis žmonės, kurie anksčiau to negalėjo daryti, nes negavo ESO sąlygų.

Vyriausybei ketvirtadienį pritarus 2026 metų valstybės biudžeto projektui, kuriame numatytas rekordinis gynybos finansavimas –  4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), BNS kalbinti ekonomistai ir verslo atstovai pabrėžia, jog toks finansavimas reiškia ir įsipareigojimą lėšas panaudoti racionaliai ir efektyviai.  Be kita ko, jie teigia, kad istorinės apimties finansavimas ir prioritetas krašto apsaugai verslui yra gera žinia.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje rugsėjį siekė 3,7 proc. ir buvo didesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Latvijoje kainos per metus išaugo 4,2 proc., Estijoje – 5,3 proc. Per mėnesį kainos Lietuvoje augo 0,4 proc., Latvijoje – 0,1 proc., Estijoje – smuko 1,1 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 2,6 proc., o vien euro zonoje – 2,2 proc. Per mėnesį kainos augo po 0,1 procento.

Kitų metų valstybės biudžeto projekte keliams numačius 815,5 mln. eurų, arba kiek daugiau nei šiemet, prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius sako, kad prezidentas teiks papildomą įstatymo pataisą, kuri leistų viešosios ir privačios partnerystės būdu finansuoti ne tiki naujų kelių tiesimą, bet ir senų kelių remontą. Anot jo, tai vienas būdų, kuris galėtų prisidėti prie spartesnio kelių tvarkymo.

Infrastruktūros sprendimų bendrovė „Fima“ valstybės valdomos „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės infrastruktūros valdymo įmonės „LTG Infra“ užsakymu už 5,6 mln. eurų (be PVM) modernizuos 14 prioritetinių pervažų.

Lietuvai toliau stiprinant oro erdvės kontrolę, nustatytas 26 ribojamųjų zonų tinklas visoje šalies teritorijoje, teigia susisiekimo ministras Juras Taminskas. „Nustačiau 26 ribojamųjų zonų tinklą visoje oro erdvėje virš Lietuvos, tai taip pat apima mūsų teritorinius vandenis“, – žurnalistams penktadienį sakė J. Taminskas. Šios zonos bus aktyvuojamos prireikus skubiai panaudoti karinę jėgą prieš bepiločius, kurie pažeidė Lietuvos oro erdvę.

Artėjant Vėlinėms, artimiausius tris savaitgalius sostinės viešasis transportas dažniau kursuos link didžiausių Vilniaus miesto kapinių, pranešė savivaldybės įmonė „Judu“. Į pagrindines miesto kapines vilniečiai galės nuvykti patogiau spalio 18–19, 25–26 bei lapkričio 1–2 savaitgalio dienomis.

Aukso kaina penktadienį tęsė savo įspūdingą rekordų ralį. Iki naujo rekordo brango ir sidabras. Aukso kaina už unciją (apie 31,1 gramo) ankstyvoje prekyboje pakilo 1,3 proc. iki beveik 4 tūkst. 380 JAV dolerių. Rekordinė buvo ir aukso kaina, skaičiuojant eurais – ji siekė 3 tūkst. 744 eurus. Skaičiuojant doleriais, aukso kaina gerino rekordą penktą dieną iš eilės. Per 15 prekybos dienų tai buvo 11-a diena, kai pasiekta nauja aukščiausia vertė.

Darbuotojų grįžimas į buvusias darbovietes šiandien vertinamas kaip teigiamas reiškinys, atnešantis abipusės naudos tiek jiems patiems, tiek organizacijoms. Buvę kolegos į komandą įneša naujos patirties, idėjų ir žinių, kurios dar labiau ją praturtina bei prisideda prie augimo. Į „Lidl“ sugrįžęs vaisių ir daržovių skyriaus komplektuotojas Mantas Važnevičius sutiko pasidalinti savo patirtimi ir papasakoti, kodėl nusprendė tęsti karjerą būtent šiame prekybos tinkle.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį po ilgų derybų susitarė dėl programos, kuria skatinama bloko gynybos pramonė, ir skyrė pradinius 1,5 mlrd. eurų gamybai ir tiekimo grandinėms skatinti, pranešė Europos Sąjungos Taryba (EST). Šis susitarimas leidžia ES siekti geresnio pasirengimo gynybai, be to, juo siekiama „remti gynybos pramonės bendradarbiavimą su Ukraina“, sakoma EST – šalims narėms atstovaujančios institucijos – pareiškime.

