Su dukra sename name gyvenanti vilnietė Marija papasakojo, kad prieš mėnesį sugedo jų krosnis. O artėjant žiemai teko skubiai ją pasikeisti.
„Dabar namuose šilta, bet išvis nebeturime pinigų pragyvenimui. Skaičiau, kad kartais valstybė kompensuoja tokius dalykus. Bet aš juk jau krosnį atsinaujinau – ar man vis dar išeitų gauti tą finansinę pagalbą krosniai?
Ar reikia įrodyti, kad ji sugedo, kad pirkau naują? Nežinau, kur kreiptis ir ką daryti – labai reikia pinigų, bent kažkiek“, – rašė moteris.
Tikslinė pašalpa – kas ir kaip ją gali gauti?
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas aiškino, kad tikslinė pašalpa skiriama mažas pajamas gaunantiems vilniečiams, kurie dėl objektyvių priežasčių negali padengti būtinų išlaidų ir turi poreikį konkrečiai paramai: gydymui, komunalinių skolų padengimui, remonto darbams, buičiai pagerinti ar kt.
Tokiu atveju asmens pajamos negali viršyti 442–1105 eurų per mėn. – ši riba priklauso nuo norimos gauti pašalpos.
Be to, priklausomai nuo situacijos, reikia pateikti dokumentus, kurie pagrindžia žmogaus patirtas išlaidas ar problemą: sąskaitas, kvitus, darbų aktus, medicininius dokumentus, pažymas apie įsiskolinimus ar kitus įrodymus.
Taigi, pasak I. Kuzo, Marijos atveju reikėtų įrodyti, kad krosnis iš tiesų buvo sugedusi. Taip pat, pagal aplinkybes, gali reikėti ir kitų dokumentų, pvz., krosnies remonto arba naujos krosnies pirkimo.
Jis vardijo, kad kartu su prašymu reikia nurodyti pašalpos reikalingumo motyvus, pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir dokumentus, pagrindžiančius patirtas ar numatomas patirti išlaidas.
Vilniaus savivaldybės atstovas pabrėžė, kad tas pats asmuo ar šeima tikslinę pašalpą gali gauti kartą per kalendorinius metus. Tai reiškia, kad pasinaudojus ja, pvz., 2025 m. gruodį, dar kartą ją gauti bus galima kad ir 2026 m. sausį.
Kaip gauti tikslinę pašalpą?
Tuo metu Kaune socialinė parama skiriama tik kartą per 12 mėn. O ją gali gauti labiausiai pažeidžiamos gyventojų grupės: asmenys su negalia; asmenys su sunkia liga; šalpos senatvės pensininkai; asmenys, grįžę iš įkalinimo vietų; asmenys, turintys būsto išlaikymo skolų; taip pat gaisro atveju.
Pasak Kauno miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Erikos Kačiulienės, tikslinė pašalpa neįgaliesiems skiriama, kai jų gaunamos pajamos yra ne didesnės kaip 442 eurai vienam asmeniui per mėn.
Sunkios ligos atveju pajamos negali viršyti 663 eurų vienam asmeniui per mėnesį.
O, pvz., Šiauliuose norint gauti tikslinę pašalpą pajamos vienam asmeniui per mėn. negali viršyti 663 eurų, gyvenant bendrai šeimoje – 552,50 euro.
Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus vedėja Aušra Gailiūnienė nurodė, kad, priklausomai nuo atvejo, pašalpa gali būti teikiama arba kartą per kalendorinius metus, arba 3 kartus per metus.
Savivaldybių atstovai nurodė, kad kreipdamiesi dėl pašalpos gyventojai turi pateikti prašymą savivaldybei internetu, el. paštu arba atvykus į skyrių gyvai.
„Asmuo pateikia prašymą ir dokumentus, įrodančius gaunamas pajamas (jeigu šių duomenų nėra registruose) ir dėl ligos privalo pateikti gydymo įstaigos pažymą“, – vardijo Kauno savivaldybės atstovė.
Pašalpos ir virš 9,2 tūkst. eurų – kam ir kada skiria?
Pasak I. Kuzo, Vilniaus savivaldybės skiriama tikslinė pašalpa gali siekti nuo 210 iki 9 240 eurų, priklausomai nuo situacijos.
Iki 210 eurų skiriama tada, kai pajamos neviršija 442 eurų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar 552,50 euro vienam gyvenančiam asmeniui ir reikia nedidelės pagalbos kasdienėms išlaidoms:
- kompensuoti akinių įsigijimą ar atliktus mokamus medicininius tyrimus;
- įsigyti kietąjį kurą;
- apmokėti būtinas kelionės išlaidas į gydymo ar socialinių paslaugų įstaigas kitose savivaldybėse;
- sumokėti už laikino apnakvindinimo ar nakvynės namų paslaugas;
- apmokėti vaikų vasaros stovyklas;
- padengti įsiskolinimus už ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo paslaugas;
- kompensuoti kontraceptinių priemonių įsigijimą socialinės rizikos šeimoms;
- pasigaminti asmens dokumentus.
