pašalpos

Nuo šių metų didėja laidojimo pašalpos. Mirus artimam žmogui, jo giminaičiai dabar galės gauti didesnę laidojimo išmoką. Iki šiol ji siekė 440 eurų, bet nuo sausio ji padidėjo ir sieks 560 eurų. Tai, atrodo, taps solidžia našta savivaldybėms, mat, bent jau Kėdainių rajone, mirštančių žmonių skaičius kasmet yra augantis. Kėdainių rajono savivaldybė informuoja, kad vien per praėjusius metus, dar metams nė nesibaigus, ji buvo gavusi 731 asmens prašymą išmokėti vienkartinę išmoką laidojimui.

Nauji metai daliai gyventojų reiškia ir kitokius atlyginimus, pensijas bei išmokas. Po ilgesnės pertraukos ekonomistai į naujus metus žiūri optimistiškai – pagaliau išnyko infliacija, jei sumažės palūkanos, tai šeimoms sutaupys ir po tūkstantį eurų per metus. Tiesa, dėl augančių akcizų brangs dyzelinas ir alkoholis bei tabakas. O daugiau mokėti teks ne tik už maistą kavinėse – dėl PVM lengvatos panaikinimo brangs ir vaikų maitinimas mokyklose ir darželiuose.

Trisdešimčiai tūkstančių Vilniaus rajono gyventojų Kalėdos bus skurdesnės – dėl programišių atakos ir valdžios aplaidumo šeimos negaus nei vaiko pinigų, nei socialinių išmokų, nei kompensacijų už šildymą. Nors iš pradžių savivaldybė žadėjo, kad kibernetinių nusikaltėllių sugadintas programas atkurs iki Kalėdų, dabar aiškina, kad tą padaryti geriausiu atveju pavyks iki Naujųjų. Žmonės piktinasi, kad turės galvoti, kaip išgyventi be pinigų, o kai kurie net žada Kalėdų dovanų vaikams nebepirkti.

Brangstant pragyvenimui, Vyriausybė kitąmet žada dešimtadaliu didesnes pašalpas neįgaliesiems ir skurstantiesiems. Bus didesni ir vaiko pinigai. Tačiau žmonės skundžiasi, kad padidinimas atsilieka nuo infliacijos ir gyvenimo nepalengvins. Vyriausybė žada daugiau paslaugų per negalios reformą. Tačiau nevyriausybininkai perspėja, kad ir šios reformos nauda pasinaudoti galės toli gražu ne kiekvienas skurstantis gyventojas.

Jungtinėse Valstijose praėjusią savaitę naujų prašymų skirti bedarbio pašalpas pateikta daugiausiai nuo 2021-ųjų spalio – 261 tūkst., rodo Darbo departamento ketvirtadienį paskelbti duomenys. Palyginti su ankstesne savaite, jų skaičius išaugo 28 tūkstančiais. Tai nustebino ekspertus, kurie pranašavo pirminių nedarbo išmokos paraiškų pagausėjimą tik iki 235 tūkstančių. Tai buvo jau trečia iš eilės šio rodiklio augimo savaitė, o tai rodo, kad darbo rinkos stiprumas blėsta.

Įvertinusi iš savivaldybių gautą informaciją apie socialinių pašalpų ir būsto išlaidų kompensacijų skyrimą bei lėšų poreikį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savivaldybėms piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams užtikrinti papildomai skyrė 30,8 mln. eurų, rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Nors praeitais metais socialines pašalpas gaunančiųjų sumažėjo, nuo 2021 m. iki 2022 m. vidutinė socialinė pašalpa padidėjo 8 eurais, rašoma pranešime žiniasklaidai. 2022 m. vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavo 64,6 tūkst. asmenų, tai sudarė 2,3 proc. visų šalies gyventojų. Bendras (unikalus) socialinės pašalpos gavėjų skaičius per šį laikotarpį sudarė 126,8 tūkst. asmenų arba 4,5 proc. visų šalies gyventojų.

Nuo 2023 m. sausio mėnesio didėja baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir netekto darbingumo, senatvės, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, taip pat tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais. Didesnis šalies gyventojų skaičius, tarp jų ir žmonių su negalia, turės teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Didėja socialinio draudimo pensijos, taip pat ir socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos žmonėms su negalia.

