O jeigu tikėsime oficialiąja statistika, per pastaruosius 20 metų gyventojų pajamos Lietuvoje išaugo bene labiausiai iš visų Europos Sąjungos (ES) šalių. Atsilikome tik nuo vienos – t.y. Rumunijos.
Realios pajamos įvertinus infliaciją
ES statistikos agentūra „Eurostat“ skelbia duomenis apie namų ūkių realiųjų pajamų pokytį vienam gyventojui nuo 2004 m. iki 2024 m.
Šis dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į infliaciją arba kainų augimą.
Paprastai kalbant, kuo labiau brangsta prekės ir paslaugos, tuo labiau pinigai nuvertėja.
Dabar už tą pačią 100 eurų kupiūrą galima nusipirkti daug mažiau. Jei infliacijos tempas viršija pajamų augimą, tuomet laikoma, kad žmonių realios pajamos sumažėja.
Be to, perskaičiuojant visas namų ūkių pajamas vienam gyventojui, Lietuvoje augimas gali būti didesnis dėl to, kad nuo 2004 m. sumažėjus gyventojų skaičiui, vidutinės pajamos dalijamos į mažiau dalių.
Lietuviai atsiliko tik nuo rumunų
„Eurostat“ duomenimis, 2004–2024 m. namų ūkių realiosios pajamos vienam gyventojui visoje ES išaugo 22 proc.
Tuo metu Lietuvoje namų ūkių realiosios pajamos vienam gyventojui per 20 metų padidėjo net 95 proc. Ir tai yra vienas didžiausių augimų visoje ES.
Lietuva pagal šį rodiklį aplenkė ne tik Latviją ar Estiją, bet ir Lenkiją. Atsilikome tik nuo Rumunijos (tiesa, neskelbiami Bulgarijos rodikliai).
Taigi nuo 2004 iki 2024 m. didžiausias realių namų ūkių pajamų vienam gyventojui augimas buvo Rumunijoje (134 proc.), po jos sekė Lietuva (95 proc.), Lenkija (91 proc.) ir Malta (90 proc.).
Graikija ir Italija buvo vienintelės šalys, kuriose namų ūkių pajamos vienam gyventojui per pastaruosius 20 metų sumažėjo (atitinkamai 5 proc. ir 4 proc.), o mažiausias augimas buvo užfiksuotas Ispanijoje (11 proc.), Austrijoje (14 proc.), Belgijoje (15 proc.) ir Liuksemburge (17 proc.).
Tiesa, net jeigu pajamos auga sparčiausiai, tai nieko nepasako apie jų dydį. Ir toliau Vakarų Europos šalyse gyventojų pajamos eurais yra gerokai didesnės nei Rytų Europoje.
