Verslas

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų – 51 proc. teigia, kad dirbtinio intelekto (DI) pateikiama informacija apie skrydžių bilietus yra mažiau patikima nei perkant per agentūrą, todėl bilietus jie perka iš žinomų platintojų platformų (25 proc.) arba tiesiogiai iš skrydžių bendrovių (26 proc.), atskleidė naujausias tyrimas.   Pasak jo, 41 proc.

Valstybėms nuolat tenka spręsti, kaip surinkti pakankamai lėšų į savo biudžetą, o šis klausimas tampa vienu svarbiausių politinėje darbotvarkėje. Didėjant visuomenės lūkesčiams dėl geresnių viešųjų paslaugų, modernios infrastruktūros ar tvaresnės socialinės apsaugos sistemos, valdžios institucijos turi nuolat ieškoti sprendimų, kaip subalansuoti išlaidas ir pajamas.

Nuo kitų metų gyventojams leidus pasitraukti iš antros pakopos pensijų fondų, „Sodros“ atstovė sako, kad bus galima atsiimti vidutiniškai 60 proc. sukauptų lėšų. Anot jos, apie 40 proc. sumos sudaro valstybės įnašas, kuris grįš į „Sodrą“. Anot „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vadovės Daivos Gerulytės, kiekvienam žmogui, norinčiam pasitraukti iš fondų, atsiimama suma bus skirtinga, priklausomai nuo to, kiek buvo sukaupta turto ir koks yra valstybės įnašas.

Lietuvos užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai Kęstutis Budrys ir Juras Taminskas kreipėsi į Europos Komisiją (EK) su prašymu padėti susigrąžinti Baltarusijoje įsrigusius vilkikus, taip pat įvesti papildomas sankcijas Minsko režimui dėl kontrabandinių balionų antskrydžių.

Siekiant labiau finansuoti žuvų įveisimą, tam bus skiriama bent pusė pajamų iš leidimų mėgėjiškai žūklei, nusprendė Seimas. Parlamentas šią savaitę priėmė tokias Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisas. Vieno jų iniciatorių „valstiečio“ Bronio Ropės teigimu, nors nuo praėjusių metų žvejybos leidimai pabrango ir valstybė iš to surenka daugiau pinigų, finansavimas žuvų išteklių atkūrimui neauga.

Rokiškio krovininio transporto bendrovė „Rokauta“ ketina atleisti kone visus savo darbuotojus. Užimtumo tarnybos duomenimis, iš 46 darbuotojų įspėjimus gavo 43. Didžioji dalis jų yra vairuotojai-ekspeditoriai – 30, taip pat atleidžiami 5 transporto vadybininkai. Pasak tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, bendrovė stabdo krovinių pervežimo bei vairuotojų rengimo mokyklos veiklas. Darbuotojus atleisti numatoma gruodžio 1–31 dienomis.

Seimas svarstys siūlymą į deklaruojamo turto sąrašą įtraukti ir kriptoturtą. Už tai numatančias Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pataisas antradienį po pateikimo balsavo 83 Seimo nariai, prieš pasisakiusių nebuvo, susilaikė 4. Projektas perduotas svarstyti Biudžeto ir finansų komitetui, o parlamento plenarinėje salėje jis vėl atsiras pavasario sesijoje.

Lapkričio 29-ąją Vilniaus Katedros aikštėje įžiebta pagrindinė šalies eglė. Kaip ir kasmet, vilniečius ir miesto svečius traukia ne tik žibanti eglė, bet ir kalėdinis miestelis. Naujienų portalo tv3.lt žurnalistė pasižvalgė, ko šiemet galima įsigyti mugėje ir kiek kainuoja pasilepinti meduoliais ar karštu vynu. Sostinės Kalėdų miestelyje – didelis karštų gėrimų pasirinkimas. Prekeiviai siūlo įvairių rūšių arbatos, kavos, karšo šokolado, karšto vyno ar karšto sidro.