Piniginę socialinę paramą gaunantys gyventojai Lietuvoje gali būti pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti. Bet tai tik gražus burtažodis. Iš esmės pašalpas arba kompensacijas už šilumą gaunantys žmonės gali būti paprašyti atidirbti, nors tuo metu, kai tai daro, nėra draudžiami socialiniu draudimu, jiems nesikaupia stažas.

Senatvės pensijos kitąmet turėtų didėti vidutiniškai 65 eurais, minimali mėnesio alga – per 80 eurų, vaiko pinigai – penkiais eurais. Daliai biudžetininkų atlyginimai turėtų augti sparčiau nei privataus sektoriaus darbuotojams. O minimali alga esą pagaliau prisivys skurdo ribą. Tačiau visa tai – didėjančios valstybės skolos sąskaita. Lietuvos biudžeto deficitas taps vienu didžiausių Europos Sąjungoje. Pati finansų ministrė jį vadina „raudona linija“, kurios nevalia peržengti.

Nuo vasaros pradžios padidinus pensijas ir socialines išmokas, dalis gyventojų realų padidėjimą pajus nuo liepos – tie, kurie gauna už praėjusį mėnesį mokamas išmokas. Už praėjusį mėnesį mokamos išankstinės pensijos, taip pat šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijos, išmokos vaikams, socialinė pašalpa, šalpos išmokos ir tikslinės kompensacijos. rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.

Rusijai užpuolus Ukrainą į Lietuvą atvyko tūkstančiai nuo žūties bėgančių ukrainiečių. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, jiems bus suteikiama laikinoji apsauga. Tai statusas, kuris paprastai suteikiamas metams ir gali būti pratęsiamas dar metams. Tačiau tokį statusą įgiję žmonės Lietuvoje galėjo gauti tik socialines pašalpas ir kompensacijas už šilumą ar vandenį, jeigu yra neturtingi, bet daugiau nieko.

Profsąjungos su darbdaviais peikia Socialinės apsaugos ir darbo ministrės projektą nebemokėti bedarbio pašalpų ilgalaikiams bedarbiams, o iš dirbančių nelegaliai atimti ir nemokamą gydymą. Profsąjungos ir darbdaviai nuogąstauja, kad dėl tokios reformos pagražės Lietuvos nedarbo statistika, tačiau reali situacija darbo trinkoje ir bedarbių gyvenimas vargu, ar pagerės. Šalia Panevėžio gyvenantis Algis Užimtumo tarnyboje registruotas kaip bedarbis.

Darbdaviai, kurie neišgali mokėti didelių algų, sako susiduriantys su Lietuvoje dar nematyta situacija. Pašalpos taip išaugo, kad žmonėms dirbti už minimalią algą ar kiek didesnę algą jau nebeapsimoka. Tačiau su tuo nesutinka bedarbiai ir reikalauja mokėti žmoniškus atlyginimus. Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Užimtumo tarnyboje registruota daugybė bedarbių, nors darbdaviai per mėnesį registravo apie 66 tūkst. laisvų darbo vietų. Negalėdami rasti darbuotojų darbdaviai piktinasi neva tingiais lietuviais ir ragina valdžią mažinti išmokas, bet tai – supaprastintas požiūris, mano Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė. „Aš manau, kad tai primityvus atsakymas. Visa laiką norisi apkaltinti tai, kas lengviausiai matoma, bet žmogus, prieš patekdamas į tokią situaciją, nežinojo, ką gaus.

Danija ruošiasi priversti migrantus dirbti 37 valandas per savaitę, kad šie užsidirbtų gaunamas pašalpas. Tokio sprendimo danai nusprendė imtis todėl, kad „neturinčių darbo, ypač ne Vakarų šalių piliečių, yra labai daug“. Anksčiau Danija ėmėsi griežtinti migrantų priėmimo ir gyvenimo šalyje taisykles.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užsimojo pakeisti įstatymus, kad asmenims nebereikėtų atidirbti už pašalpas. Esą pašalpininkai savivaldybėms tapo pigia darbo jėga, o visuomenininkai tai vadina vergove. Savivaldybės ir seniūnijos imasi už galvų: sako jau dabar kaimuose nebėra nei kam lapų sugrėbti, nei žolę pjauti. Bedarbiai nelinkę dirbti.

