Trijų teisėjų kolegija atmetė prokuroro kasacinį skundą ir paliko galioti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, kuriais bendrovės vadovai ir pati bendrovė išteisinti dėl kurstymo ir padėjimo piktnaudžiauti tarnyba, o bendrovės darbuotai – dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir netinkamo pareigų atlikimo, pranešė LAT.
Asmenys piktnaudžiavimu tarnyba buvo kaltinami dėl to, kad savo veiksmais siekė, kad A2 kelio ruožų remonto darbų viešųjų pirkimų konkursai būtų laimėti bendrovės AB „Panevėžio keliai“ naudai, taip pat kad netinkamai prižiūrėjo ir priėmė kelio ruožų remonto darbus.
2023 m. rugpjūtį Panevėžio apygardos teismas paskelbė išteisinamąjį nuosprendį byloje, kurioje kaltinimai dėl korupcinių nusikaltimų buvo anksčiau pareikšti kelių ir tiltų statybos bendrovei „Panevėžio keliai“ (dabar – bendrovė HISK) bei dar aštuoniems įmonių darbuotojams.
Byloje buvo išteisintas buvęs bendrovės „Automagistralė“ vadovas Vladislavas Molis bei jo pavaduotojas Kazimieras Eirošius, du šios įmonės darbuotojai, „Panevėžio kelių“ technikos direktorius Vilius Gražys ir jo pavaduotojas Eitautas Vanagas.
Kaltinimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo buvo pateikti ir buvusiam Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojui Eduardui Grinaveckui ir įmonės „Problematika“ darbuotojui Andriui Kumpikevičiui. Šie asmenys taip pat buvo išteisinti.
„Panevėžio keliai“ 2023 m. kovą pakeitė pavadinimą į HISK, o „Automagistralė“ yra reorganizuota.
Bylos duomenimis, kaltinimai dėl korupcinių nusikaltimų anksčiau minėtiems asmenims buvo pateikti, įtariant, jog maždaug 1,5 mln. eurų vertės magistralinio kelio Vilnius-Panevėžys trijų ruožų remonto darbų viešųjų pirkimų konkursus bendrovė „Panevėžio keliai“ laimėjo, galimai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tąkart įtarta, kad „Panevėžio keliai“ vadovai sukurstė „Automagistralės“ vadovus ir padėjo jiems piktnaudžiauti tarnyba.
Vėliau ši byla buvo peržiūrėta Lietuvos apeliaciniame teisme. 2024 m. gruodį šio teismo teisėjai paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį.
LAT teisėjų kolegija padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nepasitvirtino kaltinimas dėl valstybės tarnautojams prilygintų asmenų V. Molio, K. Eirošiaus, S. Kankevičiaus ir V. Kiljono kurstymo piktnaudžiauti tarnyba, nes informacija apie planuojamus remontuoti kaltinime nurodytus kelių ruožus ir būsimus viešuosius pirkimus buvo prieinama viešai.
Pasak teismo, AB „Panevėžio keliai“ vadovaujamas pareigas ėję V. Gražys ir E. Vanagas prisidėjo prie lokalinių sąmatų ir kitos projektinės dokumentacijos kelio ruožams remontuoti rengimo ne nusikalstamai bendrininkaudami, o darbine tvarka bendradarbiaudami su VĮ „Automagistralė“ darbuotojais.
Teisėjų kolegija taip pat padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog byloje nebuvo įrodytas ir AB „Panevėžio keliai“ atstovų V. Gražio ir E. Vanago padėjimas VĮ „Automagistralė“ darbuotojams piktnaudžiauti tarnyba bei V. Gražio, E. Vanago susitarimas su AB „Eurovia Lietuva“ ir UAB „Šiaulių plentas“ atstovais dėl fiktyvaus konkuravimo viešųjų pirkimų konkursuose, siekiant užmaskuoti daromą nusikalstamą veiką.
„Byloje nenustačius piktnaudžiavimo tarnyba, siekiant pasipelnyti iš viešųjų pirkimų, apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nebuvo padaryta nei didelės turtinės, nei neturtinės žalos“, – paskelbė LAT.
Teisėjų kolegija taip pat padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas detaliai pagrindė, kodėl techninis prižiūrėtojas, kontroliuodamas kelio ruožų remonto eigą ir kartu su kitais išteisintaisiais priimdamas kelio ruožų remonto darbus, savo pareigas atliko tinkamai, nepadarė didelės turtinės žalos Lietuvos automobilių kelių direkcijai ar didelės neturtinės žalos minėtai įstaigai, valstybei ir VĮ „Automagistralė“.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, LAT prokuroro kasacinį skundą atmetė.
