Valdžia buvo žadėjusi stabdyti akcizų didinimą. Visgi įvyko atvirkščiai. Vyriausybės planuose – akcizo didinimas, tačiau kažkiek mažesniu tempu, nei planuota.
Tuo metu verslai su tokiais valdžios užmojais nesutinka ir pabrėžia, kad didindami akcizus patys kasame sau gilesnę duobę ir prarandame daugiau nei gauname naudos.
Taigi kokios degalų akcizų politikos turėtų laikytis Lietuva?
Didės tik viena dedamoji
Degalams taikomas akcizų tarifas susideda iš dviejų dedamųjų: pastoviosios ir kintamosios dalių.
Pastovioji dalis yra 466 eurai už 1 000 litrų produkto. Tuo metu kintamoji dalis (t. y. anglies dioksido (CO2) dedamoji) – 53,6 euro už 1 000 litrų produkto.
Akcizų įstatymo nuostatuose buvo numatyti pokyčiai, dėl kurių gazoliai iš viso būtų brangę apie 10 centų už litrą.
Tokio staigaus brangimo išvengti siekianti Finansų ministerija nuo kitų metų siūlo nedidinti akcizo kintamosios dalies, tačiau padidinti pastoviąją.
Ministerijos siūlymu pastovioji dalis kitąmet išaugtų iki 500 eurų už 1 000 litrų produkto, o kintamoji dalis liktų tokia pati. Tai reiškia, kad bendras akcizas didėtų 6,5 proc. (nuo 519,6 iki 553,6 euro), o, pavyzdžiui, dyzelinas brangtų 4 centais.
„Pagal Akcizų įstatymo nuostatas gazoliai iš viso dėl mokestinių veiksnių būtų pabrangę apie 0,1 euro už litrą. Priėmus siūlomą pakeitimą, dėl sustabdyto CO2 dedamosios didinimo gazolių kaina 2026 metais neišaugtų 0,06 euro už litrą.
O tai reiškia, kad nuo sausio 1 dienos didėtų tik pastovioji akcizų dalis, todėl dėl mokestinių veiksnių gazoliai brangtų apie 0,04 euro už litrą“, – rašoma Akcizų įstatymo pataisų aiškinamajame rašte.
Anot ministerijos, taip siekiama išvengti didelio dyzelino kainų padidėjimo bei prisidėti prie to, kad nebūtų didinamas gazolių kainų skirtumas tarp Lietuvos ir kaimyninių valstybių.
Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) prezidentė Kristina Čeredničenkaitė pažymi, kad dėl šių pokyčių dyzelino litras pabrangtų maždaug 4 centais, benzino – 6 centais, o dujų – 3,5–4 centais.
Valstybė pati sau kiša koją?
„Žinių radijo“ laidoje dalyvavęs transporto bendrovės „Autopaslauga“ vadovas Romas Austinskas pažymėjo, kad didindama akcizus kurui valstybė skriaudžia pati save.
„Mes pripratę, kad dovanos yra per Šv. Kalėdas, bet lietuviai lenkams dovanas duoda visus metus. Nes mes pasikėlėme savo akcizus ir kuro tiek neperkame, iš pravažiuojančio transporto nieko neuždirbame, o įvairūs vežėjai kainas dėl pabrangusio kuro didina ir viskas brangsta.
Iš principo padarėme vienu ėjimu du žingsnius: padovanojome daug Lenkijai ir pasikėlėme sau kainas. Manau, kad tai nelabai protinga“, – pabrėžė jis.
R. Austinskas atkreipė dėmesį, kad verslai jau seniai pastebėjo valdžios padarytą klaidą ir siūlė ją taisyti, tačiau niekas į jų prašymus nereagavo.
„Mes tą klaidą siūlėme keisti nuo pat pirmo ketvirčio, matydami, kaip viskas yra. Gal pirmą ketvirtį dar reikėjo palaukti ir pažiūrėti, ar lenkai padidins.
Tačiau dabar dyzelino kainų skirtumas yra apie 10 euro centų ir kiekvienas vilkikas, kuris dirba Lietuvoje ir važiuoja per Lenkiją, per mėnesį užsipila apie 3 tūkst. litrų. Tai suskaičiavus galima gauti, kiek įmonė sutaupo, jei renkasi piltis Lenkijoje“, – komentavo „Autopaslauga“ vadovas.
Remiantis jo pateiktais skaičiais, galima paskaičiuoti, kiek sutaupo verslai. Pavyzdžiui, verslas turintis 100 vilkikų, kurių kiekvienas per mėnesį užsipila apie 3 tūkst. litrų dyzelino, sutaupo apie 30 tūkst. eurų (100 x 3000 x 0,1). Taigi nieko nuostabaus, kad verslai renkasi kurą piltis Lenkijoje, kai gali sutaupyti tokias sumas pinigų.
R. Austinskas taip pat pastebėjo, kad prarasdami verslo klientus Lietuvoje, netenkame ne tik pinigų už kurą, bet ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM), ir akcizo lėšų.
„Kad ir kaip mylėtų savo valstybę, vežėjai visuomet ieškos, kaip sutaupyti, ir pilsis, kur yra pigiau. Visgi verslo argumentai buvo per silpni, kad įtikintų valdžią, kad yra padaryta klaida“, – komentavo jis.
Jam pritarė ir Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkė, socialdemokratė Birutė Vėsaitė, kuri pabrėžė, kad apie padarytą klaidą mena ir duomenys.