Trečiąjį šių metų ketvirtį e. varžytynėse ir e. aukcionuose parduota įvairaus kilnojamojo ir nekilnojamojo turto už 41 mln. eurų, penktadienį pranešė Registrų centras. Centro duomenimis, per šių metų liepą–rugsėjį buvo paskelbta 3,8 tūkst. naujų e. aukcionų ir varžytynių, iš kurių įvyko beveik 1,1 tūkst.  Antstolių skelbtose varžytynėse per ketvirtį parduota turto už 9,1 mln. eurų, savivaldybių aukcionuose – už 2,9 mln. eurų, nemokumo administratorių varžytynėse – už 3,9 mln.

Europa, patirianti spaudimą dėl JAV muitų ir karo Ukrainoje, yra pakankamai stipri atlaikyti kitą ekonominę audrą, ketvirtadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde. Infliacija euro zonos pastaraisiais mėnesiais svyruoja apie ECB nustatytu 2 proc. tikslu, todėl „mes esame gerai pasirengę, esame geroje padėtyje, kad galėtume susidoroti su būsimais sukrėtimais“, – sakė Ch. Lagarde Tarptautinio valiutos fondo (TVF) renginyje Vašingtone.

Siekiant didinti šalyje pervažų saugumą bei užtikrinti patogesnį susisiekimą per jas, LTG grupės geležinkelių infrastruktūros tinklą valdanti įmonė „LTG Infra“ per metus už daugiau nei 5,6 mln. eurų ketina modernizuoti keturiolika pervažų. Pervažas planuojama modernizuoti stotyse ir tarpstočio ruožuose, kur yra intensyvus traukinių ir automobilių eismas. „Eismo dalyvių saugumas – vienas svarbiausių mūsų tikslų.

 Per naująjį medžioklės sezoną leista sumedžioti 307 vilkus, penktadienį pranešė Aplinkos ministerija. Toks aplinkos ministro Kastyčio Žuromsko patvirtintas vilkų sumedžiojimo limitas buvo nustatytas, atsižvelgus į mokslininkų, suinteresuotų organizacijų ir institucijų nuomones.

Beveik tris dešimtmečius vienintelis šaldytų produktų gamintojos „Judex“ akcininkas buvęs Sigitas Mačiulis perleido bendrovės kontrolę, rašo portalas „Verslo žinios“. Dabar 34 proc. akcijų dabar valdo jos vadovas Remigijus Kalinauskas, o didžiausia dalis per lietuvišką įmonę „Idea Port“ nuo šiol priklauso rusų kilmės Vokietijos piliečiui Sergejui Lindtui, užsiimančiam maisto produktų iš Rytų Europos šalių importu ir prekyba Vakarų šalyse.

Klaipėdos keleivių transporto kooperatinė bendrovė „Gintarinis vairas“ ketina atleisti 48 darbuotojus – didžiąją dalį bendrovėje dirbančių žmonių.  Užimtumo tarnyba pranešė gavusi 27 metus veikiančios įmonės pranešimą apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą. Kaip BNS pranešė tarnyba, bendrovė įspėjo 48 iš 59 darbuotojų, kuriuos atleis nuo lapkričio 7-osios iki metų pabaigos. 45 jų yra autobusų vairuotojai. Pasak tarnybos, darbuotojus įmonė atleis šalių susitarimu.

Daugiau nei 10 mln. eurų grynųjų nuostolių pernai patyrė iš viso 18 Lietuvos įmonių, septynių iš jų pernykščiai nuostoliai viršijo 20 mln. eurų, skelbia Lietuvos bendrovių, pernai patyrusių didžiausius grynuosius nuostolius, 30-uką sudaręs portalas „Verslo žinios“. Didžiausius – 687 mln. eurų– grynuosius nuostolius pernai patyrė naftos perdirbimo įmonė „Orlen Lietuva“,  pagal apyvartą stambiausia šalies bendrovė.

Vos prieš kelerius metus dirbtinis intelektas (DI) rinkodaroje buvo laikomas pagalbiniu įrankiu, skirtu greičiau sugeneruoti ataskaitas ar tekstus. Šiandien jis tampa pačiu kampanijų varikliu, gebančiu valdyti milijoninius biudžetus, prognozuoti vartotojų elgesį ir net priimti sprendimus greičiau nei žmogus. Prognozuojama, kad iki 2030-ųjų daugiau nei pusė pasaulio reklamos kampanijų bus valdoma DI.

