Verslas

Panevėžyje penktadienį duris atvėrė nauja irklavimo bazė Nevėžio pakrantėje, pranešė vietos savivaldybė. Pasak jos, 280 kv. metrų ploto irklavimo bazė su elingu skirta sportininkams ir  Bendruomeninių globos namų globotiniams ir vaikams, turintiems specialiųjų poreikių.  Naująją bazę prižiūrės ir už jos veiklą bus atsakingas Panevėžio sporto centras. Čia bus vykdomos treniruotės, plaukimo pamokos, edukacijos vaikams.

Kaip reaguotumėte, jei darbdavys darbo metu neleistų net pasinaudoti tualetu? O jeigu skaičiuotų kiekvieną minutę, kada nedirbate, ar lieptų dirbti 10 valandų be pertraukos? Atrodytų, kad tokios praktikos – sena praeitis. Tačiau ir dabar darbuotojai dalijasi patirtimi, kaip juos engia darbdaviai. Socialiniuose tinkluose gyventojai pasidalijo savo patirtimis, kaip kai kurie darbdaviai riboja net pačias elementariausias žmogaus teises – pailsėti, papietauti ar nueiti į tualetą.

Pastaraisiais mėnesiais vairuotojai sulaukė kelių naujovių, susijusių su automobiliais ir eismo taisyklėmis. Tačiau pokyčiai tuo nesibaigia – jau netrukus įsigalios ir daugiau sprendimų, galinčių pakeisti kasdienį judėjimą keliuose bei vairuotojų įpročius. Portalas tv3.lt apžvelgia, kokie pasikeitimai vairuotojams jau pradėjo galioti ir kokių naujų reikalavimų dar reikėtų laukti artimiausiu metu.

Su žiauriu elgesiu darbe vis dar susiduria nemažai lietuvių. Vienos įmonės šią problemą stengiasi spręsti, o kitoms darbuotojai nelabai rūpi. Su tuo susidūrė vilnietė Neda (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), kuri kentė nepavydėtiną vadovės elgesį, kol galiausiai vadovė buvo atleista už mobingą. „Na, ir ką jūs galvojate? Netrukus mūsų įmonę perpirko, pasikeitė savininkai, keitėsi valdžia. Ir tą pačią vadovę vėl priemė. Ir dar į tą pačią poziciją.

Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė vėl plieskia diskusijas dėl trumpesnės – 4 darbo dienų savaitės. Esą sparčiai tobulėjančios technologijos ir dirbtinis intelektas, jau dabar kai kuriose srityse išstumiantis žmones, turi padėti atsisakyti dabartinės penkių darbo dienų savaitės. Paskirtoji premjerė sako, kad darbdaviai dėl to turi susiprasti patys, o jei ne – ilgainiui įsikiš valstybė.

Ne kiekvieną dieną Lietuvoje galima išvysti automobilį, kainuojantį tiek, kiek kainuoja kai kurių žmonių namai. Vis dėlto ir į mūsų šalį atkeliauja ne vienu milijonu eurų vertinami superautomobiliai. Dažniausiai tai itin reti, automobilių entuziastų vertinami inžinerijos kūriniai, kurie dėl unikalios išvaizdos ar techninių savybių nepalieka abejingų net ir automobiliais nesidominčių praeivių.

Siekdama, kad smulkūs įvairių kopūstų augintojai galėtų geriau apsisaugoti nuo kenkėjų, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) plečia mažais plotais auginamų augalų sąrašą į jį įtraukdama beveik 20 augalų.   Kaip BNS aiškino ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vedėja Regina Voverytė-Šimkienė, apsaugos produktų, naudojamų mažuose plotuose, yra daugiau, nes jų registracija ir reikalavimai dėl bandymų yra paprastesni.

Dauguma lietuvių bent kartą per gyvenimą įsigyja būstą, jį remontuoja ar net pasistato savo. Tačiau tokiais atvejais neretai susiduriama su nekokybiškai atliktais darbais, nekilnojamojo turto (NT) trūkumų slėpimu ir kitomis apgavystėmis. „Šiuo metu turime tokį labai nemalonų atvejį, kai gruntas po namu nebuvo tinkamai paruoštas, nebuvo nukirstos durpės, todėl grindys dabar smenga.