„Peržiūrėjus 9 mėnesių statistiką, skaičiai kalba už save. Pagal statistiką, degalų suvartojimas Lietuvoje sumažėjo 209 mln. litrų.
Todėl aš pritariu vežėjams, nes net lėšų yra surinkta maždaug per pus mažiau nei buvo planuota. Manome, kad šios klaidos tęsti nedera. Vyriausybė šiuo metu siūlo didinti pastoviąją dalį, o tai reiškia, kad prie šiandieninės kainos prisidėtų dar 4 centais už litrą, kas yra nemaži pinigai“, – nurodė politikė.
Tuo metu ekonomistas Marius Dubnikovas taip pat sutiko su kitais pašnekovais ir pažymėjo, kad Lietuvoje galiojantys akcizai kurui iš esmės išstūmė verslą iš šalies.
„Prie tų šimtų milijonų, kuriuos lietuviai išleidžia Lenkijoje pirkdami dešrą ir alų, dar ir kuras prisideda šimtais milijonų eurų. Labiausiai gaila, kad šie pinigai iškeliauja iš Lietuvos ir nustoja cirkuliuoti šalies sistemoje“, – nuogąstavo jis.
Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad suplanuotas akcizų didinimas dar labiau tolins Lietuvą nuo Lenkijos, o labiausiai pokyčiai pasijaus vietiniams gyventojams.
„Tai rodo, kad kitąmet mes verslo nesusigrąžinsime ir jie nepils Lietuvoje kuro. Tai reiškia, visas papildomas akcizas – minėti 4 centai – guls ant vietinių gyventojų pečių. Tik pilantiems dyzeliną privatiems asmenims bus šis mokestis, nes verslo pilančio Lietuvoje jau praktiškai neturime“, – pasakojo M. Dubnikovas.
Anot ekonomisto, valdžios yra pratusios didinti mokesčius ir dėl to gauti didesnes pajamas, tačiau laikai keičiasi.
„Taip tikrai buvo pastaruosius 10 metų. Tačiau dabar prasidėjo etapas, kai didini mokesčius, bet efektas nedidėja. O galiausiai net gali būti taip, kad padidinus mokesčius į biudžetą surinksime mažiau“, – pastebėjo M. Dubnikovas.
Problemos sprendimas – ranka pasiekiamas
R. Austinskas pasidalijo, kad Europoje Sąjungoje yra 7 valstybės, kurios šią problemą sprendžia grąžindamos verslams dalį sumokėto akcizo. Anot jo, tą verslai valdžiai siūlo daryti ir Lietuvoje.
„Daugiausiai akcizų verslui grąžina Belgija – 0,191935 euro cento už litrą dyzelino. Tai reiškia, kad prisipili kažkiek tūkstančių litrų ir PVM dalį susigrąžini, akcizo dalį susigrąžini, o tada ta kaina tampa konkurencinga.
Mes Lietuvoje siūlėme šį variantą dar metų pradžioje. Skaičiai rodė, kad tokiu atveju mes galėtumėme pritraukti tranzitą. Valstybė vis vien pasiliktų didesnį pinigų kiekį ir būtų geriau negu nieko“, – pasakojo „Autopaslauga“ vadovas.
Visgi B. Vėsaitė nesutiko su tokiu pasiūlymu. Anot jos, tiesiog reikėtų keisti akcizo dydį.
„Toks pasiūlymas įneša tam tikrų komplikacijų. Manau, kad galbūt paprasčiau būtų nustatyti tinkamą akcizą“, – pažymėjo ji.
Tuo metu M. Dubnikovas nepritarė politikei argumentuodamas, kad mokesčiuose ir finansuose niekada nėra linijinių sąryšių.
„Nėra taip, kad patempiau vieną virvelę ir ji iš karto davė kažkokį rezultatą. Su mokesčiais ir ypač akcizais mes turime stebėti, ką daro kaimynai, nes esame nedidelė valstybė ir nesame Lenkija, per kurią nepervažiuosi vienu kartu. Bet net ir jie stebi aplinkines valstybes, todėl mes turėtume stebėti dar daugiau.
Reikia atsiremti į skaičius, o skaičiuoti labai lengva. Buvo planuojama surinkti 200 mln. eurų papildomai, o dabar net nėra surinkta 100 mln. eurų. Akcizas už litrą šiandien yra 50 centų, o tai reiškia, kad apie 200 mln. litrų, kurie buvo planuojami, nebuvo nupirkti. Mes galime kiloti ir keisti kitus mokesčius, kuriems nesame tokie jautrūs, bet, kas liečia akcizus, mes turime būti labai atsargūs“, – kalbėjo ekonomistas.
Jis pritarė R. Austinskui, kad dalies akcizo grąžinimas situaciją tikrai pagerintų.
„Vežėjų siūlomas dalies akcizo grąžinimas verslams mums duotų papildomas lėšas. T. y. iš 100 mln. kažkas ateitų. Kiek ateitų – klausimas, tačiau kažkiek pinigų tikrai ateitų ir tai nekainuotų jokių sąnaudų. Tai būtų papildomos pajamos.
O blogiausia yra linijinis mąstymas, kad pakelsime mokestį 5 proc., tai 5 proc. ir pinigų daugiau gausime, o taip nebūna. Kad bendrai akcizas galėtų būti mažinamas, įsivaizduoju sunkiai“, – pastebėjo M. Dubnikovas.