Artėjant šventėms vis daugiau žmonių pradeda ieškoti tinkamiausios kalėdinės eglės savo namams. Vieni nori ją įsigyti kuo pigiau, kiti netaupo ir šiai namų puošmenai skiria nemenką sumą pinigų. Eglučių pardavėjai dalijasi, kad prekyba jau įsibėgėjo, o, kol vieni fiksuoja ženklų kainų kilimą, kiti tokių pokyčių neįžvelgia.

Artėjant žiemos šventėms lietuviai gausiai perka kelialapus į užsienį. Šiemet Kūčios ir abi Kalėdų dienos bus trečiadienį–penktadienį, tad gyventojai turės 5 dienų ilgąjį savaitgalį. O pasiėmus dar 2 laisvas dienas bus galima poilsiauti ir visas 9 dienas. Kelionių organizatoriai pastebi, kad lietuviai vis dažniau per didžiąsias šventes renkasi vykti į užsienį, ir skaičiuoja, kiek tokioms atostogoms jie išleidžia.

Padelis Lietuvoje pastaraisiais metais išgyvena tikrą populiarumo bangą – nauji kortai dygsta vienas po kito, o rezervacijų laikai dažnai būna užpildyti dienoms į priekį. Šio sporto kainos kai kam atrodo itin aukštos, tačiau tai neatbaido entuziastų – aikštelės vis tiek būna pilnos, o susidomėjimas tik auga. Tačiau kartu kyla ir klausimas – kodėl dalis tokių klubų veikia kaip viešosios įstaigos (VšĮ), nors jų finansiniai rezultatai rodo pelningą veiklą.

Seimas įtvirtino sąlygas, kad iš valstybės įstaigų būtų galima lengviau išieškoti skolas – tai bus galima daryti automatiškai. Parlamentas šią savaitę 103 jo nariams balsavus už priėmė Civilinio proceso kodekso ir Mokesčių administravimo įstatymo pataisas, kurios suteiks galimybę Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) perduoti duomenis Registrų centrui apie valstybės ižde atidarytas įstaigų sąskaitas.

Kaune įsikūrusi technologijų bendrovė „Talech Lithuania“ nutraukia veiklą ir atleidžia visus 46 darbuotojus, skelbia Užimtumo tarnyba. Institucijos duomenimis, apie grupinį atleidimą daugiausia informuoti programinės įrangos kūrėjai – 28, informacinių ir ryšių technologijų sistemų eksploatavimo technikai – 14. Pasak Užimtumo tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, „Talech Lithuania“ vienintelis akcininkas 2025 m. lapkričio 17 d. priėmė sprendimą likviduoti bendrovę.

Lietuvos gyventojų dėmesiui: dėl šios klaidos galite gauti baudą

Lietuvių pamėgtuose automobiliuose pilna trūkumų – skelbia naujausias tyrimas. Dažniausiai gyventojai į techninę apžiūrą atvažiuoja su 9–11 metų senumo dyzeline transporto priemone. Tokiame automobilyje tikimybė aptikti gedimą žibintų sistemoje siekia beveik 20 procentų. O 7 iš 100 tipinių pamėgtų automobilių turi problemų su stabdžiais. Lietuvis dažniau nei Vakarų europietis pirks senesnį prabangesnį automobilį, nors už tą pačią kainą išeitų kuklesnis, bet naujesnis.

Kiekvieną šeštadienį TV6 eteryje rodomos laidos apie automobilius „Autopilotas“ komanda ėmėsi nelengvos užduoties. Bandymų poligone – du naudoti vokiški hečbekai.  Naudotų automobilių rinkoje BMW 1 serija (F40) ir „Mercedes-Benz“ A klasė (W177) atrodo kaip įdomūs, solidūs automobiliai. Nors, teoriškai, abu modeliai taikosi į tą patį pirkėją, „Autopilotas“ palyginamasis testas atskleidė, kad jų charakteriai ir inžineriniai sprendimai skiriasi radikaliai.

Dėl kontrabandinių balionų naktį aštuonioms valandoms buvo sustabdyti skrydžiai Vilniaus oro uoste, pranešė bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU). Buvo paveikta virš 3000 keleivių ir 22 skrydžių. LTOU perspėja kitus keleivius, kad gali būti fiksuojami pavieniai skrydžių vėlavimai . Lapkričio 28 d. 23.15 val. buvo įvesti laikini oro erdvės ribojimai virš Vilniaus oro uosto.  Jie panaikinti šeštadienį 07:03 val.

