Tarp audito rekomendacijų projektą vystančiai „Ignitis grupei“ – atlikti išsamią jūros vėjo parko statybų rizikų ir sąlygų analizę, o jūrinio vėjo konkursus organizuojančiai Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) – patikslinti šių aukcionų sąlygas.
Auditas nustatė rizikų, susijusių su išaugusia pirmo jūros vėjo parko vystymo kaina ir mažesne planuojama grąža, neefektyviu lėšų naudojimu, vėluoti galinčiais statybų terminais ir neatitikimais teisės aktuose nustatytam projekto finansavimo modeliui.
Iki 2030-ųjų pastatyti ir pradėti eksploatuoti vėjo parką „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis Renewables“ su partnere „OW Offshore“ įsipareigojo 2023 m. spalį laimėjusi valstybės konkursą.
Jau skelbta, kad vėjo parko statybos leidimą „Ignitis Renewables“ turėtų gauti iki 2027 m. vasario, kad pirmasis vėjo parkas komercinę veiklą galėtų pradėti per trejus metus.
Dėl rinkos pokyčių „Ignitis grupės“ planuota vėjo parko projekto investicijų grąža per dvejus metus sumažėjo apie 40 proc., o projekto kaina išaugo 27 proc. – nuo 2,2 iki 2,8 mlrd. eurų.
Anot auditorių, projektui įgyvendinti „Ignitis renewables“ per dvejus metus jau panaudojo 60,3 mln. eurų.
Auditoriai taip pat įvertino, kad, nors leidimas vykdyti projektą VERT išduotas „OW Offshore“ įsteigtai įmonei „Offshore wind farm 1“, praktiškai parko vystymu užsiėmė „Ignitis renewables“, o tai neatitinka įstatymo nuostatų ir valstybės konkurso sąlygų.
„Ignitis Renewables“ po audito rezultatų pranešė jau pradėjusi įgyvendinti dalį rekomendacijų, grupės vadovas Darius Maikštėnas teigė, kad grupė prižiūrės, kaip jos bendrovė išvadas atliepia.
Finansų ministerija valdo 74,99 proc. „Ignitis grupės“ akcijų, likusios priklauso privatiems investuotojams.
Pagal Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), Lietuva iš viso planuoja turėti du bendros 1,4 gigavatų (GW) galios jūros vėjo parkus.
Visgi dar spalį pranešta, jog antrojo jūros vėjo parko rangovo konkursas neįvyko, paraišką pateikus vieninteliam dalyviui – kitai „Ignitis grupės“ įmonei.
