Vis dėlto analizė atkleidė ir tai, kad būtent 55+ metų grupė susiduria su didžiausia rizika prarasti darbą ir pasitraukti iš darbo rinkos dėl sveikatos problemų ar ribotų įsidarbinimo galimybių.
Trečiąjį 2025 metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 8 procentais arba 180 eurų ir siekė 2 402 eurus. Pajamos „į rankas“ didėjo 103 eurais arba 7,5 proc. – iki 1 470 eurų.
„Didžiausią įtaką darbo pajamų augimui darė 2025 m. padidėjusi minimali mėnesinė alga. Svarbu tai, kad pajamų augimas ne tik nominalus. Jis viršijo metinę infliaciją, kuri rugsėjį siekė 4 proc., tad realios darbuotojų pajamos keliais procentais didėjo“, – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Skirtumai tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių traukiasi lėtai
Minimalios algos pokyčiai labiausiai paveikia mažesnių pajamų gavėjus – todėl pajamų atotrūkis tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių sumažėjo.
Trečiąjį metų ketvirtį penktadalio daugiausiai uždirbančiųjų pajamos prieš mokesčius buvo 5,9 kartų didesnės nei penktadalio mažiausiai uždirbančiųjų: atitinkamai 5 026 eurai ir 854 eurai. Palyginti, prieš metus šis santykis siekė 6,1 karto. Vis dėlto įvertinus ir mokesčių įtaką, realus atotrūkis nesikeitė – pajamos į rankas kaip ir prieš metus skyrėsi 4,6 karto.
Daugiau nei trečdalio apdraustųjų pajamos siekė 1 500–2 499 eurus bruto, ketvirtadalio – 1 000–1 499 eurus, o dar ketvirtadalio pajamos viršijo vidutines ir sudarė 2 500–3 999 eurus prieš mokesčius Mažiau nei 999 eurus ant popieriaus uždirbo 9 proc. dirbančiųjų, o daugiau nei 4 000 eurų – kas aštuntas.
Augo vairuotojų, gydytojų, mokytojų darbo pajamos
Sparčiausias darbo pajamų augimas 2025 m. fiksuotas transporto sektoriuje, kur vidutinės pajamos per metus augo 14,4 proc., tačiau jos liko mažesnės nei vidutinės: iki 1 829 eurų prieš mokesčius arba iki 1 176 eurų po jų. Vairuotojų pajamos į rankas padidėjo 140 eurų ir pasiekė 1030 eurų.
Administravimo ir aptarnavimo veikloje pajamos augo 12,6 proc. iki 1 079 eurų į rankas, prekyboje – iki 1 218 eurų.
Švietime atlyginimai kilo apie 10 proc.: mokytojai vidutiniškai uždirbo 1 436–1 660 eurų į rankas. Sveikatos sektoriuje augimas nevienodas – gydytojų specialistų pajamos padidėjo labiausiai – 340 eurų, iki 3 140 eurų į rankas.
Kuo vyresnis darbuotojas – tuo spartesnis atlyginimo augimas
Trečiąjį ketvirtį sparčiausias darbo pajamų augimas fiksuotas tarp vyresnio amžiaus darbuotojų. 51–60 metų amžiaus grupėje pajamos augo 10,5 procento, o vyresnių nei 60 metų – 10,1 procento. Tuo metu tarp jauniausių dirbančiųjų augimas buvo lėtesnis: iki 25 metų – 5,7 procento, o 25–30 metų grupėje – 7,4 procento.
„Šiuos skirtumus lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai. Pirmiausia, skiriasi sektorių amžiaus struktūra. Švietimo ir sveikatos priežiūros srityse, kuriose darbo pajamos augo sparčiau, dirba daug vyresnio amžiaus darbuotojų. T
uo metu informacijos ir ryšių sektoriuje, kuriame didelę dalį dirbančiųjų sudaro jaunesni darbuotojai, darbo pajamų augimas išliko nuosaikus. Todėl sektoriuose, kuriuose dirba vyresni specialistai, augo ir šių darbuotojų atlyginimai“, – komentuoja Kristina Zitikytė.