Pandemija griauna gerovės valstybės viziją. Nevyriausybinės organizacijos ir Lietuvos bankas perspėja, kad pajamų nelygybė nemažėja, o didėja. Labiausiai kenčia gaunantys mažas pajamas, o turčiai toliau lobsta. Nedarbas Lietuvoje viršija ES vidurkį ir yra didesnis nei Estijoje ir Latvijoje. Profsąjungos reikalauja vyriausybę skubiai didinti pašalpas ir mažas algas. Tačiau vyriausybė prašo palaukti bent iki vasaros pabaigos, mat šiuo metu dar vertina buvusių valdančiųjų palikimą.

Lietuvoje žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvena daugiau nei 200 tūkst. žmonių. Tai asmenys, kurių pajamos per mėnesį nesiekia 215 eurų, tačiau šių asmenų skaičius per pandemiją galėjo smarkiai išaugti.  TV3 laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistas kalbino Ukmergės rajone gyvenančius brolius Dainių ir Augutį Kaušus. Vyrai pasakojo, kad gyvena kukliai, tačiau kaip pagerinti savo gyvenimo kokybę nežino, nes darbo nėra, o pašalpų niekas neduoda.

Pasikeitus valdžiai imta kalbėti, kad naujoji Vyriausybė nustos mokėti vaiko pinigus pasiturinčioms šeimoms. Tačiau pinigai ne tik liko, bet ir paaugo. Vienam vaikui per mėnesį dabar skiriama 70 eurų, o su priedu – 111 eurų. Šias išmokas iš viso gauna virš pusė milijono vaikų visoje Lietuvoje, tačiau neretai jomis piktnaudžiaujama. TV3 televizijos laidos „Karštai su tv3.lt“ kalbinta daugiavaikių šeimų asociacijos „Mes“ direktorė Jurgita Pocienė negailėjo valdžiai padėkų.

Lietuvoje nedarbas siekia rekordines aukštumas. Daugiau nei 16 procentų šalies gyventojų yra bedarbiai, o net 40 procentų jų yra jaunimas iki 30 metų. Užimtumo tarnyba pamažu virsta bedarbių pašalpų dalijimo kontora. Apie šią problemą kalbėjo TV3 televizijos laidos „Karštai su tv3.lt“ pašnekovai. Pandemijos metu buvusios valdžios įvesta 200 eurų nedarbo paieškos išmoka buvo dalijama visiems, kas užsiregistravo Užimtumo tarnyboje.

Paskutiniame šių metų posėdyje Seimas nusprendė, kad kitąmet prastovose esančių įmonių darbuotojai gaus mažesnes subsidijas nei pasiūlė vyriausybė. Tiesa, politikai žada, kad dosniau bus dalinamos ir darbo paieškos išmokos. Kompensacijų sulauks ir daugiau tėvų, kurie per karantiną sutiks neleisti vaikų į darželius, didės ir vaiko pinigai. O pensijos kitąmet didės ne tik dešimtadaliu, bet ir nuo metų vidurio žadamos papildomos išmokos vienišiems senjorams.

Nors ukrainiečių ir baltarusų įdarbinimas Lietuvoje šiek tiek mažėjo, situacija darbo rinkoje vis tiek išlieka paradoksali – oficialus nedarbas siekia beveik 15 proc., bet darbdaviai darbuotojų neranda. Štai ūkininkai sako, kad kaime pilna nekvalifikuotos darbo jėgos, bet dalis vietinių dėl gaunamų pašalpų dirbti nesiveržia, todėl mielai daržų ravėti ar bulvių kasti įdarbintų užsieniečius.

Karantino metu įmonės ir įstaigos laikosi visų saugumo reikalavimų. Dalis jų klientus vis dar aptarnauja nuotoliniu būdu. Tačiau švelnėjant karantinui kyla nesusipratimų. Palangiškė gavusi elektroniniu paštu kvietimą apsilankyti Užimtumo tarnyboje taip ir padarė. Tačiau rado užrakintas duris. O Užimtumo tarnyba tvirtina, kad į gautą laišką reikėjo nereaguoti ir konsultuotis nuotoliniu būdu.

