Šį pakeitimą 2023 metais pasiūlė nevyriausybinė organizacija, surinkusi daugiau nei 56 tūkst. parašų. Ji siekė užtikrinti teisę naudoti banknotus ir monetas kaip būdą apsaugoti piliečių privatumą 2 mln. gyventojų turinčioje valstybėje.
Europos Sąjungos (ES) narės Vengrija ir Slovakija jau anksčiau įtvirtino tokias pataisas savo konstitucijose.
Per pirmą balsavimą lapkritį parlamentas pritarė šiai konstitucijos pataisai, o pirmadienį oficialiai ją priėmė. Pataisa buvo patvirtinta 61 balsu „už“ ir tai užtikrino jos priėmimą 90 vietų parlamente.
„Kiekvienas asmuo (...) turi teisę naudotis grynaisiais pinigais vykdant banko operacijas ir kitas teisėtas operacijas“, – sakoma į Slovėnijos konstituciją įtrauktame straipsnyje.
Pagal šiuo metu galiojančius ES reglamentus Slovėnijos prekybininkai gali priimti grynaisiais tik iki 5 tūkst. eurų.
Rugsėjį Europos centrinis bankas (ECB) paskelbtoje nuomonėje nurodė, kad „palankiai vertina pagrindinį tikslą – stiprinti grynųjų pinigų prieinamumą ir priėmimą“.
„Galimybė atsiskaityti grynaisiais pinigais tebėra ypač svarbi tiems, kas (...) pirmenybę teikia fiziniams pinigams, o ne kitoms mokėjimo priemonėms, arba neturi galimybės naudotis bankų sistema ir elektroninėmis mokėjimo priemonėmis“, – nurodė ECB.
Slovėnija pareiškė, kad kreipėsi į ECB prašydama pateikti nuomonę šiuo klausimu.
Parašus rinkusi grupė „We Are Connected“ pareiškė, kad skaitmeninių pinigų įvedimas ir grynųjų pinigų panaikinimas „reikštų žmonių laisvės pabaigą ir atvertų kelią visiškai žmonių kontrolei ir stebėjimui“.
Remiantis ECB apklausos duomenimis, visoje euro zonoje piliečių, kurie galimybę atsiskaityti grynaisiais laikė labai arba gana svarbia, skaičius pernai išaugo iki 62 procentų. Prieš dvejus metus šis rodiklis siekė 60 procent