Europos automobilių pramonė atsidūrė ant krizės slenksčio. Garsi konsultacijų bendrovė „AlixPartners“ paskelbė niūrią prognozę. Skelbiama, kad dėl silpstančios paklausos ir negailestingos Kinijos gamintojų konkurencijos, Europoje gali tekti uždaryti iki aštuonių didelių automobilių gamyklų. Šis perspėjimas paremtas šaltais skaičiais – Europos gamyklų pajėgumai šiuo metu vidutiniškai išnaudojami vos 60 proc., o ilgalaikis darbas žemiau 75 proc. ribos reiškia nuostolingą veiklą.

Auginti vaiką vienam – tikras iššūkis. Reikia ne tik uždirbti pragyvenimui, bet ir pasirūpinti, kad mažylis būtų saugus ir neliktų be priežiūros. Dažniausiai šią naštą palengvina darželis – vaikui esant ten, tėvai gali ramiai dirbti. Tačiau ką daryti, jei mama ar tėtis yra priverstas dirbti vakarais ar naktimis? 3-ejų metų vaiką auginanti kaunietė Audrė (vardas – pakeistas) naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad po vaiko priežiūros atostogų jai sunkiai sekasi rasti darbą.

Dalis Seimo narių užsimojo keisti „Regitros“ egzaminų tvarką. Tačiau vairavimo ekspertai įspėja: jei bus pradėtos taikyti išimtys dėl teorijos laikymo, tai tik padidins avaringumą keliuose. Seime po pateikimo pritarta socialdemokratų Indrės Kižienės ir Rimanto Sinkevičiaus siūlomam Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektui.

Premjerė Inga Ruginienė sako, kad Valstybės gynybos fondas, į kurį patenka dalis krašto apsaugos biudžeto, bus skirstomas pirmiausia siekiant vykdyti įsipareigojimus gynybos srityje ir klausantis karinio patarimo. „Man atrodo, kad mes turime pasitikėti mūsų kariuomene“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė I. Ruginienė. „Pirmas prioritetas – mes turime vykdyti įsipareigojimus, kuriuos davėme savo partneriams. Tai yra, neabejotinai, divizija, tai yra NATO įsipareigojimai.

  Vyriausybei ketvirtadienį patvirtinus 2026 metų valstybės biudžeto projektą, premjerė Inga Ruginienė sako, jog jis atspindi Vyriausybės programinius įsipareigojimus ir laikmečio iššūkius. „Biudžeto prioritetas – ir kiekvieno žmogaus, ir valstybės sienų saugumas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kitų metų valstybės biudžeto projektas yra įtemptas, bet siekia atliepti gynybos ambicijas, gerina senjorų padėtį. „Biudžetas yra įtemptas, tamprus iš visų pusių, jie stengiasi atliepti du dalykus – mūsų ambiciją dėl gynybos ir atliepia ją, bet, kita vertus, reikia pažymėti, kad rasta 90 mln. eurų papildomam indeksavimui pensijų ir tai leis pensijų padidinti maždaug 12 proc.“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė prezidentas.

Pasibaigus beveik ketverius metus trukusiems teisminiams ginčams Vyriausybė ketvirtadienį pritarė, kad sunkiojo transporto kelių rinkliavos informacinė sistema, vadinamasis e. tollingas, Lietuvoje pradėtų veikti nuo 2027 metų. Ministrų kabinetas pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui nukelti e. tollingo įsigaliojimo datą nuo 2026-ųjų iki 2027-ųjų sausio 1-osios. Galutinį sprendimą turės priimti Seimas.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkė Ineta Kursevičienė nepatenkinamomis vadina kitų metų biudžeto projekte numatytas lėšas statutinėms tarnyboms. Ketvirtadienį pristatytame projekte nurodoma, kad 2026 metais statutinių pareigūnų atlyginimas „į rankas“ vidutiniškai augs 110 eurų, tai yra 5 procentais. Tačiau, pasak I. Kursevičienės, tiek atlyginimai didės tik labai mažą algos koeficientą turintiems ir nedaug uždirbantiems pareigūnams.

Finansų ministerijai siūlant nuo kitų metų kiek padidinti dyzelino akcizą – dėl to litras kuro brangtų maždaug 4 centais, ministras sako, jog toks sprendimas sušvelnintų labai spartų jo augimą, koks buvo numatytas anksčiau.

Vyriausybė ketvirtadienį pritarė siūlymui dar dvejus metus mokėti subsidijas darbdaviams už įdarbintus asmenis, kuriems nustatytas vidutinis nedarbingumas. Tokias Užimtumo įstatymo pataisas ministrų kabinetas patvirtino kartu su 2026 metų valstybės biudžeto projektu. Toliau projektas bus teikiamas Seimui.

