Tokius duomenis rodo banko „Swedbank“ užsakymu 2025 m. rugsėjo 29 d. atlikta reprezentatyvi 18–29 metų amžiaus gyventojų apklausa.
„Nors finansinis nerimas yra ganėtinai plačiai paplitęs tarp jaunų žmonių, gera žinia ta, kad jį bent kelissyk per mėnesį nurodo patiriantys 7 proc. punktais mažiau respondentų nei 2023 m., kada pirmą kartą uždavėme šį klausimą.
Labiausiai tikėtina, kad tam įtakos turi stabiliai augantis šios amžiaus grupės gyventojų vidutinis atlyginimas. Jis, klientų duomenimis, nuo 2023 m. ūgtelėjo beveik 15 proc. Prie to prisidėjo ir nuo 2023 m. mažėjęs nedarbo lygis“, – sako „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.
Kiek iš tiesų uždirba Lietuvos jaunimas?
Kaip rodo apklausa, savo poreikiams ir norams įgyvendinti didesnioji dauguma (68 proc.) jaunų suaugusiųjų norėtų gauti bent 1,5 tūkst. eurų ir didesnes pajamas.
Tačiau, kaip rodo banko klientų duomenys, dažniausiai (69 proc.) šio amžiaus gyventojų pajamos yra mažesnės nei 1,5 tūkst. eurų.
„Swedbank“ duomenimis, 41 proc. 18–29 m. gyventojų pajamos siekia iki 1 tūkst. eurų, 28 proc. uždirba 1–1,5 tūkst. eurų.
Tuo metu didesnes – 1,5–2 tūkst. eurų siekiančias – pajamas gauna 15 proc. jaunų suaugusiųjų. Tokia pat dalis (apie 15 proc.) uždirba daugiau kaip 2 tūkst. eurų.
Banko atstovė nurodo, kad tam, kokią gyvenimo kokybę galime užsitikrinti iš gaunamų pajamų, įtakos turi ne tik pinigų kiekis, bet ir kiti veiksniai:
„Pvz., pragyvenimui sostinėje, kurioje dalis pragyvenimo išlaidų yra išties didesnės nei kitose šalies vietovėse, gali būti reikalingos didesnės sumos.“
Išleidžia daugiau pinigų, nei gali sau leisti
J. Bagdanavičiūtė pamini, kad egzistuoja ir kita medalio pusė – subjektyvus savęs pozicionavimas ir siekis puoselėti tokį gyvenimo būdą, kuris neatitinka finansinės realybės.
Anot jos, gyvenimui „ne pagal savo kišenę“ nemažai įtakos turi socialinis kontekstas.
Nuo mažens matome kiemo ar klasės draugų daiktus ir norime turėti tokius pat. Tai kardinaliai nepasikeičia ir suaugus.
Apklausos duomenimis, net 3 iš 4 jaunų suaugusiųjų yra susidūrę su situacijoms, kuomet būdami su draugais ar artimaisiais išleido daugiau pinigų, nei galėjo sau leisti.
„Galiausiai, mūsų „kiemo draugais“ staiga virsta visas socialinių tinklų burbulas. Net 74 proc. apklaustųjų nurodo, kad juos veikia socialiniuose tinkluose matomas turinys, kuris atspindi geresnę kitų žmonių finansinę padėtį ar gyvenimo būdą.
Ir ne visiems pavyksta su šia įtaka dorotis finansiškai ir emociškai palankiausiu būdu. 4 iš 10 respondentų nurodo, kad yra įsigiję socialiniuose tinkluose matytų prekių ar paslaugų, kurių negalėjo sau leisti“, – sako J. Bagdanavičiūtė.
Kiek santaupų vidutiniškai turi jauni lietuviai?
Nors savo kasdienybėje jauni suaugusieji bando balansuoti tarp daugybės skirtingų poreikių ir noro leisti pinigus čia ir dabar, jie taip pat stengiasi nepamiršti finansinio saugumo elementų.
„Finansinio rezervo kaupimas trumpalaikiams finansiniams iššūkiams atremti ir kaupimas tolimesnei ateičiai – vieni svarbiausių elementų, galinčių reikšmingai prisidėti mažinant finansinį nerimą.
Tyrimas rodo, kad jauni suaugusieji bando ir taupyti, ir investuoti, ir kaupti pensijai. Vis dėlto dėl ribotų pajamų ir noro gyventi patogų gyvenimo būdą šiandieną ne kiekvienam tai pavyksta padaryti“, – pažymi J. Bagdanavičiūtė.
Apklausos duomenys rodo, kad 45 proc. jaunų suaugusių be pajamų pragyventų vieną mėnesį ar trumpiau.
1–3 mėnesių pajamų dydžio finansines atsargas turi 29 proc. jaunuolių. Likę 26 proc. nurodo sukaupę daugiau nei 3 mėnesių pajamų dydžio santaupas.
Kiek jaunimo kaupia pensijai ar investuoja?
Anot banko atstovės, norėdami auginti pajamas ir siekdami didesnio finansinio saugumo ateityje, 30 proc. jaunų suaugusiųjų investuoja.
33 proc. nurodo, kad, savarankiškai kaupdami II ar III pakopos pensijų fonduose, siekia užsitikrinti geriau aprūpintą senatvę.
Tyrimas atskleidė, kad jauni suaugusieji gyvena išties įtemptomis sąlygomis, tačiau, nepaisydami jų, stengiasi imtis sąmoningų veiksmų didinant savo finansinį saugumą ir stabilumą.
„Nors įgiję daugiau patirties ir nuosekliai vystydami savo karjerą jie pagrįstai gali tikėtis pajamų augimo, jiems taip pat vertėtų stabtelti, išsigryninti savo poreikius ir galimybes.
Pamėginti sumažinti neigiamą įtaką jų savijautai darančio socialinių tinklų turinio vartojimą, kad užsitikrintų didesnį finansinį ir emocinį balansą“, – sako J. Bagdanavičiūtė.