Kai žiema – jau už poros dienų, dauguma lietuvių darbus baigia ir namo ar į parduotuves vyksta tamsoje. Tačiau net ir trumpas išėjimas tamsiu paros metu gali užtraukti atsakomybę, pvz., jei neturite su savimi atšvaito. Specialistai įspėja, kad už tokius pažeidimus kasmet nubaudžiami šimtai žmonių, ir primena, kad vien turėti atšvaitą nepakanka – jį reikia nešioti taisyklingai.

Penktadienio vakarą „Wizz Air“ suskubo pranešti keleiviams apie orlaiviams būtinus atlikti techninius darbus, dėl kurių gali būti paveikti savaitgalio skrydžiai. Šeštadienį bendrovė paskelbė, kad skrydžiai toliau vykdomi įprasta tvarka. Oro linijų bendrovė „Wizz Air“ penktadienį pranešė, kad daliai bendrovės orlaivių gamintojas neseniai identifikavo būtinybę atlikti programinės įrangos atnaujinimą.

Automobilio atidavimas į svetimas rankas daugeliui vairuotojų kelia nerimą, o retesnių, sportinių modelių savininkams rasti patikimą meistrą tampa dar didesniu iššūkiu. Išskirtinių automobilių entuziastas Nerijus Ostrauskas, norėdamas pašalinti keletą smulkių „BMW M3“ automobilio gedimų, pateko į situaciją, primenančią blogą sapną.

Prasidėjusi žiema vis labiau tuština gyventojų pinigines. Didėja centrinio šildymo sąskaitos, kurios nuo sausio augs dar dešimtadaliu dėl Seimo panaikintos mokesčių lengvatos. Ir tai dar ne viskas – nuo sausio daugumai gyventojų brangs ir elektra. Sąskaitos padidės ir dujas naudojantiems maistui gaminti. Tik besišildantiems dujomis jos šiek tiek atpigs, o pigesne elektra galės guostis tik neįgalieji ir pašalpas gaunantys gyventojai.

Viena didžiausių pieno perdirbimo įmonių šalyje „Pieno žvaigždės“ per 9 šių metų mėnesius uždirbo 10,9 mln. eurų pelno prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) – 34,7 proc. mažiau nei pernai tuo pat laiku (16,7 mln. eurų).  Jos grynasis neaudituotas pelnas siekė 5,7 mln. eurų – du kartus mažiau (11,5 mln. eurų) Tuo metu įmonės pardavimo pajamos per šį laiką augo 5,2 proc. iki 167,5 mln. eurų (159,2 mln.

Duris Vilniuje užveria vienas garsiausių restoranų. Kaip rašo portalas „vz.lt“, nuo 1994 m. lapkričio 11 d. įkurta uždaroji akcinė bendrovė „Vandens malūnas" siekia bankroto. Pastaroji bendrovė nuo 1999 m. valdė restoraną „Verkių vandens malūną“, esantį Verkių parke. Kaip portalui „vz.

Vokietijos automobilių detalių gamintojai skambina pavojaus varpais. Šalies rinką užtvindė pigūs komponentai iš Kinijos, stumiantys vietinius gigantus į kampą, rašo „Bloomberg“.  Profesinių sąjungų atstovai perspėja, kad situacija tapo kritinė, nes kinų produkcija ne tik pigesnė, bet ir kokybe beveik nenusileidžia vokiškai. Tokie pramonės milžinai kaip „Bosch“, „Mahle“ ar PWO (gaminanti vairo kolonėles ir metalo komponentus) jaučia didžiulį spaudimą.

Lietuvos keleivių vežimo autobusais bendrovė „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ („Toks“) tapo tarptautinės keleivių vežimo autobusais bendrovės „FlixBus“ partnere, pranešė bendrovės. „FlixBus“ ir „Toks“ pradeda strateginę partnerystę, pagal kurią į „FlixBus“ bilietų pardavimo sistemą bus įtraukta daugiau nei 350 naujų stotelių Lietuvoje, o „Toks“ valdys reguliarias „FlixBus“ linijas Suomijoje.