Maskvos valdininkai iš mergaitės, gimusios su viena akimi, atėmė neįgalumo pašalpą. Jų manymu, vaikas gali pakankamai patogiai gyventi ir su tokia diagnoze. Šeima neteko ne tik papildomų pajamų, bet ir galimybės įsigyti nemokamą akies protezą, skelbia vietos žiniasklaida. Sostinės gyventoja Viktorija Trofimova reikalauja grąžinti jos dukteriai Julijai, kuri gimė su viena akimi, neįgalumo statusą.

Socialinės pašalpos vienoms Lietuvos savivaldybėms – it spąstai, iš kurių merai nesugalvoja kaip vaduotis. Tuo metu kitos savivaldybės džiaugiasi sugriežtinta pašalpų skyrimo tvarka ir jau pamiršo laikus, kai pašalpą gaudavo kone kiekvienas jos paprašęs. Portalas tv3.lt išsamiau pasidomėjo, kaip Lietuvos savivaldybės sprendžia socialinių pašalpų klausimą. Lietuvos laisvosios rinkos institutas kasmet skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Pašalpoms skiriami pinigai nepasiekia senjorų ir kitų skurstančiųjų. Dėl to šalyje nemažėja skurdo lygis. Tai nustačiusi valstybės kontrolė piktinasi, kad užuot padėjusios skurstantiems, savivaldybės pinigus leidžia abejotiniems projektams. O štai vyriausybėje jau kalbama, kad jei pensininkai nori didesnių pensijų, teks susitaikyti su naujais mokesčiais. Senjoras Virginijus turguje pardavinėja savo drožinius. Vyras sako neįsivaizduojantis, kaip tektų išgyventi iš savo 300 eurų pensijos.

Socialinės paramos sistema neužtikrina minimalių skurdžiai gyvenančių asmenų vartojimo poreikių, o didelė dalis pašalpos gavėjų tampa priklausomi nuo paramos, teigia Valstybės kontrolė. Įvertinusi savivaldybių teiktą socialinę paramą Valstybės kontrolė konstatuoja, kad pernai pirmą pusmetį nebuvo užtikrinti 86 proc. skurdžiai gyvenusių asmenų ar šeimų minimalūs poreikiai, o 2017 metų antrą pusmetį – 87 procentų. Praėjusiais metais nustatytas minimalių vartojimo poreikių dydis siekė 245 eurus.

Laidojimo paslaugų kainos šalyje kyla, o pašalpos mirusiųjų artimiesiems nesikeičia jau 12 metų. Dalis tautiečių neslepia, jog už 300 eurų paramą vos karstą gali įpirkti. Verslininkai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo pašalpą kilstelėti iki 1 tūkst. eurų. Taip pat prašoma sugriežtinti pašalpos skyrimo tvarką, kad artimieji jos nepragertų, kad pretenduoti galėtų tik pateikę sąskaitą faktūrą už atliktas paslaugas.  Kasmet Lietuvoje miršta apie 40 tūkstančių žmonių.

Kur palikti mažamečius moksleivius, jei darželyje ar mokykloje dėl epidemijos paskelbtas karantinas? Iki šiol tėvai laužydavo galvas, spręsdami, ką daryti su į mokyklą negalinčiais eiti pradinukais, rizikuodavo palikti juos vienus ar net vesdavosi į savo darbus. Nuo naujųjų metų gera žinia mažųjų tėvams. Jei mokykla uždaryta dėl karantino, visi tėvai gaus išmokas. Tam iš valstybės biudžeto planuojama atseikėti beveik penkis milijonus eurų. Praėjusi žiema kaip reikiant parodė savo nasrus.

Kitąmet Vyriausybė svarsto ne tik didinti vadinamuosius vaiko pinigus, bet ir skurdžiai gyvenančioms šeimoms mokėti papildomas pašalpas, teigia premjeras Saulius Skvernelis. „Be abejo, mes nuosekliai didinsime, kas susiję su vaiko pinigais.

Sunkiai protu suvokiamą „verslo planą“ sukūrė viena Rusijos gyventoja. Moteris įsivaikino berniuką, kurį vėliau specialiai prastai prižiūrėjo, kad šis taptų neįgalus, o ji gautų neįgalumo pašalpą. 2019-ųjų kovo mėnesį Rusijoje teismas skyrė 6 metų laisvės atėmimo bausmę Magadano srities gyventojai Liubov Korotkovai, kuri numarino įsisūnytą berniuką iki apverktinos būklės, rašoma „lenta.