Iki 1 050 eurų gali būti skiriama rimtesniems remonto darbams, kai pajamos kiekvienam šeimos nariui neviršija 663 eurų arba vienam asmeniui neviršija 773,50 euro:
- krosnies, kamino ar stogo remontui;
- vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimui;
- elektros instaliacijos remontui;
- pelėsių naikinimui ar dezinfekcijai;
- naujai socialinį būstą gavusiems gyventojams įsigyti būtiniausius baldus ir buitinę techniką (lovą, spintą, stalą, kėdes, šaldytuvą, skalbimo mašiną ar viryklę).
Iki 1 750 euro skiriama brangesnėms sveikatos ar gyvenimo nelaimių išlaidoms, kai pajamos bendrai gyvenančiam asmeniui neviršija 663 eurų, o vienam asmeniui – 773,50 euro:
- onkologinio gydymo išlaidoms;
- medicinos ar techninės pagalbos priemonėms (pvz., klausos aparatams, insulino pompoms, inhaliatoriams);
- gydymui po operacijos ar traumos;
- įsiskolinimams už būsto komunalines paslaugas ar nuomą (išskyrus privačių asmenų nuomą);
- patyrus žalą dėl nelaimės, kuri nėra draudiminis įvykis.
O didžiausia – iki 9 240 eurų – tikslinė pašalpa skiriama išimtiniais atvejais, kai žmogus ar šeima nukentėjo nuo gaisro ar stichinės nelaimės savo vieninteliame gyvenamajame būste.
Tokiais atvejais vienam iš šeimos narių tenkančios pajamos negali viršyti 844 eurų, vienam gyvenančiam asmeniui – 994,50 euro. O gaisro atveju pajamų ribos atitinkamai didėja iki 994,50 ir 1 105 eurų.
Pašalpos skoloms, vaikams ir šimtamečiams
Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus vedėja Aušra Gailiūnienė
Šiauliuose taip pat yra skiriamos įvairios vienkartinės pašalpos. Pvz.:
- gydymosi išlaidoms;
- kelionės išlaidoms vykstant į kitose savivaldybėse esančias gydymosi įstaigas (galima kreiptis 3 kartus per metus, išmokama iki 663 eurų);
- būtiniausiai buitinei technikai (šaldytuvui, viryklei, skalbimo mašinai) įsigyti;
- vandentiekiui sutvarkyti (po įvykusios vandentiekio ar kanalizacijos vamzdžių avarijos);
- pelėsiams naikinti;
- kaminų, krosnių remontui;
- elektros instaliacijai įrengti (po įvykusio avarinio gedimo);
- būtiniausiems remonto darbams, įvykusios avarijos padariniams pašalinti.
A. Gailiūnienė paminėjo, kad šiauliečiams taip pat yra skiriamos tikslinės pašalpos, skirtos padengti įsiskolinimus už būstą (geriamąjį ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas).
Tačiau tik tada, kai skolos susidaro dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių. Pvz.: laikino nedarbingumo, dalyvumo lygio, mažų pajamų ar pan. Tokiu atveju pašalpa gali siekti 884 eurus.
Pašnekovė pamini, kad lavinimo priemonėms galima gauti iki 243,10 euro kiekvienam vaikui, kuris lanko kultūros ir sporto centrų, klubų užsiėmimus po pamokų ir neformaliojo vaikų švietimo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio) programas.
Tuo metu Kaune tvarka yra kiek kitokia. Asmenims su negalia šiemet skiriama parama svyruoja nuo 70 iki 280 eurų, sunkios ligos atveju parama siekia 560 eurų, šalpos senatvės pensininkams – 70 eurų.
Asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų, skiriama 140 eurų, o 100 metų amžiaus sulaukusiems gyventojams – 280 eurų.
Kokias pašalpas gyventojams išmoka dažniausiai
Vilniaus savivaldybės atstovas pastebi, kad dažniausia priešastis tikslinei pašalpai gauti yra komunalinių ir būsto nuomos skolų padengimas (dažniausiai išmokama nuo kelių šimtų iki 773,50 euro asmeniui).
Po jos eina būtiniausių baldų ir buitinės technikos įsigijimas gyvenantiems socialiniame būste (dažniausiai skiria 1 050 eurų asmeniui).
Trečioje vietoje yra remonto darbai (skiria apie 400–700 eurų asmeniui), po jų – gydymo, ypač – onkologinių ligų išlaidų padengimas (apie 300–500 eurų).
O gaisro atvejais pašalpa siekia kelis tūkstančius ar net 9 240 eurų.
Šiauliuose pašalpa skoloms padengti šiemet buvo skirta 6 šeimoms, vidutiniškai siekė 325,64 euro. O dėl lavinimo priemonių vaikams kreipėsi 1 šeima, kuriai buvo išmokėti 306 eurai.
