Verslas

Daugiau nei 30 metų veikusi bankrutuojanti apie 1 mln. eurų tiekėjams, darbuotojams ir institucijoms skolinga Šilalės statybų bendrovė „Kvėdarsta“ atleidžia visus 60 darbuotojų. Apie planuojamą darbuotojų atleidimą bendrovė pranešė Užimtumo tarnybai. Pasak tarnybos, įmonė visus darbuotojus planuoja atleisti spalio 7-ąją.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl sumažėjusios vėjo elektrinių gamybos elektros kaina augo, tačiau palyginti su 2023-2024 metų tuo pat laiku, ji buvo mažesnė, pirmadienį pranešė „Litgrid“. Rugsėjo 22-28 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, vidutinė didmeninė kaina padidėjo 51 proc. iki 80 eurų už megavatvalandę (MWh).  „Daugiausiai elektros buvo pagaminta šiluminėse elektrinėse.

„Artea“ bankas ketina išleisti naują didelės apimties obligacijų emisiją, jei tam bus tinkamos rinkos sąlygos, pirmadienį pranešė bankas.  „Grįžtame į kapitalo rinkas su tikslu išleisti 300 mln. eurų emisiją. Matome palankią rinkos aplinką bei siekiame užsitikrinti finansavimąsi kitiems metams“, – BNS sakė banko Finansų tarnybos vadovas ri  ir valdybos narys Tomas Varenbergas.  Šiemet kovą tarptautinėse rinkose išplatinęs 300 mln.

Euro zonos vartotojų pasitikėjimo indeksas, kurį skaičiuoja Europos Komisija, rugsėjį pakilo nuo minus 15,5 punkto rugpjūtį iki minus 14,9 punkto. Visoje Europos Sąjungoje (ES) vartotojų pasitikėjimas taip pat kiek sustiprėjo – atitinkamas indeksas paaugo 0,5 punkto – nuo minus 14,8 punkto rugpjūtį iki minus 14,3 punkto.

Lėšų Lietuvos keliams kitąmet gali tekti net mažiau nei šiemet – vis dar nežinoma, kiek tiksliai lėšų numatyta nuo 2026 metų startuoti turinčiame Valstybiniame kelių fonde, teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) bei „Lietuvos kelių“ atstovai.  Pasak LSA prezidento Audriaus Klišonio, 2025-2027 metų Kelių plėtros ir priežiūros programoje (KPPP) kitais metais numatyta 90 mln. eurų lėšų mažiau nei šiemet.

Praėjus daugiau nei savaitei po kibernetinės atakos, dėl kurios buvo sutrikdyta Berlyno oro uosto veikla, pirmadienį čia vėl laukiama vėlavimų ir ilgų eilių. Berlyno-Brandenburgo oro uosto (BER) atstovas spaudai sakė, kad ankstyvą pirmadienio rytą atšaukti keturi išvykstantys ir keturi atvykstantys skrydžiai, o iš viso per dieną tikimasi sulaukti 86 000 keleivių.

Panevėžyje veiklą vystanti Norvegijos kapitalo metalo konstrukcijų ir jų dalių gamintoja „Norac“ numato atleisti 32 darbuotojus, skelbia Užimtumo tarnyba. Kaip Eltai nurodė tarnybos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Inga Vegytė, šiuo metu įmonėje dirba 203 darbuotojai.  Jos teigimu, įmonė planuoja atleisti 6 plytelių klijuotojus, 5 staklininkus, po 3 apdailininkus, krautuvo vairuotojus, medžiagų komplektuotojus-apskaitininkus, santechnikus ir kt.

Nuo kitų metų pradedant veikti Valstybiniam kelių fondui, kuris, teigiama, finansavimą keliams galėtų padidinti dar 400 mln. eurų, vis dar nėra aišku, ar jis tikrai augs, teigia asociacija „Lietuvos keliai“. Asociacijos teigimu, nepaisant įteisinto kelių fondo, iki šiol nėra aiškių išlaidų kelių priežiūrai ir plėtrai šaltinių, todėl finansavimas keliams gali būti netgi mažesnis nei šiemet.