Airijos pigių skrydžių bendrovė atsisako  savo nuolaidų programos „Prime“. Balandį įvesta prenumeratos sistema, įmonės duomenimis, pareikalavo daugiau išlaidų nei atnešė pajamų. Už narystę „Prime“ programoje surinkta 4,4 mln. eurų, o nuolaidų suteikta už daugiau kaip 6 mln. eurų, sakė rinkodaros vadovas Dara Brady‘is. Be to, prenumeratorių skaičius – 55 tūkst. – buvo gerokai mažesnis nei siektas 250 tūkst. klientų tikslas.

Šiemet Lietuvai padidinus dyzelino akcizą, o kaimyninėms šalims to nepadarius, dyzelino pardavimai smuko daugiau nei dešimtadaliu, dauguma vežėjų degalus pilasi Lenkijoje. Pas kaimynus bakus pildo ir pasienio rajono gyventojai. Žadėjusi sustabdyti akcizų didinimą, Vyriausybė visgi planuoja akcizą didinti. Tiesa, kiek mažesniu tempu nei planuota.

Per pastarąją savaitę Lietuvoje ir Estijoje pabrango dyzelinas, bet atpigo benzinas, o Latvijoje degalų kainos nesikeitė, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Benzinas pigiausias Lietuvoje, brangiausias Latvijoje. Mažiausios dyzelino kainos Estijoje, didžiausios Lietuvoje.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienio posėdyje patvirtino nuo kitų metų įsigaliojančias elektros pasaugojimo kainas gaminantiems vartotojams – jos didėja elektrines prijungusiems prie žemos įtampos tinklų. Gaminantiems vartotojams, kurie naudojasi vidutinės įtampos (VĮ) tinklais, kainos mažėja 8‒10 proc. Vartotojams, kurie naudojasi žemos įtampos (ŽĮ) tinklais, kainos didėja 5‒9 proc., priklausomai nuo pasirinkto atsiskaitymo būdo.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) penktadienį patvirtinus mažesnes gamtinių dujų kainas buitiniams vartotojams pirmajam kitų metų pusmečiui, jos vadovas sako, jog namus dujomis besišildantys gyventojai per metus sutaupys apie 50 eurų, tuo metu tik maistui gaminti jas naudojantys sąskaitą sumažins maždaug dviem eurais.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) Kretingos rajone esančiam V. Baltuonio ūkiui leido atnaujinti veiklą po to, kai jame buvo atlikti dezinfekcijos ir valymo darbai dėl spalio viduryje nustatyto paukščių gripo. Ūkyje patikrinimą atlikę VMVT specialistai patvirtino, kad skerdykloje viskas tvarkinga, o paukščių gripo tyrimai nerodo jokių likusių taršos židinių. Todėl įmonei buvo leista atnaujinti kalakutienos išpjaustymo ir perdirbimo darbus.

Baigėsi Baltijos šalių elektros sistemų veikimas bandomosios sinchronizacijos režimu – perdavimo operatorės „Elering“, „Augstsprieguma tīkls“ (AST) ir „Litgrid“ atitinka visus techninius reikalavimus nuolatiniam susijungimui su kontinentinės Europos elektros tinklais.

Lietuva artimiausiais metais gali atsidurti tarp stipriausių Europos technologijų centrų, jei valstybė sparčiau skatins dirbtinio intelekto (DI) startuolių kūrimąsi, rodo naujausias asociacijos „Unicorns Lithuania“ tyrimas.  Skaičiuojama – jei Lietuva iki 2030 m. į sektorių investuotų 270 mln. eurų, startuolių skaičius šalyje galėtų išaugti tris kartus, juose dirbtų dvigubai daugiau specialistų, o valstybės biudžetas papildomai sulauktų apie 5 mlrd. eurų mokesčių.

