Tačiau rengdami kitų metų biudžetą valdininkai nesusišnekėjo ir minėtoms reikmėms nenumatė beik 20 mln. eurų, kurie buvo skirti šiemet.
Taigi, darbuotojus, neįgaliuosius ir darbdavius vienijančios organizacijos įspėja, kad jau artimiausiu metu tūkstančiai darbuotojų gali netekti darbo.
Valstybė susidurs su dar didesnėmis išlaidomis
Dar spalį naujienų portalas tv3.lt dalijosi, kad Vyriausybėje kilo ginčas dėl neįgaliųjų įdarbinimo finansavimo – biudžete nebuvo numatyta beveik 20 mln. eurų subsidijoms, kurios svarbios daugiau nei tūkstančiui žmonių.
Atsakingos ministerijos žadėjo šį klausimą išspręsti, vis dar neaišku, ar šiai priemonei bus skirta pinigų. Tačiau, panašu, kad taip ir nerado.
Dėl to nuo 2026 m. pradžios savo darbo vietas gali prarasti mažiausiai 1 tūkst. dirbančių asmenų, turinčių vidutinę negalią.
Dar keli tūkstančiai žmonių su vidutine negalia gali būti priversti iš darbo rinkos pasitraukti per kitus ateinančius metus, teigia Dirbančių neįgaliųjų asociacija ir organizacijos partneriai.
Dirbančių neįgaliųjų asociacija, Lietuvos verslo konfederacija ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija kreipėsi į šalies valdžią ir ją skubiai spręsti susidariusią kritinę situaciją.
„Asmenų su negalia darbo vietų subsidijos priemonei mažiausiai reikia 19,9 mln. eurų kasmet, tačiau 2026–2028 m. valstybės biudžeto projekte šios lėšos nenumatytos.
Jeigu šios priemonės finansavimas nebus užtikrintas, labai greitai valstybė susidurs su didesnėmis išlaidomis – tik jau ne dėl darbo vietų išlaikymo, o dėl to, kad reikės remti nedirbančius žmones, teikti jiems socialinę paramą“, – nurodo Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė Simona Kunigonytė.
Skaičiuojama, kad iš viso nuo valstybės subsidijų jų darbo vietoms Lietuvoje yra priklausomi daugiau nei 5 tūkst. vidutinę negalią turinčių, tačiau sėkmingai darbo rinkoje dalyvaujančių asmenų.
Kreipimosi į valstybės institucijas autorių teigimu, ši rėmimo priemonė atsiperka valstybei per mokamus mokesčius, mažesnes ilgalaikio nedarbo ir socialinės paramos išlaidas bei didėjantį įdarbintų asmenų savarankiškumą.
„Darbdaviai nori priimti ir išlaikyti žmones su negalia, tačiau turime pripažinti realybę – jų įdarbinimo kaštai dažniausiai didesni: reikia pritaikyti darbo vietą, skirti daugiau laiko apmokymui, užtikrinti lankstesnį grafiką.
Daugybė įmonių šiuos sprendimus jau priėmė, remdamosi aiškia valstybės žinute, kad subsidijų priemonė bus tęstinė. Kai žmonės jau priimti, investicijos padarytos, o tuomet finansavimas staiga nutraukiamas, tai ne tik kelia riziką dėl tūkstančių asmenų su negalia pasitraukimo iš darbo rinkos, bet ir silpnina pasitikėjimą valstybės užimtumo politika“, – pabrėžia Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė.
Pinigų neskyrė finansų ministerija?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šiuo metu galioja 1035 įdarbinimo subsidijuojant sutartys, kurių terminas baigsis 2025 m. pabaigoje. Veikiausiai visi šie žmonės neteks darbo 2026 m. sausio 1 d.
Iš viso įdarbinimo priemonėje dalyvauja apie 5000 vidutinės negalios darbuotojų, o net 60–70 proc. šiuo metu subsidijuojamų asmenų, turinčių 30–40 proc. dalyvumo arba vidutinio neįgalumo lygį, yra vyresni nei 50 metų.
Ministerija pabrėžia, kad šiems bedarbiams sunkiau persikvalifikuoti ar rasti naują darbą, todėl svarbu padėti jiems išlikti darbo vietoje.
„Rizika dėl šių asmenų sugrįžimo į nedarbą būtų sumažinta pratęsus subsidijų mokėjimą dar dvejiems metams“, – nurodo SADM.
Jei nebus užtikrintas pakankamas finansavimas žmonių su vidutine negalia įdarbinimui, tai gali reikšti augančias socialinės paramos ir nedarbo išlaidas, prarastas investicijas į žmonių su negalia įtrauktį, didėjantį ilgalaikį nedarbą ir ypač skaudžias pasekmes regionams, kur dirba didelė minimos grupės žmonių dalis, teigia kreipimosi į valstybės institucijas autoriai.
Atsižvelgiant į tai bei siekiant užtikrinti, kad negalią turintys asmenys išliktų darbo rinkoje, SADM parengė ir pateikė Seimui svarstyti Užimtumo įstatymo projektą.
„Įdarbinimo subsidijuojant priemonės taikymo pratęsimui įgyvendinti iš valstybės biudžeto 2026 m. ir 2027 m. reikėtų papildomai apie 19,9 mln. eurų kasmet. Sprendimą dėl papildomų lėšų skyrimo priima Finansų ministerija“, – pabrėžė ministerija.