 Lietuvos darbo rinkoje artimiausiu metu numatomi teigiami pokyčiai, bet nesitikima išvengti sezonui įprastų svyravimų, skelbia Užimtumo tarnyba. Pasak jos, rugsėjį Lietuvoje barometras šiek tiek ūgtelėjo (+0,1), pasiekdamas 101,6 balo.  Todėl tai leidžia tikėtis palankesnės darbo rinkos dinamikos.  Tuo metu nedarbo komponentas sumažėjo 0,5 balo, tačiau išliko pozityvioje skalės pusėje – ties 100,9. Nepaisant to, artimiausius mėnesius tikimasi didesnio užimtumo.

Aukso kaina pirmadienį pirmą kartą įveikė 3,8 tūkst. JAV dolerių už unciją kartelę, pasiekusi rekordinį lygį, rodo portalo „Trading Economics“ skelbiami duomenys. Aukso brangimą, pasak portalo, skatina silpnesnis JAV doleris ir augantys lūkesčiai dėl tolesnio JAV palūkanų normų mažinimo.  Penktadienį paskelbti JAV infliacijos duomenys atitiko lūkesčius, o tai dar pakurstė spėjimus, kad Federalinio rezervo sistema (FRS) vėliau šiais metais gali pratęsti pinigų politikos švelninimą.

Registrų centrui perskaičiavus vidutines nekilnojamojo turto (NT) rinkos vertes, pagal kurias nuo 2026-ųjų bus skaičiuojamas NT mokestis, didžiųjų Vilniaus verslo ar prekybos centrų vertės per penkerius metus vidutiniškai išaugo 71–94 proc., skelbia „Verslo žinios“.  Portale rašoma, jog atskirais atvejais augimas viršija ir 100 proc. Atitinkamai tiek pat padidėtų ir mokesčio suma, nebent iki gruodžio savivaldybė nuspręstų nekoreguoti mokesčio tarifo.

Prekybos tinklas „Iki“ informuoja, kad užbaigia vienintelį tokį eksperimentą Lietuvoje – nebevystys iki šiol veikusių autonominių parduotuvių „Iki go!“. Pasak bendrovės pranešimo, sprendimas priimtas technologijos vystytojui „Pixevia“ susiduriant su iššūkiais tęsiant veiklą. Šiuo metu Vilniuje veikia 5 autonominės parduotuvės, kurių pirmoji buvo atidaryta 2022 metų vasarį.

Baltijos šalyse veikianti elektroninės prekybos bendrovė „Pigu“, kuri turi 7 klientų aptarnavimo ir prekių atsiėmimo punktus, Vilniuje tokį pasiliks tik vieną, praneša „Verslo žinios“. Kaip skelbia portalas, įmonė uždaro fizinę parduotuvę CUP prekybos centre. Kaip sako „Pigu.lt“ vadovas ir įkūrėjas Dainius Liulys, nuspręsta pasilikti tik parduotuvę, esančią adresu Laisvės pr. 75, kuri, jo teigimu, yra daug populiaresnė.

 Vokietijos oro vežėja „Lufthansa“ pirmadienį pranešė, kad, siekdama apkarpyti išlaidas, iki 2030 metų panaikins 4 tūkst. darbo vietų, daugiausia Vokietijoje. Didžiausia Europos oro linijų grupė nurodė, kad šis žingsnis iš esmės bus nukreiptas į administracines pareigas, o ne į operacines funkcijas.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų nėra pakeitę elektros tiekėjo, rodo energetikos bendrovės „Elektrum Lietuva“ užsakymu atlikta apklausa. Tuo metu vieną kartą jį keitė 24 proc., o daugiau nei kartą – 12 proc. lietuvių. Apklausos duomenimis, 18 proc. apklaustųjų teigė, kad elektros tiekėjo nėra keitę, bet galvoja tai daryti, taip pat dar 35 proc. niekada to nedarė ir nurodė neketinantys daryti. Elektros tiekėjų pasiūlymais domisi 52 proc. gyventojų – 12 proc.

Klaipėdoje 65 mln. eurų konkursą laimėjusi didžiausia lietuviška privataus keleivinio transporto įmonė „Kautra“ stato naują bazę su elektrobusų įkrovimo infrastruktūra, skelbia „Verslo žinios“. Su 36 elektriniais ir 17 dyzelinių autobusų veiklą uostamiestyje tęsianti bendrovė stato apie 3 mln. eurų kainuojančią bazę su specialia akumuliatorių įkrovimo infrastruktūra, planuoja ateityje turėti 100 autobusų.

