Kol vieni žmonės racionaliai planuoja savo pirkinius, kiti perka daiktus vien dėl to, kad prekybininkai juos siūlo pigiau. Nemažai būna ir tokių atvejų, kuomet lentynoje rodoma nuolaida kasoje jau nebegalioja arba nukainuota prekė, pasirodo, yra parduodama dar brangiau.
Tad kaip pirkėjams nepasimauti ar su tuo susidūrus susigrąžinti pinigus?
Nuolaidos – ne dėl pirkėjų, o dėl konkurentų?
Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdybos pirmininkė Rūta Gaudiešienė pripažįsta, kad iš tiesų joks verslas nenori daryti nuolaidų mažindamas savo maržą.
Tačiau to reikia ne tiek pirkėjams pritraukti, kiek nugalėti tarpusavio konkurencines kovas su kitais prekybininkais.
„Kuo didesnė yra konkurencija, tuo mažiau reikia valstybės reguliavimo, nes verslai patys sau „kelnes maunasi“. Nėra geresnio prižiūrėtojo nei konkurentas.
Dažniausiai verslai žiūri, kokias kainas siūlo jų konkurentai, ir tada galvoja, kaip įdomiau ir patraukliau tas nuolaidas padaryti, kad ne tik pinigus atiduotų. Pvz., siūlo nuolaidas tiems, kurie pasiekia tam tikrą pirkinių krepšelio sumą, ir pan.“ – vardijo pašnekovė.
Ji pamini, kad dažniausiai prekybininkas siūlo nuolaidas ne tam, kad užkrėstų žmones beprotišku noru viską pirkti, bet dėl to, kad konkurentas jam kvėpuoja į nugarą, o per sezoną norisi parduoti daugiau už jį.
Taigi kūrybiškumui siūlant įvairias nuolaidas nėra ribų – verslai skaičiuoja maržą nuo produktų kainos ir galvoja, kiek maksimaliai gali pritraukti ir suvilioti klientus, kad šie čia išleistų daugiau pinigų, nei pas konkurentą.
„Pačiam verslui tas nuolaidų žaidimas yra skausmingas: reikia ir kūrybiškumo, ir idėjos. Tačiau, kuo aktyvesnė nuolaidų kova tarp verslų, tuo klientui yra daugiau iš ko pasirinkti“, – pridūrė R. Gaudiešienė.
Nuolaidos – gėris ar blogis pirkėjams?
Pasak LiMA atstovės, yra daugybė dalykų, kurie vilioja žmones: saldumynai, alkoholis, lošimai. Taip ir akcijos bei nuolaidos. Taigi viskas priklauso nuo to, kaip žmogus su tuo susitvarko.
„Jei aš atėjau į parduotuvę ir saldainiai man išdėstyti priešais nosį – ar parduotuvė kalta, ar aš kalta, kad tiek jų prisipirkau?
Mano galva, nuolaidos yra geras dalykas, jei jauti ribas. Kaip ir tortas yra skanus dalykas, jei sugebi susivaldyti“, – įžvalgomis dalijosi R. Gaudiešienė.
Jos teigimu, dalis žmonių, pvz., senjorai, mėgsta taupyti, tad peržiūri nuolaidų leidinius ir apsiperka ten, kur mažiausiai kaina. T. y. su nuolaidomis elgiasi racionaliai.
„Jaunimas dabar pasitelkia ir „ChatGPT“ (dirbtinį intelektą – aut. past.), kuris racionaliai parenka geriausią variantą. Aišku, yra labai spontaniškų žmonių, kurie pasiduoda nuolaidoms.
Kai kurie prisipirkę tų prekių net neatsiima – jiems pats tas pirkimo malonumas yra. O per nuolaidų sezoną, artėjant šventėms, tikrai daug kam sunku susilaikyti“, – komentavo specialistė.
Ji neslėpė, kad būna atvejų, kai verslai sukčiauja. T. y. užrašo fiktyvią (dažnai – didesnę nei buvo) kainą, ją nubraukia ir neva siūlo kaip nuolaidą.
Tačiau pašnekovė pabrėžia, kad tą kontroliuoja sąžiningos konkurencijos elementai, o ir patys konkurentai tokį elgesį gali apskųsti, nes tokie veiksmai yra nelegalūs. Tai yra klientų apgaudinėjimas.