Valdžios atstovai nenuilsdami kartoja, kad kitais metais žmonės gyvens geriau. Žadama, kad mažės mokesčiai, didės atlyginimai, bus daugiau „vaiko pinigų“ ir visi galės lengviau atsipūsti. Visgi yra žmonių ir jų, pasak ekonomistų, nėra mažai, kurie jokio palengvėjimo nepajus, bet liks visuomenės paraštėse. Tai – socialines pašalpas, neįgalumo išmokas ir itin mažas senatvės pensijas gaunantys žmonės, tie, kurie neprotestuoja, bet tyliai kenčia jau daug metų.

Siekiant mažinti skurdą ir nelygybę Lietuvoje siūloma įvesti minimalių poreikių krepšelį, nuo kurio būtų skaičiuojamos socialinės išmokos. Tačiau idėja susilaukė kritikos: vieni kritikavo, kad nustatytas dydis visiškai neatitinka minimalių poreikių – per mažas, kiti, kad į krepšelį įtraukti tokie produktai, kokių skurdžiai gyvenantys net neperka, tad dydis net per didelis, o tai gali reikšti didesnę mokesčių naštą likusiems gyventojams.

Tris kartus didesnis nedarbas, pašalpų gavėjų daugiau 23 kartais, o vidutinis atlyginimas mažesnis šimtais eurų – atskirtis tarp savivaldybių išlieka didelė, o socialiniai rodikliai gerėja netolygiai. Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė parodė, kad sunkiausiai besiverčiantys regionai turi bendrą bruožą – itin mažas, kai kuriose savivaldybėse vos kelis eurus žmogui siekiančias investicijas.

Seimas susirūpino skurstančiais Lietuvoje pabėgėliais. Seimas nusprendė sulyginti visas jų pašalpas su Lietuvos piliečių. Parlamentarai sako, kad to reikalauja ne tik ES, bet ir žmogiškumas. Politikai viliasi, kad dagu pinigų pabėgėlių pašalpoms neprireiks, mat jos tokios nedidelės, jog jie ir toliau masiškai bėga į turtingesnes šalis. Nuo karo Sirijoje 50- metė Solafa su dviem sūnumis ir vyru bėgo per Turkiją ir Graikiją.

Kaip vienas iš naujosios Vyriausybės prioritetų numatytas socialinės atskirties mažinimas ir toliau stringa. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pristatyta piniginės paramos nepasiturintiems įstatymo įgyvendinimo apžvalga parodė niūrią realybę. Nors paramos prašančių skaičius mažėja, gaunamos sumos yra per mažos. O kartais savivaldybių tvarkomi procesai išimtis paverčia taisyklėmis.

Premjeras Saulius Skvernelis, pristatydamas Vyriausybės veiklos ataskaitą, akcentavo būtinybę mažinti skurdą ir nelygybę. Viena iš priemonių – susieti socialinės paramos skyrimą su minimaliu poreikių krepšeliu. Vilniaus universiteto dėstytojos dr. Jekaterinos Navickės apskaičiuotas minimalių poreikių krepšelis siekia 238 eurus.

Pajamų nelygybė plačiai aptarinėjama tema visoje Europos Sąjungoje. Ekonomistai tvirtina, kad visiškai panaikinti nelygybę tikslinga nebūtų, tačiau Lietuvos rodiklį mažinti reikėtų. 20 proc. Europos Sąjungos (ES) gyventojų, turinčių daugiausia pajamų, gauna maždaug 5,2 kartais daugiau nei 20 proc. gyventojų, uždirbančių mažiausiai. Tačiau toks ES vidurkis. Pažvelgus į atskiras šalis šis santykis keičiasi.

Didžioji Britanija išstodama iš Europos Sąjungos (ES), atsisako mokėti ir socialines pašalpas imigrantams iš ES. Lietuvos ekonomistai tuo stebisi, mat net didesnę dirbančiųjų dalį šalyje sudaro ne patys britai, o būtent atvykėliai. Teigiama, kad tokio žingsnio imtasi norint atbaidyti nekvalifikuotus, už mažus atlyginimus pasiruošusius dirbti žmones. Iš daugiau nei 2 mln. ten esančių ES piliečių, šiuo metu socialinę paramą gauna apie 300 tūkst. eurų.