 Vienos didžiausių Vidurio ir Rytų Europos draudimo grupių PZU valdoma Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkos lyderė „Lietuvos draudimo“ grupė pirmąjį pusmetį uždirbo 31 mln. eurų grynojo pelno – 38 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Vien iš investicinės veiklos įmonė šiemet uždirbo 7 mln. eurų pelno − 40 proc. daugiau. Lietuvoje ir Estijoje bendrovės pasirašytų įmokų suma šiemet augo 7 proc. iki 238 mln. eurų, pirmadienį pranešė bendrovė.

Nemokumo administratoriai antrą kartą bando parduoti su verslininku Sergejumi Rachinšteinu praeityje sietos, 2018 metais bankrutavusios įmonės „Finiens“ pastatą sostinės Naujamiestyje.  Eelektroninėje varžytynių sistemoje nurodoma, kad pradinė jo kaina siekia 8,8 mln. eurų. Rugsėjo 18 dieną paskelbtos varžytinės tęsis iki spalio 20 dienos.  Pastate yra 4,6 tūkst. kv. metrų ploto parduotuvė su kavine, vaistine ir kirpykla, čia patalpas nuomojasi ir veikia kelios įmonės.

Registrų centrui perskaičiavus žemės ir statinių vidutinę rinkos vertę, pagal kurią nuo 2026 metų bus skaičiuojami žemės ar nekilnojamojo turto (NT) mokesčiai, per penkerius metus didžiausių sostinės verslo ar prekybos centrų vertė vidutiniškai augo 71-94 proc., pirmadienį skelbia portalas „Verslo žinios“.  Jo teigimu, atskirais atvejais augimas viršijo ir 100 proc.

Šeši iš dešimties pensijai antrojoje pakopoje kaupiančių Lietuvos gyventojų būtų linkę išsiimti dalį senatvei sukauptų lėšų, rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa. Kaip pirmadienį pranešė nacionalinio transliuotojo portalas, iki 25 proc. sukauptų lėšų apmokestinant jas gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) išsiimtų 59 proc., o neišsiimtų – 32 proc. kaupiančiųjų respondentų. Anot LRT, 80 proc.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomą naftos perdirbimo gamyklą „Orlen Lietuva“ Mažeikių rajone prižiūrinti bendrovė „Orlen service Lietuva“ (iki 2020 metų – „Emas“) atleidžia beveik dešimtadalį darbuotojų – 31-ą iš 363-jų.  Apie planuojamą grupės darbuotojų atleidimą ji pranešė Užimtumo tarnybai, skelbia tarnyba.  Pernai „Orlen service Lietuva“ pasiekė 16,9 mln. eurų apyvartą (2023 metais – 11,74 mln, eurų), jos grynasis pelnas augo iki 1,3 mln. eurų (792 tūkst.

Antradienis bus paskutinė diena aktyvuoti pigesnius Vilniaus viešojo transporto bilietus, įsigytus iki liepą įsigaliojusio pabrangimo. Anot savivaldybės įmonės JUDU, iki rugsėjo 30 d. aktyvuoti pigesni bilietai galios visą juose nurodytą laikotarpį, t. y., metiniai bilietai galios metus, mėnesiniai – mėnesį ir t. t. Taip pat už laiku neaktyvuotus bilietus iki metų pabaigos bus galima susigrąžinti pinigus. Tam reikės   užpildyti specialią užklausos formą JUDU interneto svetainėje.

AMG emblema automobilių pasaulyje yra tapusi galios ir prestižo sinonimu, visuomet traukiančiu aplinkinių žvilgsnius. Tačiau TV6 laidos „Gazas-Dugnas“ vedėjas Izidorius Paukštys laikosi kitokios nuomonės – išbandęs ribotos laidos „AMG“ kabrioletą, jis negailėjo kritikos ir modelį pavadino „bjauriausiu rinkoje“. „Mercedes-Benz C63 AMG S Edition 1“ – vien ištarti pilną šio modelio pavadinimą yra iššūkis, tačiau ką jis reiškia? „Gazas-Dugnas“ laidos vedėjai pabrėžia, kad tai – neeilinis C klasės k...

Lietuvoje diskusijos dėl pensijų kaupimo sistemos netyla. Ypač artėjant pokyčiams, kurie leis gyventojams pasitraukti iš antrosios pakopos ir atsiimti sukauptus pinigus. Tokia galimybė daugeliui atrodo viliojanti, tačiau ekspertai perspėja – skuboti sprendimai gali lemti finansines klaidas, kurių pasekmes žmonės pajus tik ateityje. Vienas iš svarbiausių veiksnių, galinčių nulemti sukaupto turto vertę, yra valiutų kursų svyravimai.

