Visgi naujausi duomenys rodo, kad lietuviai yra tarp tų europiečių, kurie dėl turimų paskolų savo gyvenime jaučia mažiausiai finansinių pokyčių.
Daugelis europiečių ima paskolas, kad padengtų būsto įsigijimo išlaidas. Tiesa, kai kuriems žmonėms pasiėmus paskolą prireikia kiek pakeisti gyvenimo būdą ir labiau kontroliuoti kasdienines išlaidas, kad pinigų užtektų viskam.
Taigi, kokiose Europos šalyse paskolas pasiėmę gyventojai turi labiausiai kontroliuoti savo išlaidas ir ko jie atsisako pirmiausiai?
Lietuvių paskolos nevaržo?
Europos būsto tendencijų ataskaitos duomenys rodo, kad apie 75 proc. europiečių 2025 m. buvo priversti sumažinti savo kasdienines išlaidas dėl to, kad galėtų sumokėti paskolų įmokas.
Tuo metu 25 proc. paskolas turinčių gyventojų neturėjo mažinti savo išlaidų, nepaisant to, kad buvo pasiėmę paskolą.
Šie duomenys atspindi situaciją 20 Europos Sąjungos šalių, įtrauktų į šią ataskaitą.
Daugiausiai sunkumų grąžindami paskolas patiria Maltos ir Rumunijos gyventojai, kur tik 7 proc. jas turinčių gyventojų neturi mažinti savo išlaidų, kad galėtų apmokėti paskolas.
Ne ką geresnius rodiklius fiksuoja ir Vengrija, Airija ir Slovėnija, kur tik 10 proc. paskolų turėtojų gali gyventi taip, kaip gyveno iki paskolos paėmimo.
Tarp šalių, kur mažiau nei 15 proc. paskolas turinčių gyventojų galėjo neriboti savo išlaidų, taip pat pateko ir Graikija (12 proc.), Kroatija (13 proc.) bei Italija (14 proc.).
Tuo metu mažiausiai save apriboti turi Nyderlandų gyventojai. Čia 44 proc. paskolų turėtojų gali gyventi kaip gyveno iki paskolos paėmimo.
Antrą geriausią rodiklį fiksuoja Lietuva, kur 42 proc. paskolas turinčių gyventojų neturi keisti nieko, kad jas apmokėtų.
Taip pat vienus geriausių rodiklių ES fiksuoja Portugalija (31 proc.), Suomija (31 proc.), Čekija (24 proc.) ir Ispanija (22 proc.).
Dėl paskolų tenka atsisakyti ne tik pramogų
Visgi priklausomai nuo šalies, skiriasi prioritetai bei sritys, kurioms gyventojai išlaidas mažina tam, kad padengtų paskolas.
Dauguma tokių žmonių sumažina išlaidas pramogoms, prabangos prekėms ar atostogoms.
Vidutiniškai paskolų savininkai pirmiausia aukoja pasimatymus, kiną, festivalius, klubus ir barus. 41 proc. visų paskolų savininkų teigė, kad nusprendė bent kartą neišeti į miestą, kad sutaupytų pinigų tokiems mokėjimams.
Antroje vietoje yra prabangios vartojimo prekės, pavyzdžiui, kokybiškas maistas, alkoholis ir prabangi kosmetika – 38 proc. visų paskolų savininkų sumažino išlaidas arba nutraukė šių prekių pirkimą.
Tuo metu trečioje vietoje yra atostogos. 37 proc. sumažino išlaidas joms arba visiškai jų atsisakė.
Beveik trys iš dešimties (29 proc.) bent kartą sumažino išlaidas drabužiams ir batams arba nustojo juos pirkti.
Kitos apribotos išlaidos apima elektroniką, prenumeratas, pomėgių reikmenis, sporto prekes ir prenumeratas.
Ko sau nebegali leisti lietuviai?
Pavyzdžiui, Graikijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje, paskolų savininkai dėl didelio spaudimo namų ūkių biudžetams buvo labiausiai linkę mažinti išlaidas būtiniausioms prekėms.
Tuo metu Nyderlanduose, Lietuvoje ir Liuksemburge paskolų savininkai mažina išlaidas švelniau ir išrankiau, dažnai vengdami taupyti ten, kur tai labiau paveiktų gyvenimo kokybę.
Pramogas dėl turimų paskolų labiausiai riboja graikai (58 proc.), rumunai (52 proc.) ir ispanai (49 proc.). Brangesnio maisto ar alkoholio bei kitų prabangesnių kasdienio vartojimo prekių dažniausiai sau leisti nebegali Maltos (61 proc.), Slovėnijos (60 proc.) ir Graikijos (59 proc.) gyventojai.
Atostogų dėl turimų paskolų sau leisti dažniausiai negali lenkai (52 proc.), airiai (51 proc.) ir slovėnai (50 proc.). Naujų drabužių ir batų dėl paskolų įmokų sau dažniausiai negali leisti rumunai (51 proc.), graikai (47proc.) ir airiai (42 proc.).
Paskolų turėtojai įsigyti naujų elektronikos prietaisų rečiausiai gali sau leisti Rumunijoje (46 proc.), Graikijoje (43 proc.) ir Slovėnijoje (35 proc.). Rečiau pirkti sporto narystes sau leidžia paskolų turėtojai Italijoje (34 proc.), Rumunijoje (33 proc.) ir Ispanijoje (31 proc.).
Kitų prenumeratų tokių, kaip „Netflix“ ar „Spotify“ dėl turimų paskolų dažniausiai atsisako graikai (37 proc.), italai (35 proc.) ir suomiai (35 proc.). Pomėgių ar sporto inventorių dėl paskolų įmokų rečiau perka vengrai (50 proc.), graikai (33 proc.) ir airiai (31 proc.).