Valstybės saugumo departamento (VSD) biudžetas kitąmet turėtų augti maždaug 9 proc. iki beveik 64,6 mln. eurų. Vyriausybė ketvirtadienį pritarė Finansų ministerijos pateiktam kitų metų valstybės biudžeto projektui. Šiemet asignavimai VSD siekia daugiau nei 59,2 mln. eurų. Kitų dviejų metų biudžeto projekcija rodo mažėsiantį šios žvalgybos institucijos biudžetą. Numatoma, 2027-aisiais ir 2028-aisiais jis sieks beveik 59 mln. eurų. Toliau biudžetą svarstys Seimas.

Valdančioji dauguma ketina keisti dabartinį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelį, sako Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Pasak jo, šie sprendimai turėtų būti priimti kartu su ateinančių metų biudžetu. „Biudžetas yra apskaičiuojamas pagal tam tikrą formulę, kurią šioje situacijoje reikėtų pakoreguoti, kad ji ir užtikrintų biudžetą ir būtų adekvati tam biudžeto procesui, kuris formuojamas ir kitoms institucijoms“, – ketvirtadien5 žurnalistams Seime teigė J. Olekas.

Ketvirtadienį Vyriausybė nusprendė kartu su biudžeto projektu Seimui siūlyti 115 eurų didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 1153 eurų prieš mokesčius, o minimalų valandinį atlyginimą (MVA) didinti iki 7,05 euro „ant popieriaus“ – abu šie skaičiai augtų 11,1 proc. Dėl tokio sprendimo Vyriausybė tarėsi su profsąjungomis bei socialiniais partneriais Trišalėje taryboje. Seimui priėmus pakeitimus, MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis 2026 metais siektų 47,7 proc.

Vyriausybė ketvirtadienį pritarė Finansų ministerijos parengtiems kitų metų valstybės ir  savivaldybių biudžeto projektui ir teiks jį Seimui. „Šiais metais turime pakankamai spartų pajamų augimą visuose biudžetuose, dėl to galime sau leisti didinti kai kurias išlaidas ir užtikrinti nuoseklų šalies vystymąsi, gynybos finansavimą“, – Vyriausybės posėdyje sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) biudžetas kitąmet turėtų augti apie 11 proc. iki beveik 88,2 mln. eurų. Tai paaiškėjo Finansų ministerijai ketvirtadienį registravus kitų metų valstybės biudžeto projektą. Šiemet LRT finansavimas siekia daugiau nei 79,6 mln. eurų. Kitų dviejų metų biudžeto projekcija rodo dar daugiau išaugsiantį LRT biudžetą: numatoma, 2027-aisiais jis sieks beveik 98,1 mln. eurų, dar po metų – daugiau nei 108,1 mln. eurų.

Ateinančių metų biudžeto pajamos augs 16,8 proc. iki 21 mlrd. eurų, išlaidos – 18,9 proc. iki 27,5 mlrd. eurų – šios sumos augs atitinkamai 3 mlrd. ir 4,36 mlrd. eurų, lyginant su 2025-ųjų biudžetu. Tai numatyta Finansų ministerijos registruotame projekte – jį ketvirtadienio posėdyje svarstys Vyriausybė. Numatomas valstybės biudžeto deficitas 2025 m. sieks 2,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės sektoriaus skola augs maždaug 5 proc. ir sudarys 45,3 proc. nuo BVP.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui kitąmet turėtų perkopti tūkstantį eurų, rodo ketvirtadienį Finansų ministerijos registruoti valstybės, „Sodros“ ir kiti biudžetų projektai. Numatyta, kad ši išmoka pasieks 1036 eurus, šiemet ji siekia 770 eurus. Vaiko išlaikymo išmoka turėtų augti nuo 126 eurų iki 185 eurų per mėnesį.

Seimas pensijų fondams leido investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT) – taip siekiama juos paskatinti daugiau investuoti Lietuvoje ir didinti ekonomikos augimą. Pensijų fondams taip pat leista tiesiogiai investuoti į infrastruktūrą, nebiržinių įmonių vertybinius popierius – jų akcijas ar obligacijas, išvestines finansines priemones. Numatytas apribojimas – į nebiržinius vertybinius popierius galima bus investuoti iki 20 proc.

Pastarąją savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje padidėjo 0,1 proc., o dyzelinas atpigo 0,5 proc., ketvirtadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot agentūros, spalio 13-ąją šalies degalinėse litras benzino vidutiniškai kainavo 1,40 euro, dyzelino kaina siekė 1,46 euro. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų Lietuvoje šiuo metu yra 6 centai. Benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje sumažėjo 0,1–1,7 proc.