Dirbtinio intelekto botas studentus moko kartu su profesoriais viename Kanados universitete. Virtualios mokytojos kūrėjas siekia griauti mitus. Profesorius nebijo, kad jo sukurti botai netrukus pakeis jį kaip mokytoją, ir sako, kad dirbtinį intelektą reikia tyrinėti ir mokytis juo naudotis, o ne jo bijoti. Afroamerikietę britę imituojantį botą sukūrė informacinių menų ir technologijų profesorius Steve’as DiPaola. Botas, vardu Kia, tapo jo paskaitų mokymosi įrankiu.

Renkantis namui pamatus yra ypač svarbu išsiaiškinti grunto tipą, nes žemės pagrindas, kuris laiko pastatą, pasižymi skirtingu drėgmės pralaidumu ir šalčio poveikiu. „Capital architektai“ vadovas Vladislav Gžybovski neretai pastebi, kad dažnai sklypų pirkėjai nemato grunto tyrimų būtinybės, tačiau vėliau dėl to gailisi.

Lietuvoje iš nemokių asmenių atimtas turtas būna išvaržomas skelbiant varžytines ar aukcionus. Tad bet kas užsiregistravęs gali mėginti įsigyti įvairų nekilnojamąjį ir kitą turtą už neįprastai mažą kainą. Pvz., už butą sumokant vos kelis šimtus eurų. Vis tik ar už tokią sumą įmanoma rasti normalų būstą? Pasižvalgykime, kaip jie atrodo. Butai vos už 200 eurų Pvz., Turto bankas siūlo 54,99 kvadratinio metro 1 kambario butą pirmame aukšte, Šiaulių rajono savivaldybėje, Žarėnų kaime.

Žalia „Sierra“, „Dodge Challenger“ ir... „Toyota Avensis“. Būtent tokį automobilių sąrašą laidoje „Gazas. Dugnas. Šou“ atskleis charizmatiškasis Vytautas Mikaitis. Pastarojo istorija apie senąjį „Avensis“ sukels daug juoko. Diskusijoje apie automobilius tarp V. Mikaičio ir laidos vedėjų netrūks šmaikštumo.

Valstybinių kelių valdytojos „Via Lietuva“ užsakymu statybos įmonė „Doresta“ už maždaug 2,4 mln. eurų iki kitų metų rudens nuties pėsčiųjų ir dviračių taką prie Josvainių, Kėdainių rajone, pranešė „Via Lietuva“. Įgyvendinant projektą kelyje Aristava-Kėdainiai-Cinkiškiai, 14–17 km ruože, bus tiesiamas naujas 4 km ilgio ir 2,5 km pločio takas, jis sujungs jau esamus pėsčiųjų ir dviračių takus. Taip pat bus įrengti apsauginiai atitvarai.

Tikriausiai kiekvienas esame turėję darbų, į kuriuos niekada nenorėtumėme grįžti. Nors blogiausios patirtys tarp lietuvių skiriasi, galima matyti, kurių specialybių gyventojai susiduria su didžiausiais iššūkiais. Įvairiuose socialiniuose tinkluose lietuviai dalijosi darbo patirtimis, kurių niekam nelinkėtų, o kai kurie atskleidė ir šiurpinančius tam tikrų profesijų užkulisius.

Ar Lietuvos jaunimas nebenori dirbti, o tik gauti solidžias nedarbo išmokas ir atostogauti? Ekspertai perspėja – jaunuolių nedarbo lygis grėsmingai šoktelėjo. Per penkerius metus jaunimo nedarbas išaugo kone dvigubai. Tačiau jaunuoliai skundžiasi, kad jiems per sunku dirbti, yra nepatenkinti savo vadovais, darbine atmosfera ir atlyginimais, mat nori didesnių algų. Ekspertai sako – laikas sunerimti ir valdžiai.

Lietuvos bankui (LB) paskelbus, kad nuo spalio 9-osios visi bankai, kredito unijos, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos privalės tikrinti, ar pinigai pervedami tikriems sąskaitų savininkams, tikimasi, kad tai padės sumažinti sukčiavimo ir įmonių bei gyventojų apgaulės atvejų. Šiuo metu pavedimus tikrina ne visi bankai ir tik tada, kai pinigų gavėjas bei pervedėjas yra to paties banko klientai.