Galiausiai kasdienines išlaidas labiausiai dėl turimų paskolų apriboja Maltos (24 proc.), Suomijos (22 proc.) ir Vokietijos (22 proc.) gyventojai.
Lietuviai, čekai ir olandai beveik visose šiose kategorijose save riboja rečiausiai.
Lietuviai mažiau įsiskolinę
„Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad tokius išskirtinius Lietuvos rezultatus kitų šalių atžvilgiu lėmė keletas objektyvių aplinkybių.
„Pirmiausia, Lietuva – viena iš mažesniu gyventojų įsiskolinimo lygiu pasižyminčių valstybių ES. Be to, ir būsto savininkų, kurie turėtų būsto paskolą, santykinai nėra daug. „Eurostat“ duomenimis, 2024 m. tik 16,8 proc. gyventojų turėjo įsigiję būstą su paskola“, – nurodė ji.
Tai iš esmės reiškia, kad lietuviai mažiau įsiskolinę, todėl ir riboja save mažiau pinigus grąžindami.
Ekonomistė nurodė, kad „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje būsto paskolą turi tik apie 17 proc. gyventoju, o šiuo metu išduodamų paskolų vidutinė vertė svyruoja 120–130 tūkst. eurų ribose.
„Vis dėlto, būsto paskolos imamos labai ilgiems terminams, tad šiuo metu turimi būsto paskolų likučiai gali labai stipriai skirtis, priklausomai nuo momento, kada paskola paimta, paskolos termino, paskolos grąžinimo būdo ir kitų aplinkybių“, – komentavo specialistė.
Ji pridėjo, kad būsto ir būsto kredito rinkos tarp ES valstybių labai skiriasi, todėl vienareikšmiškai teigti, kad lietuviai skolinasi atsakingiau, negalima.
„Brandžiose ir išsivysčiusiose Šiaurės ir Vakarų valstybėse būsto įperkamumo lygis gerokai mažesnis dėl nuolat besipildančios paklausos augant miestų populiacijai, ribotos pasiūlos ir, atitinkamai, išbrangusio nekilnojamojo turto, todėl didelė dalis gyventojų ten apskritai nebesvarsto įsigyti nuosavo būsto, renkasi nuomotis.
Būsto kredito rinka taipogi labai skiriasi“, – atkreipė dėmesį ji.
Visgi įsiskolinusiems lietuviams situaciją, anot ekonomistės, gerokai sušvelnina tinkamu metu Lietuvos banko įdiegti atsakingo skolinimo reikalavimai.
I. Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad ši priemonė atitinkamais testais padeda įvertinti paskolas ketinančių pasiimti gyventojų finansinį atsparumą, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms.
„Atsakingų skolinimosi reikalavimų dėka paskutinius ekonominius supurtymus ir netgi aukštų palūkanų normų epizodą išgyvenome itin sėkmingai. Kredito įstaigų paskolų portfelio kokybė išliko nepriekaištinga, o tai irgi svarbi indikacija apie sveiką Lietuvos namų ūkių finansinę padėtį“, – atkreipė dėmesį ji.
Lietuva, pasak ekonomistės, išsiskiria ir dar vienu rodikliu – dauguma gyventojų gyvena nuosavame būste ir neturi kreditinių įsipareigojimų.
„Net 70,6 proc. šalies gyventojų gyvena nuosavame būste be kreditinių įsipareigojimų, kai vidutiniškai Europos Sąjungoje – tik 44 proc.
Kitame rikiuotės gale matome Šiaurės šalis ir išsivysčiusias ES valstybes: Nyderlandus, Daniją, Švediją, Vokietiją ir Belgiją, kuriose mažuma, t. y. – 10,6 – 25 proc. gyventojų gyvena būstuose ir neturi paskolų“, – komentavo ekonomistė.
Kol kas nepaveikė net NT kainų šuoliai
I. Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad nepaisant pastarųjų metų būsto kainų šuolių, vidutiniškai (atmetus prestižinių kurortų ir Vilniaus prestižinių rajonų pavienes anomalijas) būsto vertės Lietuvoje vis dar yra kuklesnės nei išsivysčiusių valstybių miestuose, todėl ir įperkamumo rodikliai, sparčiai kylant atlyginimams, išlieka vis dar palankesni.
Tuo metu vertinant ateities perspektyvas, anot ekonomistės, svarbiausia, kad rinka vystytųsi subalansuotai – t. y. paklausos tendencijas atlieptų būsto pasiūla, o būsto kainų kreivės neaplenktų gyventojų pajamų augimo.
„Tik tvariai ir subalansuotai besivystanti rinka gali apsaugoti nuo būsto kainų šuolių, kurie labiausiai paveikia norinčias įsigyti pirmąjį būstą jaunas šeimas.
Iki šiol būsto įperkamumą palankiai veikė ir sparčiai augančios gyventojų pajamos, tad net ir po netvaraus popandeminio būsto kainų šuolio įperkamumo rodikliai netruko atsistatyti“, – pabrėžė ji.
Ekonomistė neslepia, Lietuvoje su sunkumais paėmus paskolą dažniausiai susiduria vaikų turinčios jaunos šeimos.
„Tėvai, jauni specialistai dar tik kopia į karjeros aukštumas, pajamos kyla, o išlaidų našta šiame gyvenime etape yra kone pati sunkiausia.
Taigi, kaupimas būsto paskolos pradiniam įnašui ir vėliau jau paskolos aptarnavimo našta šiai visuomenės daliai yra itin reikšmingos išlaidų eilutės“, – pažymėjo ji.