Nuo 2026 m. prasidės svarbūs pokyčiai antros pakopos pensijų kaupime: dvejus metus visi dalyviai galės laisvai apsispręsti, ar nori tęsti kaupimą, ar pasitraukti ir išsiimti savo sukauptas lėšas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tai pereinamasis laikotarpis, suteikiantis daugiau lankstumo tiek dirbantiesiems, tiek savarankiškai dirbantiems, tiek jau sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus kaupimo dalyviams. Pateikiame svarbiausią informaciją, kaip veiks ši tvarka ir ką kiekvienam svarbu žinoti.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienio posėdyje patvirtino naujus visuomeninės elektros ir dujų tarifų 2026-ųjų pirmajam pusmečiui. Standartinio vienos laiko zonos planą turintys gyventojai nuo sausio mokės 1,5 cento (7,32 proc.) daugiau – 22 centus už kilovatvalandę (kWh) elektros (su PVM). Dviejų laiko zonų standartinio plano „dieninis“ tarifas didės 2,5 cento (10,73 proc.)  – iki 25,8 centų už kWh (su PVM), „naktinis“ – 1,8 cento (13,04 proc.

Europos Centrinis Bankas (ECB) mano, kad bazinės palūkanos euro zonoje šiuo metu yra tinkamo lygio, rodo ketvirtadienį paskelbtas pinigų politikos svarstymo spalį protokolas, tačiau išlieka „visiškai atviras“ jų mažinimui kitąmet. Spalio mėnesio sprendimas nekeisti 2 proc. dydžio pagrindinės indėlių palūkanų normos buvo vieningas, o Valdančiosios tarybos nariai „iš esmės sutiko“ su vyriausiojo ekonomisto Philipo Lane'o nuomone, kad infliacija tapo kontroliuojama.

Lietuvos įmonės tikisi tapti Prancūzijos karinių laivų gamybos milžinės „Naval Group“ tiekėjomis, penktadienį skelbia portalas „Verslo žinios“. „Naval Group“ gruodžio pradžioje Vilniuje pristatys daugiafunkcio jūrinio patrulinio laivo sprendimą. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos direktorius Darius Lasionis teigė, jog partnerystė su Prancūzijos įmone paskatintų naujų inovatyvių produktų ar sprendimų kūrimą.

2,6 tūkst. paramos gavėjo statusą turinčių organizacijų vis dar nėra pateikusios finansinių ataskaitų už praėjusius metus. Tą padaryti jos raginamos kuo skubiau, nes kitaip rizikuoja netekti turimo statuso, skelbia Registrų centras. „Paramos gavėjo statusas organizacijoms yra būtinas atributas norint rinkti paramą iš gyventojų ar verslo subjektų ir už gautas pajamas nemokėti pajamų mokesčio.

Jau netrukus gyventojai gali tikėtis, kad į jų sąskaitą „Sodra“ perves pinigų. Penktadienį „Sodra“ paskelbė, kad gruodį pensijas ir daugumą išmokų išmokės iki didžiųjų metų švenčių.  „Sodra“ penktadienį skelbia kalendorių, kuriomis dienomis ir kokiems gyventojams išmokės įvairias pensijas ir išmokas gruodžio mėnesį.

Pirmąjį žiemos mėnesį bendrovės „Klaipėdos energija“ klaipėdiečiams ir gargždiškiams tiekiama šiluma brangs 12 proc., pranešė įmonė. Šoktelėjus kainai, šilumos kilovatvalandė gyventojams kainuos 6,80 cento (be PVM) arba 7,41 cento, įskaitant 9 proc. PVM. Tai apie 12 proc. daugiau nei lapkritį, kai šilumos kaina siekė 6,05 cento (be PVM) arba 6,59 cento (su 9 proc. PVM). Vis tik įmonė pabrėžia, kad šilumos kainos augimas šaltuoju metų laikotarpiu yra įprastas reiškinys.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienio posėdyje spręs dėl naujų visuomeninės elektros ir dujų tarifų 2026-ųjų pirmajam pusmečiui. Jei reguliuotojas pritars, standartinio vienos laiko zonos planą turintys gyventojai nuo sausio mokės 1,5 cento (7,32 proc.) daugiau – 22 centus už kilovatvalandę (kWh) elektros (su PVM). Dviejų laiko zonų standartinio plano „dieninis“ tarifas didės 2,5 cento (10,73 proc.