Ūkininkų atstovai teigia, kad sektorius dėl prasto sezono susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu ir pasigenda valstybės siūlomų priemonių, kurios padėtų susitvarkyti su finansiniais sunkumais. Tuo metu nacionalinis plėtros bankas ILTE tikina, kad žemės ūkis yra žemos rizikos sektorius, kuriam svarstoma pradėti siūlyti geresnių sąlygų apyvartines paskolas.

Aktorius, atlikėjas ir turinio kūrėjas Antanas Jakimavičius, geriau žinomas kaip Antanas J, į „Gazas. Dugnas. Šou“ studiją atskriejo ant motociklo, tačiau pripažino – be automobilių jis gyventi tiesiog negali. Nors svajonė išsipildė su geltona „Camaro“, patirtis baigėsi nuostoliu, o šiandien jis vėl sėdi prie ištikimo BMW vairo. Vos tik į studiją įriedėjo pirmuoju savo motociklu, Antanas J sukėlė tikrą šurmulį.

Lietuvoje pensijų sistema paremta solidarumu – šiandien dirbantieji iš savo įmokų finansuoja dabartinių pensininkų pajamas. O pensijų dydis priklauso ne tik nuo darbo stažo ir įmokų dydžio, bet ir nuo gyvenimo trukmės.  Oficialūs duomenys rodo, kad vyrai dažniausiai gyvena trumpiau. Tad ir pensija jiems mokama trumpesnį laiką.  Tai reiškia, kad nors vyrų pensijos vidutiniškai yra kiek didesnės, dėl trumpesnio gyvenimo jie bendrai sukaupia mažiau išmokų.

Ar tas pats automobilio modelis, gavęs visiškai kitokią jėgainę, gali tapti geresnis? Tokį klausimą TV6 laidoje „Autopilotas“ iškėlė apžvalgininkas Egidijus Babelis, vertindamas elektrinį „Ford Puma Gen-E“ krosoverį.  „Ford“ vardas Europos vairuotojų sąmonėje dešimtmečius buvo neatsiejamas nuo smagiai valdomų hečbekų kaip „Fiesta“ ar „Focus“, erdvių šeimyninių vienatūrių bei universalų kaip „Mondeo“, ir, žinoma, patikimų komercinių automobilių.

Dalis šulinių ir gręžinių savininkų iki šiol turi galimybe pasinaudoti kompensuojama paslauga, už kurią įprastai reikėtų susimokėti savarankiškai. Vandens kokybė ištyrimas itin svarbus, siekiant išvengti kenksmingų medžiagų žmogaus organizmui. Būtent už tokią paslaugą gyventojai įprastai dar turi susimokėti papildomai. Kada suteikiama kompensacija? Vis tik iki šiol galioja tam tikra išlyga – nėščiosios ir kūdikius iki 6 mėn.

Mažesnes pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai piktinasi, kad būstas sunkiai įperkamas. „Eurostat“ duomenimis, per 15 metų būsto pirkimo ir nuomos kainos kilo visoje Europos Sąjungoje, o bene labiausiai Lietuvoje. Kuo mes esame tokie išskirtiniai? Apie tai, kas laukia Lietuvos gyventojų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Seimo narė Gintarė Skaistė.

Kova su nesąžiningais automobilių pardavėjais nesibaigė, o kaskart išbandomos ir naujos priemonės. Bet net ir dabar galima nesunkiai atrasti spragų, kaip pardavėjai išvengia mokesčių. Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) dar kartą įspėja nejuokauti, nes kiekvienas pardavėjas yra po padidinamuoju stiklu.

Didėjant socialinio būsto poreikiui Vilniaus rajone, savivaldybė planuoja įsigyti penkis butus. Pasak Vilniaus rajono savivaldybės, artimiausiu metu ketinama įsigyti vieną vieno kambario bei keturis dviejų kambarių butus, kurie būtų skirti socialinio būsto laukiančioms šeimoms. „Kasmet didėja šeimų, pageidaujančių būti įrašytomis į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą.

Zarasuose iki 2028 metų pabaigos už beveik 1,3 mln. eurų planuojama labiau pritaikyti lankymui Zarasaičio ir Zaraso ežerus bei Sartų ežerą Dusetose, taip pat Antazavės dvaro parką. Savivaldybės atstovė Ramunė Šilikienė sakė, kad šis projektas svarbus visiems Zarasų rajono gyventojams.

