Institucijos laikosi pozicijos, kad tokia tvarka yra logiška ir pagrįsta saugumu. Nors nepaaiškina, kodėl mama ar tėtis mokina saugiau nei draugė ar sugyventinis. Ar kuo nesaugu būtų, jeigu jie mokytų kokio nors parkavimosi manevro tuščioje stovėjimo aikštelėje.
Taigi daugeliui belieka vienintelė išeitis – ne vieną šimtą eurų kainuojantys kursai ir dažnusyk papildomos pamokos vairavimo mokykloje. Kai kurių jų atstovai aiškina, kad leidus mokyti vairuoti bet kam, į jas niekas neis – esą tokios paslaugos būtų teikiamos nelegaliai.
Teisina galiojančiu įstatymu
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė aiškina, esą tvarka nustatyta įstatymu.
„Vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 21 str. 2 d. nuostata yra numatyta, kad mokyti vairuoti keliuose šeimos narius, siekiančius įgyti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, leidžiama Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“, – komentuoja J. Liutkienė.
O kas laikomi tais šeimos nariais? Susisiekimo ministerijos Kelių transporto grupės vadovas Dmitrijus Bial primena – giminaičiais laikomi tik šie konkretūs asmenys.
„Šeimos nariai yra sutuoktiniai, tėvai, vaikai, įvaikiai, broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Globėjų ar rūpintojų šeimų nariais laikomi vaikai, kuriems pagal įstatymus nustatyta globa ar rūpyba“, – vardija D. Bial.
Anot jo, toks ribojimas atsirado dėl saugumo. Manoma, kad mokantis su artimu giminaičiu yra daugiau pasitikėjimo, mažiau piktnaudžiavimo rizikos, o pati situacija keliuose – gerokai saugesnė. Tokia praktika taikoma ir daugelyje Europos šalių.
Kitaip tariant, įstatymas suteikia teisę mokyti tik šeimai. Visi kiti – kad ir kokie geri, patyrę ar norintys padėti – laikomi „svetimais“.
Ribojimas – ne diskriminacija
D. Bial tikina, kad toks ribojimas nelaikomas pažeidžiančiu lygių galimybių principą. Pasak jo, tvarka yra proporcinga ir pagrįsta. Ji skirta užtikrinti eismo saugumą, o tą geriausiai garantuoja profesionalūs instruktoriai, dirbantys vairavimo mokyklose. Tad, anot ministerijos atstovo, našlaičiai ar vaikai iš šeimų, kur tėvai nevairuoja, nėra paliekami nuošalyje.
„Asmenys, neturintys giminaičių, galinčių padėti mokytis vairuoti, turi teisėtą galimybę mokytis su kvalifikuotu vairavimo instruktoriumi“, – pabrėžia vadovas.
Jo teigimu, ministerija buvo svarsčiusi galimybę praplėsti asmenų ratą, kurie galėtų padėti mokytis vairuoti.
Pavyzdžiui, įtraukti kitus pilnamečius, turinčius vairavimo patirties. Pavyzdžiui, įtraukti kitus pilnamečius, turinčius vairavimo patirties. Tačiau šios idėjos galiausiai atsisakyta dėl konkrečių rizikų.
„Toks išplėtimas keltų riziką dėl tinkamo būsimų vairuotojų parengimo, atsakomybės užtikrinimo ir vairavimo kultūros formavimo. Be to, leisti mokyti vairuoti draugams ar kitiems ne šeimos nariams galėtų paskatinti šešėlinės ekonomikos reiškinius – nelegalius atsiskaitymus už praktinį mokymą“, – atskleidžia D. Bial.
Mokymą vairuoti prilygina valstybės valdymui
Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas neslepia – jam dabartinė tvarka yra visiškai logiška. Pasak jo, Lietuvoje vis dar gajus požiūris, kad mokyti vairuoti gali bet kas, nors esą tai – toli gražu nėra tiesa.
„Tarkime, kad dirbtum gydytoju, reikia, kad išmoktum juo būti, tiesa? Jeigu kirpėju, reikia turėti kirpėjo profesiją. Virėju – virėjo. Kažkodėl manoma, kad mokyti vairuoti tai išvis ne profesija. Gali bet kas. Tai yra didžiausia problema“, – rėžia A. Pakėnas.
Jis primena, kad instruktoriai nėra atsitiktiniai žmonės – jie licencijuojami, baigia specialius mokymus ir metodikos kursus, o daugelyje valstybių jų veikla griežtai prižiūrima.
Tačiau šeimos nariams vairavimo instruktorius suteikia visai kitą vaidmenį.
„Šeima tai nėra santykinai mokymas, tai daugiau palaikymas. Jeigu mokinys mokosi vairavimo mokykloje su instruktoriumi, šeima jam padeda atlikti „namų darbus“ – daugiau pavažinėti, atlikti pratimų, kurie duodami“, – aiškina jis.
A. Pakėno svarstymu, ne visi vairuotojai turi reikiamų įgūdžių mokyti vairavimo.
„Mes jau turėjome sovietinę valstybę 50 metų, kur kiekviena virėja galėjo būti valstybės vadove. Tai dabar irgi panašiai turime, einame link to“, – juokiasi vairavimo instruktorius.
Plona riba tarp mokymo vairuoti
A. Pakėnas atvirauja – net jei draugas ar kaimynas turi trisdešimties metų vairavimo stažą, tai dar nereiškia, kad jis gali mokyti kitus. O to priežastis – ne tik saugumas, bet ir įstatymai.