„Antra, lemiamos yra bendros demografinės darbo rinkos tendencijos. Vyresnio amžiaus dirbančiųjų per metus padaugėjo, o jaunimo – ne. 2025 m. rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, darbuotojų virš 60 metų skaičius išaugo 4,7 procento, o iki 25 metų – 1,3 procento.
25–30 metų amžiaus grupėje dirbančiųjų skaičius visai neaugo. Dėl šių pokyčių didesnė darbo rinkos dalis pereina į vyresnius amžiaus segmentus, todėl ir pajamų augimas šioje grupėje yra ryškesnis“, – aiškina „Sodros“ analitikė.
Sparčiai augęs vyresnių darbuotojų nuo 55 m. skaičius darbo rinkoje geriausiai atsispindėjo viešajame sektoriuje, taip pat ir žemės ūkyje, viešajame valdyme, administracinėje ir aptarnavimo, meninėje ir pramoginėje veikloje.
Darbo rinkoje stabilumas, bet ne visiems
Šiuo metu Lietuvoje dirba apie 1,4 mln. žmonių. Šis skaičius stabilizavosi – trečiąjį metų ketvirtį dirbo beveik tiek pat žmonių kaip prieš metus – padidėjimas tesiekė 0,01 proc. arba 100 žmonių. Tiesa, lyginant rugsėjį su rugpjūčiu, apdraustųjų skaičius traukėsi 0,3 proc. arba 4 tūkstančiais žmonių.
Šie skaičiais ne visiems sektoriams reiškė augimą. Aukštos pridėtinės vertės ekonominės veiklos, pavyzdžiui, informacija ir ryšiai, finansinė ir draudimo veikla, traukėsi 2,3 proc.
Tuo metu viešajame sektoriuje darbuotojų daugėjo 2,4 proc. Labiausiai padaugėjo sveikatos priežiūros specialistų ir jų padėjėjų, mokytojų padėjėjų, socialinių darbuotojų.
Nedarbo išmokų gavėjų skaičius taip pat liko stabilus: šių metų rugsėjį nedarbo išmoką gavo 84,5 tūkstančio žmonių, o 2024 m. rugsėjį – 84,9 tūkstančio.
Išsilaikė ir pastarųjų metų tendencija: daugiausia nedarbo išmokos gavėjų tarp jaunimo. Jei 51-60 metų amžiaus grupėje 100 apdraustųjų tenka 6 nedarbo išmokos gavėjai, tai tarp jaunimo iki 25 metų iš 100 apdraustųjų 14 gauna nedarbo išmoką.
Vyresnių darbuotojų iškritimas iš darbo rinkos – vis ryškesnis
Vis dėlto „Sodros“ analizė parodė ryškėjančią tendenciją – vyresnio amžiaus darbuotojai darbo rinkoje susiduria su didesniais iššūkiais nei jaunesni, o dalis jų pasitraukia iš darbo rinkos dar iki pensinio amžiaus. Ilgėjant gyvenimo trukmei ir senstant visuomenei, šios tendencijos tampa vis reikšmingesnės tiek darbo rinkai, tiek socialinio draudimo sistemai.
Nuo 55 metų amžiaus dirbančiųjų dalis mažėja, o pajamas vis dažniau pakeičia socialinės išmokos – negalios pensijos arba nedarbo draudimo išmokos.
55-mečių grupėje apie 30 tūkst. žmonių dirba, tačiau 5,4 tūkst. jau nedirba – dauguma jų gauna negalios arba nedarbo išmokas. 60-mečių grupėje dirbančiųjų dar mažiau – 25,9 tūkst., o nedirbančiųjų skaičius išauga iki 7,6 tūkst., daugiausia dėl negalios ar nedarbo išmokų.
„Šis pokytis atskleidžia tendenciją – kuo arčiau pensija, tuo didesnė dirbančiųjų dalis iškrenta iš darbo rinkos. Didžiausią įtaką tam daro sveikatos sutrikimai ir darbo rinkos pasiūlos apribojimai vyresniame amžiuje“, – pastebi „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja K. Zitikytė.