Bendrą kelių būklę Lietuvos gyventojai šiemet vertina geriau nei pernai, tačiau 68 proc. jų nurodo, kad didžiausia problema – nusidėvėję, laiku neremontuojami ir neatnaujinami keliai, rodo asociacijos „Lietuvos keliai“ užsakymu atlikta apklausa.   „Kelių infrastruktūros atnaujinimas yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis nuolatinių investicijų, o, kaip rodo kasmetė apklausa, iššūkių dar turime daug“, – pranešime sakė asociacijos vadovas Šarūnas Frolenka.

Lietuvos sostinėje ir didžiausiuose kurortuose šeštadienį minima Tarptautinė turizmo diena.  Ta proga alternatyvi Vilniaus pažinimo platforma „Neakivaizdinis Vilnius“ parengė programą „Vitaminų V.I.L.N.I.U.S“. Tarp jos veiklų – miško maudynės, paroda „Gyvas miestas“ ir edukacija Medinės architektūros centre, „Afrikos būgnų“ užsiėmimas, juoko joga, gongų garso terapija ir kitos.  Tuo metu Neringa lankytojus vilioja nemokamu įvažiavimu ir sporto varžybomis.

Finansų analitikai nustatė, kiek šiais laikais per mėnesį studentui reikia pinigų, norint išgyventi mokslo metus. Atmetus mokestį už mokslą, minimalus jaunuolio išlaidų krepšelis sudaro apie 600 eurų. Kone pusę šios sumos sudaro išlaidos už nuomą, kitą pusę – maistas. O kas lieka – pramogoms. Ekspertų apklausos rodo, kad pirmakursiai labai nustemba sužinoję, kiek reikia mokėti už maistą.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Seimas šią savaitę ėmėsi svarstyti pataisą, numatančią palaipsniui didinti valstybės lėšomis draudžiamų asmenų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Anot projektą pateikusios Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės „aušrietės“ Linos Šukytės-Korsakės, dabar valstybė biudžeto lėšomis drausdama labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes realiai padengia tik 40 proc. jų sveikatos priežiūros išlaidų.

Šiais metais nacionalinis plėtros bankas ILTE planuoja pasirašyti apie 1,2 mlrd. eurų vertės finansavimo sutarčių, o kitąmet ši suma galėtų išaugti iki pusantro milijardo eurų, teigia ILTE generalinis direktorius Dainius Vilčinskas. „Jeigu šiais metais planuojame pasirašyti apie 1,2 mlrd. eurų (vertės – ELTA) naujo skolinimo (sutarčių – ELTA), jis bus išmokėtas per porą metų, kitais metais kalbame apie minimum 1,5 mlrd.

Darbo paieškos tikrai nėra malonus ir lengvas procesas – įmonės dažnai rengia daug atrankos etapų, skiria įvairiausias užduotis ir delsia su atsakymu, ar priims į darbą. O kai kurie darbdaviai kandidatais tiesiog naudojasi, vogdami jų darbus ir idėjas. Lietuviai dalijosi nemaloniomis patirtimis, kai pretenduodami į darbo vietas parengė projektus, o darbdaviai juos tiesiog pasisavino taip ir nepasiūlydami pozicijos įmonėje.

Šią vasarą Lietuvai taikos sutartimi baigus dešimtmetį trukusį ginčą su Prancūzijos grupe „Veolia“, Energetikos ministerijos vadovas Žygimantas Vaičiūnas sako – pradiniuose derybų dėl taikos etapuose prancūzų energetikos koncernas kompensacijos šaliai nesiūlė iš viso. Todėl, ministro teigimu, pasiektas 35 mln. eurų vertės susitarimas buvo geriausias įmanomas derybų rezultatas. „Džiaugiuosi, kad derybų procesas buvo sėkmingas, nors ir tikrai nelengvas, turėjome daug derybinių etapų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo nuo kitų metų iš aptarnavimo srityje dirbančių užsieniečių reikalauti bazinių lietuvių kalbos įgūdžių, o aukštesnio lygio kalbos mokėjimo – gyvenant šalyje ilgiau nei dvejus metus. Toks nutarimo projektas, kuriuo siekiama pakeisti Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų nustatymo ir jų taikymo tvarkos aprašą, registruotas šios savaitės pradžioje.