Valstybinį kaltinimą „Grigeo Klaipėda“ byloje palaikanti prokurorė Gina Skersinskytė teigia, kad minėtos bendrovės išleistų nuotekų užterštumas aplinkosaugines normas viršijo 166 kartus. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje „Grigeo Klaipėda“ byloje dėl Kuršių marių taršos ketvirtadienį pradėtos sakyti baigiamosios kalbos.  „Išleistų nuotekų užterštumas aplinkosaugines normas viršijo 166 kartus“, – savo baigiamojoje kalboje sakė G. Skersinskytė.

Nepaisant pasikeitusių su rusišku kapitalu siejamo prekybos tinklo „Mere“ savininkų, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas teigia, kad įmonę vis tiek planuojama sankcionuoti.  „Principinė pozicija yra aiški. Pastarųjų dienų „Mere“ pokyčiai, poslinkiai, kai perrašoma savininkystė kitiems savininkams, tikrai galiu pasakyti – nereikia mūsų kvailinti.

Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda kartu su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu pirmadienį atidarys rekonstruotą automagistralės „Via Baltica“ kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožą, jungiantį Lietuvą ir Lenkiją. Simboliškai renginys sutampa su 234-osiomis Abiejų Tautų tarpusavio įžado paskelbimo metinėmis, pabrėžiančiomis Lietuvos ir Lenkijos istorinę draugystę bei vienybę. Po atidarymo renginio Lietuvos ir Lenkijos vadovai dalyvaus dvišaliame susitikime.

Graikijos parlamentas ketvirtadienį priėmė prieštaringai vertinamą reformą, pagal kurią išskirtinėmis aplinkybėmis būtų leidžiama dirbti 13 valandų per dieną. Konservatyvios vyriausybės pasiūlytą įstatymo projektą parlamentarai svarstė dvi dienas, o profesinės sąjungos ir opozicinės partijos jį griežtai kritikavo. Šį mėnesį tūkstančiai darbuotojų nekart buvo išėję į kelių Graikijos miestų gatves protestuoti prieš vyriausybės planus įvesti neprivalomą 13 valandų darbo dieną.

 Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis artėjantį pirmadienį lankysis Lietuvoje, kartu su Lietuvos vadovu Gitanu Nausėda atidarys atnaujintą „Via Baltica“ kelio ruožą, jungiantį Lietuvą ir Lenkiją. Kaip ketvirtadienį paskelbė Prezidentūra, Lietuvos ir Lenkijos pagrindinės automagistralės sujungimas simboliškai vyks žymint 234-ąsias Abiejų Tautų Respublikos tarpusavio įžado paskelbimo dienos metines.

Europos Komisijai (EK) skyrus 1,1 mln. eurų paramos nuo pavasarinių šalnų nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams, žemės ūkio ministras Andrius Palionis teigia, kad ji bus išmokėta lapkričio pabaigoje.  „2025 metų šalnų žala bus kompensuota šių metų lapkričio pabaigoje, pinigai padalinti“, – Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį sakė ministras.

Iki šiol Lietuvoje kalbama apie „čekučių“ skandalą ir su juo susijus tyrimus. Nustatyta, kad savivaldybių merai, tarybų nariai degalus ar asmeninius daiktus neteisėtai pirko mokesčių mokėtojų pinigais. Grubiai tariant, juos vogė. Vis dėlto norėdami tai daryti į skandalą įsipainioję politikai turėjo pavargti susirankiojant kasos kvitus, kurie bent dėl akių pagrįstų neteisėtas jų išlaidas.

Aplinkos ministerija siūlo supaprastinti statybų procesą ir leisti techninį darbo projektą rengti bei teikti dalimis.  Pasak ministro Kastyčio Žuromsko, taip siekiama statybų procesą padaryti greitesnį ir mažiau biurokratinį kartu išlaikant aukštus aplinkosaugos ir saugumo reikalavimus.

Kinija ketvirtadienį pareiškė, kad jos rusiškos naftos pirkimas yra teisėtas, ir pasmerkė Jungtinių Valstijų „vienašališką bauginimą“, prezidentui Donaldui Trumpui  raginant šalis nebepirkti iš Maskvos dėl jos invazijos į Ukrainą. Trečiadienį D. Trumpas sakė, kad Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi jam pažadėjo, jog Naujasis Delis nustos pirkti rusišką naftą, ir pridūrė, kad spaus Kiniją pasekti Indijos pavyzdžiu.

Pasibaigus šiemet numatytai Lietuvoje įdarbinamų užsieniečių kvotai socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė teigia nematanti dėl to problemos. Pasak jos, darbdaviai ir toliau gali įdarbinti asmenis iš trečiųjų šalių, tik su didesniais įsipareigojimais.