Kaip reaguotumėte, jei sėdėdami keleivio vietoje būtumėte per klaidą nubausti kaip vairuotojai, tad turėtumėte išklausyti papildomus nusižengusių vairuotojų mokymus, kitaip negalėtumėte vairuoti? Taip nutiko vilniečiui Deimantui, kuris 2022 m. išsilaikė B kategoriją, o šių metų rugpjūtį išsilaikė naują – A2 – kategoriją, tačiau jam neleido užsisakyti vairuotojo pažymėjimo, nes jis neva turi kažkokį apribojimą.

Visoje Europos Sąjungoje, o kartu ir Lietuvoje, planuojama griežčiau kontroliuoti automobilių techninę būklę. Jeigu naujas reguliavimas būtų priimtas, jam įsigaliojus, vairuotojai turėtų atsisveikinti su savo automobiliais ir juos utilizuoti, jeigu jie nepraeitų techninės apžiūros.

TV6 laida „Gazas dugnas“ kiekvieną šeštadienį apžvelgia lietuvių pamėgtus naudotus automobilius. Šįsyk į jų rankas papuolė automobilis, priverčiantis atsisukti kiekvieną. Tai penktos kartos itin žemas ir išskirtinis „Corvette“ modelis – „Chevrolet Corvette Z06 C5“.  Iš esmės du išskirtiniai „Chevrolet“ modeliai – tai „Camaro“ ir „Corvette“, tačiau pastarasis dažnam skamba kur kas rimčiau.

Kitąmet atsiradus galimybei atsiimti antroje pakopoje sukauptus pinigus, lietuviai jau svajoja kur juos išleis – taisys sveikatą, remontuos namus, pirks mašinas, buitinę techniką ir negailės pinigų šventėms. Tačiau ekonomistai perspėja, kad šie pinigai buvo numatyti sotesnei senatvei, tad ragina juos leisti ne šiandienos vartojimui, o tam, kas duos naudą ateityje. Kartu įspėjama ir apie sukčius, kurie vilios pinigus investuoti neaišku kur.

Per metus Lietuvoje rekordiškai – daugiau nei 40 procentų išbrango maistinis saulėgrąžų ir rapsų aliejus. Jei pernai litras saulėgrąžų aliejaus vidutiniškai kainavo 3 eurus, dabar pirkėjai griebiasi už galvos ir sako, kad už tą patį aliejų tenka pakloti 4,5 euro. Pasak ekspertų, dėl to kaltas ir prastas derlius, ir bėdos importuojant žaliavas.

Gyvename tokiais laikais, kai be mobiliojo ryšio ir interneto jaučiamės kaip be rankų – negalime nieko rasti, su niekuo susisiekti, paskambinti ar parašyti. Tad dažnai kyla klausimas – ko reikėtų imtis dingus ryšiui ekstremalių situacijų metu? Ryšys ar internetas gali dingti dėl įvairių priežasčių: gamtos stichijų, kibernetinių atakų, avarijų ar karo.

JAV imigracijos tarnybos surengė reidą didžiulėje „Hyundai“ gamykloje JAV Džordžijos valstijoje, kurio metu buvo suimti 475 žmonės, kaip pranešė viena iš operacijoje dalyvavusių tarnybų, rašo BBC. 12,14 kvadratinio kilometro užimanti gamykla, kurią korėjiečių automobilių gamintojas pastatė elektromobiliams gaminti, veikė jau metus.

Šiemet lietuviai už degalus moka daugiau nei pernai. Nuo šių metų pradžios Lietuvoje padidėjus akcizui degalams, degalinėse pabrango tiek dyzelinas, tiek benzinas. Lietuvos energetikos agentūros bei Europos Komisijos savaitinio naftos produktų kainų biuletenio duomenimis, šių metų rugpjūčio pabaigoje vidutinė benzino kaina siekė 1,39 euro, o dyzelino – 1,47 euro už litrą. Prieš metus, 2024 vasaros pabaigoje dyzelinas kainavo vidutiniškai 1,39 euro už litrą, beveik 10 centų mažiau.

Druskininkuose, Birštone, Vilniuje, Kaune ir Biržuose veikianti bendrovė „Eglės sanatorija“ įsigijo įmonės „Aurum“ kliniką, valdančią reabilitacijos ir sveikatinimo centrus Tauragėje ir Šilalėje, penktadienį pranešė „Eglės sanatorija“. Po šio sandorio „Eglės“ reabilitacijos centrų tinklas Lietuvoje išaugo iki dešimties padalinių.