Visgi naujienų portalo tv3.lt kalbinti specialistai paaiškino, kad kitąmet neliks 19 mln. eurų, kurie neįgaliųjų įdarbinimo subsidijoms buvo skiriami iš ES lėšų. Tuo metu iš valstybės biudžeto finansuojama dalis niekur nedings.
Tai patvirtino ir Finansų ministerija.
„Atkreipiame dėmesį, kad šios subsidijos mokamos iš SADM priemonei „Remti asmenų su negalia užimtumą“ numatytų asignavimų. 2025 m. šiai priemonei numatyta 25,6 mln., ir toks pat finansavimas numatytas 2026-2028 m. biudžete“, – pabrėžė ji.
Viena iš svarbiausių priemonių
Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) atkreipė dėmesį, kad vienas iš svarbiausių valstybės instrumentų, padedančių žmonėms su negalia išlikti darbo rinkoje, yra subsidijuojamo įdarbinimo sistema.
Anot LŽNS, per daugiau nei du dešimtmečius šis instrumentas išgyveno įvairius laikotarpius — keitėsi vyriausybės, vyko ekonominės krizės, tačiau subsidijuojamas įdarbinimas niekada nebuvo nutrauktas.
Instrumento pažangą parodo ir tai, kad tokiai priemonei Lietuvoje yra skiriamas kur kas daugiau lėšų nei kitose šalyse. Pavyzdžiui, Lietuvoje vienam asmeniui tenkanti suma siekia apie 32 tūkst. eurų, kai tuo metu Latvijoje ji siekia apie 1 tūkst. eurų, Suomijoje – 4 tūkst., Belgijoje – 5 tūkst., Čekijoje – 23 tūkst., o Airijoje – 25 tūkst. eurų.
„Tai rodo, kad politinė valia šioje srityje ilgą laiką buvo stipri: politikai suvokė šios priemonės svarbą žmonių su negalia gyvenimui ir darbo galimybėms“, – komentavo LŽNS.
Sąjunga dalijosi, kad pertvarkant sistemą, 2024 metais buvo žadėta esminė pažanga — daugiau individualizuotų paslaugų, lankstesnis subsidijų modelis ir reali pagalba žmogui. Tačiau vietoje teigiamų pokyčių matomas pavojingas posūkis priešinga kryptimi.
„Oficialūs duomenys rodo, kad 2021–2025 m. šios grupės užimtumo lygis iš esmės stagnuoja — dirbančiųjų skaičius svyruoja tarp 42 ir 44 tūkstančių. Nepaisant kalbų apie įtraukią darbo rinką, situacija išlieka beveik nepakitusi.
Dar daugiau nerimo kelia šių metų vasarą priimtas sprendimas — Užimtumo tarnyba informavo darbdavius apie subsidijuojamo įdarbinimo programų sustabdymą: paraiškos nebėra priimamos ir svarstomos“, – dalijosi LŽNS.
Anot jos, 2024 m. į šią priemonę buvo įtraukta 1 700 žmonių su negalia.
Sąjunga pabrėžia, kad subsidijos darbo užmokesčiui per daugelį metų tapo viena efektyviausių priemonių, leidžiančių žmonėms su negalia įsidarbinti atviroje darbo rinkoje.
Remiantis užimtumo tarnybos duomenimis, įdarbinimas subsidijuojant yra trečia pagal efektyvumą Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių.
Palies ne tik šiuos žmones
LŽNS pažymi, kad, jei valstybė nerastų finansinių išteklių šiai programai atkurti, pasekmės gali būti itin skaudžios.
„Įsidarbinimo galimybės dar labiau sumažėtų, didėtų socialinė atskirtis, gilėtų skurdas, silpnėtų žmonių su negalia savarankiškumas bei pasitikėjimas valstybės institucijomis.
Tai paliestų ne tik šiuos žmones — prarastų ir visa visuomenė. Darbo rinka netektų tūkstančių potencialių darbuotojų, galinčių kurti realią ekonominę ir socialinę vertę“, – pabrėžė sąjunga.
Anot jos, be subsidijų daugelis žmonių su negalia, net ir turėdami kvalifikaciją bei norą dirbti, tiesiog nebeturėtų realios galimybės įsidarbinti.
„Jie atsidurtų už uždarų durų ne dėl savo negalios, o dėl to, kad sistema jiems tapo nepalanki. Tokia situacija virstų ne tik ekonomine, bet ir žmogiška tragedija: žmonės, kurie šiandien dar gali dirbti, liktų socialinės paramos spąstuose, jaustųsi nereikalingi ir atstumti.
Didėtų vienišumo jausmas, psichologinė įtampa, silpnėtų pasitikėjimas visuomene ir valstybe“, – nurodė LŽNS.
Jei be subsidijų žmonės su negalia netektų galimybės užsidirbti patys, būtų priversti gyventi nuo išmokos iki išmokos, o tai reiškia ir galimai dar didesnius įsipareigojimus valstybei.
„Subsidijų mažinimas nėra vien biudžeto eilutė. Jeigu sprendimų priėmėjai nesugebės rasti tvarių finansavimo šaltinių ir užtikrinti šios priemonės tęstinumo, Lietuva rizikuoja sugriauti dešimtmečiais kurtą socialinės įtraukties sistemą. Ir tai būtų ne tik ekonominė, bet ir moralinė valstybės nesėkmė“, – pastebėjo sąjunga.
Be to, vis dažniau išryškėja ir dar viena sisteminė problema – pernelyg dažna teisės aktų, reglamentuojančių neįgaliųjų socialinės apsaugos klausimus, kaita. O tokia situacija kelia nerimą dėl teisinio stabilumo stokos.