„Čia jau ekonominės veiklos pažeidimai, o nebe vairavimo mokymas. Tai – komercinė veikla. Jei mesčiau savo vairavimo mokyklą ir tiesiog susigalvočiau, sakyčiau, Onute, Petriuk, ateik pas mane, aš tave pamokinsiu, tu su manimi atsiskaitysi“, – pateikia pavyzdį vairavimo instruktorius.
A. Pakėnas tikina, kad leidus „geranoriškai pamokyti“ bet kam, visa sistema sugriūtų per kelias dienas. Tokia praktika, anot jo, neišvengiamai virstų nelegalia veikla.
„Mes gyvename ne Afrikoje, o Europos Sąjungoje, valstybėje, kur viskas paremta teisiniu pagrindu. Dabar dažnai girdžiu – o, vat Egipte taip, o Zanzibare šitaip. Ten yra kita civilizacija“, – aiškina instruktorius.
Ir priduria – tvarka turi galioti visur, ne tik ten, kur patogu.
„Visur yra tam tikra tvarka. Noras, kad būtų paprasčiau – taip, egzistuoja, bet tada griūna sistema. Mes renkamės kažką – negali būti, kad kažkokioje srityje – sistema, o kai kur anarchija“, – ironizuoja jis.
Toks gyvenimas
Paklaustas apie situaciją, ar toks ribojimas nėra neteisingas našlaičiams ar vaikams, kurie auga su nevairuojančiais tėvais, A. Pakėnas tikina, kad net ir turintys dažniausiai su jais nesimoko vairuoti.
„Jeigu apklausčiau savo 10 mokinių, tai, kad su šeima važiuoja, pasakys tik du. Dalis šeimos narių nenori, supranta tą atsakomybę. Supranta, kad neturi specializuoto automobilio be papildomų stabdžių, tos patirties.
O ką daryti, jei mokinys padarys kritinę klaidą, sukels avarinę situaciją? kaip jiems į tai reaguoti, ką daryti, kokiais įrankiais naudotis, ką veikti išvis tokioje situacijoje?“ – uždavė retorinį klausimą vairavimo instruktorius.
Kaip pasakoja A. Pakėnas, dėl šių priežasčių tėvai, jei ir turi, „Lexus“ automobilį, jo neduoda. Mat jie sako, kad nemoka mokyti ir nėra mokytojai – esą pas mus Lietuvoje yra 3 milijonai krepšinio trenerių, šeimos gydytojų ir mokytojų.
„Visada paklausiu, ką gyvenime pasiekei savo profesijoje, kas esi? Jeigu sako, pavyzdžiui, inžinierius, tai paklausiu, gal tu įmonės vadovas, pastatei 10 namų, turi savo 5 autoservisus?
Ne, tiesiog padangas pumpuoju – tai labai gerai, bet tada kitus mokyti dirbti savo darbą, ne tavo užduotis. Tai gal kiekvienas darykime savo darbą ir tuo pasitenkinkime“, – komentuoja vairavimo instruktorius.
Būna visko
A. Pakėnas pripažįsta – situacijų, kai iš geros valios norima padėti, tikrai būna. Tačiau, anot jo, tokios išimtys sistemos nekeičia.
„Tą įrodyti yra labai sudėtinga – nebūna viskas visada idealu. Lazda visada turi du galus. „Aš – kaimynas, vaikystės draugas, tas vaikas užaugo ant mano rankučių ir dabar pamokinsiu jį vairuoti.“
Be abejo, pasinaudos tuo tas, kas nenorės mokėti mokesčių. O jei ne, tai greičiausiai bus 5 iš 100 atvejų. Visa kita persikels į juodąją rinką, šešėlinę ekonomiką“, – sako jis.
Todėl, anot jo, naivu tikėtis, kad žmonės patys laikysis taisyklių. Instruktorius tikina – tokioje visuomenėje vienintelis stabilus garantas yra įstatymas.
„Dabar žmonėms įstatymas neleidžia viršyti greičio. Visi nori nuspirti su kojomis trikojį ir žmogus suspardęs trikojį yra tautos herojus.
Visi klykia: „Maladiec vyrukas. O tas ožys, kaziolas ten, kad pranešė policijai dėl greičio viršijimo. Tai kai turime tokią nesąmoningą visuomenę, kokiu sąmoningumu galime tikėti? Tik įstatymas tada belieka“, – piktinasi jis.
Pateikia išimtį
Vis dėlto A. Pakėnas pripažįsta vieną realią spragą – nesusituokusias poras, kurios iš esmės gyvena kaip šeima.
„Vienintelis dalykas dabar yra asocialios šeimos, kurios augina vaikus ir nėra susituokusios. Įstatymiškai tas žmogus, nors jie kaip ir šeima, negali pamokinti.
Čia gal reikėtų spręsti, kad jeigu jie tikrai veda bendrą turtą, kartu gyvena, galima būtų fiksuoti ir leisti“, – įvardija vairavimo instruktorius.
A. Pakėnas sako nenorintis, kad Lietuva judėtų šiomis kryptimis.
„Nenoriu eiti iš paskos žmonėms, kurie dabar bando aiškinti, kad edukacija yra idiotizmas. Kvadratinės šaknies nereikia, nosinės nesvarbu. Tai ir dabar, kad visi gali daryti ką nori, nedrauskite, nes visi kiti baudžiauninkai – man netinka. Tai – ne europinė civilizacija, o man ji tinka. Įstatymai man tinka“, – apibendrina jis.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakyme Nr. 2B-84 dėl vairuotojų mokymo tvarkos aprašo, 19 punkte numatyta, kad mokyti mokinį (šeimos narį) praktinio vairavimo įgūdžių gali tik šeimos vairavimo instruktorius, turintis ne mažesnį kaip 5 metų B kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą ir galiojantį vairuotojo pažymėjimą.