Nors nuo krizės laikų šalyje didėjo ir minimalus mėnesio atlyginimas (MMA), ir pensijos, valstybės remiamų pajamų dydis (VRP), skirtas skurdžiai gyvenantiems asmenims liko toks pat. Tuo nepatenkinti politikai kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministrę Algimantą Pabedinskienę prašydami paaiškinimo. Bijant didesnio skaičiaus žmonių gyvenančių iš pašalpų, norima jas didinti nebent minimaliai.

Artėja Didžiosios Britanijos piliečių apsisprendimo metas: likti Europos Sąjungoje (ES) ar išstoti? Balsams einant koja kojon, pradedamas apsvarstyti liūdniausias scenarijus. „Brexit“ sukeltų drebėjimą ne tik kitų šalių ekonomikoje, bet ir emigravusių piliečių gyvenimuose. Didžiąją Britaniją renkasi tiek studentai, tiek geresnio uždarbio ieškantys tautiečiai.

Viešojoje erdvėje vis pasigirsta siūlymų mažinti nedarbo išmokas ar visai nemokėti jų tiems, kurie piktnaudžiauja alkoholiu. Dalis gyventojų mano, kad pašalpų gavėjai piktnaudžiauja situacija ir neieško darbo, tačiau ne visi pašalpų gavėjai yra būtent tokie. Bedarbio pašalpas gavusių žmonių balandžio mėnesį buvo 47, 6 tūkstančiai, o joms išmokėti skirta 6.6 milijonai eurų.

Kiekvienam Lietuvos piliečiui – po 200 eurų per mėnesį. Skamba kaip lėkšta politinė reklama? Ne, tokios šiuo metu yra Lietuvos galimybės sukurti „bazinių pajamų“ modelį, kuris pakeistų dabar egzistuojančią painią ir brangią socialinės apsaugos sistemą. Gal tai ir nedaug, bet daug geriau, nei turime dabar.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nepritaria grupės parlamentarų siūlymui, kad papildomą pensiją galėtų gauti ne tik našliai, bet ir kiti vieniši pensininkai.

Ekstremalūs kovos su alkoholizmu Lietuvoje būdai. Seimūnai pagaliau ėmėsi svarstyti, ar iš svaigiaisiais gėrimais piknaudžiaujančių žmonių atimti pašalpas. Tokius planus iš mūsų žurnalistų išgirdę alkoholikai pagrasino net kartis, o štai jų  kaimynai sako bijantys jog alkoholikai puls vogti. Parlamentarai  siūlymą alkoholikus atriboti nuo pašalpų atmetė.

Didžioji dauguma Lietuvos studentų gyvena iš tėvų kišenės, dirbančiųjų – tik trečdalis, o kas penktas pinigų prasimano kitais būdais. Tokius duomenis atskleidė įmonės „Provident Finansai“ iniciatyva atlikta studentų apklausa internetu. Jos metu taip pat paaiškėjo, kad didžioji dauguma studentų nežinotų, kaip tinkamai elgtis pritrūkus pinigų. Dažniausi jų sprendimai – skolintis iš tėvų arba likti namuose ir nieko nepirkti.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė pataisoms, pagal kurias penkerius metus nedirbantys asmenys galės tikėtis socialinės pašalpos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad siūloma „atsisakyti nuostatos, numatančios socialinės pašalpos neskyrimą asmenims, gavusiems ją ilgiau kaip 60 mėnesių, ir nustatyti, kad socialinė pašalpa asmenims, gavusiems ją ilgiau kaip 60 mėnesių, mažinama 50 procentų ir teikiama nepinigine forma“. Šiuo metu numatoma, kad antrais nedarbo metais socialinės...

Darbo netekimas arba jo paieškos kiekvienam žmogui yra tikras iššūkis. Nors 2015 – aisiais metais nedarbo rodikliai šalyje toliau mažėjo, tačiau ilgą laiką darbo nerandančių asmenų skaičius beveik nepakito. Žmonės, praradę viltį rasti tinkamą bei jų išsilavinimą atitinkantį darbą, paprasčiausiai nustoja jo ieškoti. Specialistai teigia, kad ilgalaikiai bedarbiai – bene pažeidžiamiausias gyventojų sluoksnis Lietuvoje.