Lietuva padidino ir planuoja dar labiau didinti dyzelino akcizą. Tačiau, kaimyninėms šalims to nepadarius, dar labiau smuks ir taip sumažėję dyzelino pardavimai. Jau dabar dauguma vežėjų dėl nekonkurencingų kuro kainų Lietuvoje degalus pilasi kaimyninėje Lenkijoje. O dėl to kenčia ne tik vietinės degalinės, bet ir šalies biudžetas. Valdžia buvo žadėjusi stabdyti akcizų didinimą. Visgi įvyko atvirkščiai.

Dar net neįžiebus pagrindinės šalies eglės, tikriausiai ne vienam kyla klausimas, kiek šiemet Vilniui kainavo visas šventinis spindesys? Nors pati eglės kompozicija pabrango tik simboliškai, tikroji investicija slypi kitose vietose, kaip miesto gatvės, skverai, žiedai ir šimtai dekoracijų, kurioms šiemet skirta jau ne dešimtys, o keli šimtai tūkstančių eurų.

Europos automobilių pramonė, atsidūrusi tarp stagnuojančios elektromobilių paklausos ir agresyvios Kinijos konkurencijos, su nerimu laukia gruodžio 10-osios. Tądien Briuselis pristatys naują paramos paketą automobilių sektoriui, kuris gali tapti istoriniu lūžio tašku. Tikimasi, kad griežtas draudimas nuo 2035 metų registruoti naujus automobilius su vidaus degimo varikliais bus sušvelnintas. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Siekdama iki 2050 m. sukurti klimatui neutralų pastatų fondą, Europos Sąjunga žengė svarbų žingsnį – nuo šių metų pradžios visose ES valstybėse nebeliko subsidijų naujiems iškastinį kurą naudojantiems šildymo katilams. Europos Komisija siekia, kad iki 2040 m. šios sistemos būtų palaipsniui pakeistos tvariomis alternatyvomis.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad valstybės paramą milijardiniam Mažeikių gamyklos modernizacijos projektui gavusi Lenkijos naftos koncerno bendrovė „Orlen Lietuva“ ne iki galo išpildė prisiimtus įsipareigojimus, dėl to šiam klausimui Vyriausybėje reikės skirti papildomo dėmesio. „Susitarimuose buvo abipusiai įsipareigojimai – tiek iš Vyriausybės, tiek iš „Orlen“ pusės. Šio projekto priežiūra buvo vykdoma keliais lygmenimis.

„Swedbank“ skyrė 10 mln. eurų Vilniaus universiteto (VU) neliečiamojo kapitalo fondui. Kaip ketvirtadienį pranešė universitetas, iš paramos lėšų VU fonde bus įkuriamas „Swedbank“ subfondas tvariai ir ilgalaikei šalies pažangai skatinti. Po banko įnašo neliečiamojo kapitalo fondo kapitalas sieks 20 mln. eurų. Subfondas rems iniciatyvas, kurios kurs tvarų ir ilgalaikį poveikį Lietuvos socialinei, ekonominei ir kultūrinei raidai.

Prieš savaitę nustačius, kad Šilutės miesto ir rajono gyventojams tiekiamas užterštas geriamasis vanduo, juo aprūpinanti bendrovė „Šilutės vandenys“ tęsia vandens tinklų dezinfekavimo ir valymo darbus, ketvirtadienį pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Kada gyventojai galės ir vėl gerti nevirintą vandenį,  VMVT Klaipėdos apygardos Priežiūros skyriaus patarėja Jūratė Derkintienė tiksliai neatsako, nes, pasak jos, dabar svarbiausia, kad įmonė kokybiškai atliktų vandenti...

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ ir Muitinė susitarė, kad Baltarusijai leidus grįžti sulaikytiems Lietuvos vilkikams jų įvažiavimo į šalį tvarka laikinai būtų supaprastinta.  Muitinė leis vilkikams išvykti iš Lietuvos be puspriekabių, kad jie galėtų grįžti iš Baltarusijos su ten likusiomis puspriekabėmis, pranešė „Linava“. „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas BNS teigė, kad šis sprendimas pagreitins procedūras, kai Minskas leis grįžti Lietuvos vilkikams.