Sveikata – kritinis veiksnys išlikti darbe
Su amžiumi daugėja sveikatos problemų, o jos riboja galimybes dirbti. Jei iki 35 metų dažniausios ligos yra ūminės kvėpavimo takų infekcijos, tai 35–54 metų grupėje pradeda dominuoti stuburo problemos. Vyresni nei 55 metų gyventojai dažniausiai kenčia nuo apatinių nugaros dalies skausmų, nervų šaknelių sutrikimų, diskų ligų ir hipertenzinės širdies ligos.
Vyresni žmonės serga ne tik dažniau, bet ir ilgiau, o ligos trukmė dažnai priklauso nuo sektoriaus, kuriame dirbama. Pavyzdžiui, žemės ūkyje vienas ligos atvejis vidutiniškai trunka beveik 19 dienų, statybose – beveik 17 dienų. Tuo metu švietimo ar informacijos ir ryšių srityse sergama apie 11 dienų.
„Dar vienas labai svarbus aspektas, kurį galime išskirti vertindami Lietuvos situaciją, yra sveiko gyvenimo trukmė. Europos statistika rodo, kiek metų žmogus gali tikėtis gyventi be sveikatos apribojimų ar negalios. Lietuvoje šių metų rodikliai yra vieni mažiausių ES: moterims sveiko gyvenimo trukmė siekia apie 62 metus, o vyrams – apie 58 metus. Kitose
Europos šalyse sveiko gyvenimo trukmė neretai siekia ir 70 metų, todėl jų gyventojai ilgiau išlieka darbo rinkoje. Lietuvos pavyzdys rodo, kad žmonių galimybės dirbti iki pensinio amžiaus labai stipriai susijusios su sveikatos būkle“, – pabrėžia Kristina Zitikytė.
Dalis pasitraukia iš darbo rinkos ir gauna išankstinę pensiją
Dalis vyresnio amžiaus žmonių pasitraukia iš darbo rinkos pasirinkdami išankstinę pensiją. 2025 m. duomenys rodo, kad likus trejiems metams iki pensijos ją gauna 2,6 tūkst. žmonių, o jų vidutinis stažas 40 metų. Likus 4 metams išankstinę pensiją gauna 1,3 tūkst. žmonių, kurių stažas 38 metai, likus 5 metams – dar 1,4 tūkst. žmonių su 37 metų stažu.
„Nors išankstinės pensijos yra mažinamos 0,32 proc. už kiekvieną gavimo mėnesį, gyventojai vis tiek renkasi šį sprendimą, nes dažniausiai nebegali tęsti darbo dėl sveikatos arba neranda tinkamo darbo. Duomenys rodo, kad 77 proc. naujų išankstinės pensijos gavėjų prieš tai yra gavę nedarbo išmoką“, – pastebi Kristina Zitikytė.
Europos kontekstas: Lietuva ne išimtis
Šie iššūkiai aktualūs ne tik Lietuvai Europos Komisijos duomenys rodo, kad visoje Europos Sąjungoje apie 20 mln. 55–64 metų gyventojų pasitraukia iš darbo rinkos anksčiau, nei pasiekia pensiją.
Dažniausiai Europos mastu įvardijamos trys priežastys, dėl kurių nebedalyvaujama darbo rinkoje: pensijų taisyklės, sveikatos problemos ir lankstesnio darbo poreikis. Lietuvos duomenys šias tendencijas patvirtina.
„Nors oficialus pensinis amžius artėja prie 65 metų, matome, kad žmonės, kurie išeina į išankstinę pensiją, beveik visada prieš tai gauna nedarbo išmoką, vadinasi, pasitraukia ne dėl pasirinkimo, o dėl darbo netekties. Sveikata taip pat yra labai svarbus faktorius: vyresni gyventojai Lietuvoje serga dažniau ir ilgiau, o maždaug kas dešimtas priešpensinio amžiaus žmogus gauna negalios pensiją, kas aiškiai rodo, kad ribotos galimybės dirbti dažnai susijusios su sveikatos būkle.
Galiausiai, Europos apklausos rodo, kad vyresni darbuotojai dažnai norėtų dirbti mažesniu krūviu ar ne visą darbo dieną, tačiau tokio lankstumo darbo rinkoje trūksta. Visa tai būtina turėti omenyje formuojant socialinę politiką ir užtikrinant vyresnio amžiaus žmonių įtraukti į darbo rinką“, – apibendrina Kristina Zitikytė.