Fiktyvios nuolaidos – štai kada atgausite pinigus
Pasak Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT), aiškinimu, bet kuriame pranešime apie daikto kainos sumažinimą turi būti nurodoma ankstesnė daikto kaina – mažiausia kaina, kurią pardavėjas taikė per 30 d. laikotarpį iki kainos sumažinimo:
„Pvz., spalio 30 d. dulkių siurblio kaina buvo 200 eurų, o lapkričio 15 d. – 250 eurų. Lapkričio 27 d. verslininkas skelbia 50 proc. nuolaidą. Taigi, dulkių siurblio kaina su nuolaida turėtų būti 100 eurų, nes nuolaida būtų taikoma nuo 200 eurų – mažiausios per 30 d. laikotarpį taikytos kainos.“
Kai nepraėjus 30 dienų laikotarpiui verslininkas nori skelbti naują akciją, kaip ankstesnę taikytą kainą jis turėtų įtraukti ir tą kainą, kuri buvo taikyta prieš tai buvusios akcijos metu, jei ji bus mažiausia kaina per 30 d.:
„Pvz., jeigu gruodžio 15 d. skelbiama nauja dulkių siurblio akcija, mažiausia per 30 d. taikyta jo kaina turėtų būti laikoma 100 eurų (be abejo, jei per tą laiką nebus taikyta dar mažesnė kaina). Tą ypač aktualu prisiminti planuojant kainodarą metų gale vykstančio išpardavimų maratono metu.“
Jeigu pirkėjas galvoja, kad buvo apgautas, visų pirma dėl patirtų nuostolių kompensavimo jis turi kreiptis į pardavėją.
Tarnybos teigimu, pirkėjui turėtų būti grąžintas kainos skirtumas tarp jam pritaikytos kainos ir kainos, kuri turėjo būti taikyta.
Apie galimą pažeidimą vartotojas gali pranešti ir VVTAT, pateikdamas įrodymus.
Ką daryti, jei kasoje – brangiau nei lentynoje?
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė Snieguolė Valiaugaitė patikino, kad pirkėjas už prekę turi mokėti tokią kainą, kokią jis matė kainos etiketėje, lentynoje.
Tad pastebėjus neatitikimus prašoma apie tai pranešti: „Jei pirkėjui atsiskaitant kasoje buvo nepritaikyta prekės akcija, tokiais atvejais sumokėtos sumos skirtumas yra grąžinamas pateikus kvitą.“
Kituose prekybos tinkluose tvarka yra tokia pati. Pvz., pasak „Iki“ komunikacijos vadovės Gintarės Kitovės, įsivėlus klaidai pirkėjui reikėtų kreiptis į parduotuvę, kad būtų kompensuotas dėl klaidos atsiradęs kainos skirtumas.
Jei taip nutiktų prekybos tinkle „Rimi“, pirkėjas galėtų arba susigrąžinti permokėtus pinigus arba grąžinti prekę, jei dėl negautos ar mažesnės nuolaidos persigalvoja.
„Lidl“ tokie atvejai yra sprendžiami individualiai ir palankiai klientui – permoką jis gali susigrąžinti grįžęs į parduotuvę su kvitu arba kreipdamasis į klientų aptarnavimo skyrių.
„Jei pirkėjas pareiškia pretenziją dėl didesnės kainos, prekė parduodama už lentynos kainą – mes prisiimame atsakomybę už savo klaidą ir parduodame už mažesnę kainą“, – teigė „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.
Dėl ko dažniausiai skundžiasi pirkėjai?
VVTAT paminėjo, kad įprastai lapkričio–gruodžio mėnesiais dėmesys nuolaidų taikymui ir kainų nurodymui padidėja tiek iš vartotojų, tiek iš verslininkų pusės.
„Nors neženkliai, bet per išpardavimus ar po jų sulaukiame daugiau vartotojų pranešimų apie galimus pažeidimus skelbiant apie nuolaidas.
Pardavėjai apie galimus pažeidimus būna informuojami, jiems teikiamos rekomendacijos“, – patikino tarnyba.
Ji vardijo, kad vartotojai dažniausiai skundžiasi dėl:
- fiktyvių nuolaidų, taikomų nuolat / ilgą laiką arba dirbtinai sukeliant prieš tai taikytą kainą, taip vaizduojant didesnę naudą;
- pritaikytų mažesnių nei skelbta arba nepritaikytų nuolaidų;
- neteisingai nurodytų prekių kainų (fizinėse parduotuvėse);
- nesuteiktų reklamuojamų paslaugų;
- neišsamios informacijos reklaminiuose skydeliuose;
- klaidingų prekių pristatymo terminų;
- pardavėjo techninių ar žmogiškų klaidų (nurodo neteisingą prekės kainą, pvz., vietoje 300 eurų nurodo 3 eurus).
VVTAT taip pat pastebi atvejų, kuomet po elektroninei parduotuvei pateikto užsakymo ir prekės apmokėjimo pardavėjas informuoja, kad prekės neturi arba pasiūlo ją įsigyti brangiau.
