Politiniais žygiais giriasi ir prezidentas Gitanas Nausėda, bet kol kas krizė tęsiasi, o sąjungininkų veiksmų nesimato. Dėl to jau senka ir vežėjų kantrybė – jie dėl Baltarusijoje įstrigusių vilkikų kitą savaitę planuoja protestą Vilniuje. Premjerė pakartojo jau anksčiau skambėjusią mintį, kad protestuoti verslininkai turėtų Baltarusijoje.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Prieš šešerius metus sostinės Gedimino prospekte išsirikiavo vilkikų kolona – verslininkai protestavo dėl Vyriausybės sprendimo labiau apmokestinti vairuotojų dienpinigius. Nors tuomet verslininkai gąsdino logistikos sektoriaus laidotuvėmis, bet jie išgyveno. Ir dabar kalba, kad su vilkikais vėl pasirodys sostinės centre. Tik šį kartą dėl įstrigusių sunkvežimių Baltarusijoje.
„Mes nenorime politikuoti. Kokiu būdu bus grąžinti vilkikai – ar derybų būdu, ar per trečias šalis, valstybes, ar per ES. Mes norime tą turtą susigrąžinti, nes nuostoliai artėja prie 100 mln. eurų“, – sako „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas.
Vežėjai įsitikinę, kad Vyriausybė uždarydama sieną pasielgė neteisėtai ir net įtaria, kad valdžia meluoja dėl į Lietuvą skraidančių balionų.
„Mes skaitome, kad pasienis buvo uždarytas necivilizuotai. Su oro uostu, fokusai, kurie dabar vyksta, aš irgi negaliu tikėti, kad tie balionai tikrai egzistavo ir egzistuoja dabar“, – kritikuoja „Kelruvos“ vadovas Vitalijus Gigevičius.
„Vežėjai pyksta ir neprisiima atsakomybės dėl vienos priežasties – siena buvo uždaryta neperspėjus. Mūsų manymu, neteisėtai, neinformavus Baltarusijos pusės“, – aiškina E. Mikėnas.
„Vežėjai turėtų protestuoti turbūt Baltarusijos pusėje, nes mes viską padarėme, kad mašinos judėtų“, – ginasi ministrė pirmininkė Inga Ruginienė.
Amerikos pasiuntinys išgirdo lietuvių pusę
I. Ruginienė sako, kad Donaldo Trumpo pasiuntinio antradienį dar kartą paprašė pagalbos.
„Geras rezultatas yra tame, kad pasiuntinys buvo mūsų pusėje, suprato reikalo rimtumą ir kad nedovanotina sulaikyti mūsų vežėjų automobilius Baltarusijos pusėje. Tai yra nepriimtinas veiksmas tiek jam, tiek mums. Lygiai taip pat, kaip nepriimtina, kad balionai toliau skrenda į Lietuvos pusę“, – pasakoja premjerė.
Bet apie sąjungininkų žodinį solidarumą tiek vežėjai, tiek ir kiti Lietuvos žmonės girdi nuolat. Tik ar D. Trumpo pasiuntinys pažadėjo kažką konkretaus – premjerė nesako.
„Aš tikrai dabar nenorėčiau detalių aptarinėti. Viską ką galėjau, aš pasakiau“, – nutildo tolesnius komentarus ji.
Prezidentas žada europinę pagalbą
O kol I. Ruginienė prašo amerikiečių pagalbos, prezidentas nesikuklindamas sako, kad daro politinius žygius Europoje.
„Mes darome politinius žygius. Kaip jūs žinote, kalbėjau su Europos Komisijos prezidente, ir ji tikrai pažadėjo, kad spaudimas Baltarusijai ne tik nemažės, bet netgi stiprės“, – žada prezidentas Gitanas Nausėda.
Anksčiau užsienio reikalų ministras minėjo, kad norime sankcionuoti baltarusiškas prekes. Vidaus reikalų ministras pareiškė, kad bandoma sankcionuoti ir konkrečius režimo pareigūnus.
„Europos Komisijos vadovė yra pasiryžusi padėti mums visais įmanomais būdais ir manau, kad netrukus svarstydami naują sankcijų paketą Rusijos Federacijai, 20-ąjį sankcijų paketą, rasime ten nemažai vietos ir veikėjams iš Baltarusijos“, – sako G. Nausėda.
Planuojami susitikimai su Baltarusijos atstovais
Tiesa, pokalbiai vyksta ir su pačiais A. Lukašenkos režimo atstovais, planuojamas ir dar vienas, ar keli, gyvi susitikimai. Tik Seimo komitete kalbėjęs viceministras išlaikė paslaptį, kokiu lygiu derėsis. Ar bent jau viceministrų lygiu, kaip reikalauja baltarusiai, ar žemesniu.
„Dėl lygio, pavardžių, susitikimo vietų ir laikų, aš, deja, negalėsiu šiuo metu gerbiamo komiteto ir jūsų informuoti. Aš labai tikiuosi, kad įvykus visiems šitiems žingsniams, jūs būsite vieni pirmųjų, kurie sužinos apie rezultatus“, – kalba užsienio reikalų viceministras Vidmantas Verbickas.
Nors G. Nausėda sako, kad negalime pasiduoti A. Lukašenkos spaudimui ir verčiau patys turime spausti Europą dėl naujų sankcijų A. Lukašenkai.
„Tai yra tie politiniai veiksmai, kurių turime imtis vietoje to, kad kažkam keliaklupsčiautume. Tą turime suprasti labai aiškiai – mūsų politika tvirta, mūsų politika nukreipta į vertybes, jų gynimą ir mes tikrai nesiduosime šantažuojami veikėjų iš rytų“, – sako prezidentas.
Be to, Vyriausybėje jau sukasi mintys dėl ekstremalios situacijos įvedimo. Pirmiausia dėl aviacijos saugumo.
„Jeigu situacija nesikeis, mes matysime, kas liečia viešąjį saugumą prie sienų, mes irgi planuosime tai aptarti su NKVC vadovu ar yra galimybė, ar poreikis skelbti ekstremalią situaciją dėl viešojo saugumo“, – perspėja vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
„Mes kalbame apie nacionalinių sankcijų paketą, sankcionuojant ne tik fizinius, bet ir juridinius asmenis. Mes kalbame apie tą patį sienos uždarymą, mes kalbame apie tai, kad mūsų kaimynai galėtų prisidėti lygiai taip pat prie šitų jungtinių veiksmų. Čia yra tie kraštutiniai atvejai, kuriuos vis laikome nuošalyje, nes mūsų nėra interesas eskaluoti situaciją“, – komentavo I. Ruginienė.
Anksčiau G. Nausėda yra viešai pareiškęs, kad mūšio su A. Lukašenka Lietuva viena nelaimės – tą galime padaryti tik su kitų šalių pagalba.
Visą reportažą žiūrėkite aukščiau pateiktame vaizdo įraše.
Nulis.