Nuo šio rudens kai kuriems keliautojams, vykstantiems į JAV, teks mokėti padidintą vizos atsisakymo programos (ESTA) mokestį. 41 šalies, įskaitant ir ES valstybes, piliečiai, planuojantys iki 90 dienų trukmės keliones, privalo pateikti paraišką Elektroninei kelionių leidimų sistemai (ESTA) ir susimokėti programos mokestį. Rugsėjo pabaigoje šis mokestis beveik padvigubės.

Lenkijos energetikos koncernui „Orlen“ priklausanti bendrovė „Orlen Lietuva“ baigia statyti pirmąją atsinaujinančios energijos jėgainę, tiesiogiai prijungtą prie Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos. Bendrovės teigimu, jėgainės įrengtoji galia sieks 42,2 megavato (MW), o planuojama metinė elektros gamyba – apie 45 gigavatvalandžių (GWh). Skelbiama, kad saulės parkas užima 60 hektarų plotą, jame įrengta apie 68 tūkst. dvipusių modulių, galinčių generuoti iki 30 proc.

Vyriausybė mėnesiu pratęsė terminą potencialiems antrojo 700 megavatų (MW) jūros vėjo parko vystytojams apsispręsti dalyvauti aukcione. Kaip penktadienį nusprendė Ministrų kabinetas, aukciono procedūros laikinai sustabdytos, o atnaujintos bus po mėnesio – spalio 6 d. Pasiūlymų pateikimo terminas įmonėms pratęstas iki spalio 7 d., kai iki šiol dokumentus teikti galima buvo ateinančio pirmadienio, rugsėjo 8 d. Pasak ministerijos, vasaros laikotarpiu dėl kasmetinių atostogų rinkos dalyvių aktyvu...

Vyriausybė mėnesiu pratęsė terminą potencialiems antrojo 700 megavatų (MW) jūros vėjo parko vystytojams apsispręsti dalyvauti aukcione. Kaip penktadienį pritarė Ministrų kabinetas, aukciono procedūros laikinai sustabdytos, o atnaujintos bus po mėnesio – spalio 6 d. Pasiūlymų pateikimo terminas įmonėms pratęstas iki spalio 7 d., kai iki šiol dokumentus teikti galima buvo ateinančio pirmadienio, rugsėjo 8 d. Pasak ministerijos, vasaros laikotarpiu dėl kasmetinių atostogų rinkos dalyvių aktyvuma...

Stiklo gaminių, butelių bendrovė „Kauno stiklas“ dėl gamybos reorganizacijos atleidžia 46 darbuotojus, praneša Užimtumo tarnyba. Pasak tarnybos atstovės spaudai Mildos Jankauskienės, daugiausiai atleidžiama stiklo duženų rūšiuotojų – 11, taip pat atleidžiami 8 gamybos cecho kontrolieriai, 6 šaltkalviai-remontininkai ir 4 stiklo duženų rūšiavimo linijos operatoriai.  „Kauno stiklas“ iki šiol turi 180 darbuotojų.

Socialdemokratų partijos pirkimai, kuriuos laimėjo Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus žmonos valdoma įmonė, – Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) akiratyje. Tarnyba praneša tirianti 5 sutartis, pagal kurias mero žmonos įmonė įsipareigojo tvarkyti partijos buhalteriją. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės teigimu, partijų buhalterija turi būti visiškai skaidri, jei partija nori, kad rinkėjai ja pasitikėtų. Tyrimo išvadų teigia labai laukianti ir paskirtoji premjerė Inga Ruginienė.

Beveik trečdalis tėvų Baltijos šalyse vaikams neskiria reguliarių kišenpinigių, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa. Kišenpinigių neduoda 27 proc. apklaustų šeimų Lietuvoje, 32 proc. – Latvijoje ir 33 proc. – Estijoje. Tyrimo duomenimis, dažniausiai lietuviai tėvai vaikams skiria 10–19 eurų per savaitę – taip nurodė 14 proc. respondentų. Dar po 10 proc. teigė duodantys mažesnes – 5–9 eurų sumas, arba didesnes – 20–29 eurų.

Bendrovei „Paysera LT“ buvo skirta bauda už kitos įmonės „Finansinės paslaugos „Contis“ įsigijimą negavus leidimo ir atskaitomybės reikalavimų pažeidimus, praneša Lietuvos bankas. Konstatuota, kad „Paysera LT“ ignoruodama teisės aktų reikalavimus, įsigijo 100 proc. „Finansinės paslaugos „Contis“ akcijų nepasibaigus teisės aktuose nustatytam įsigijimo vertinimo terminui ir negavusi Lietuvos banko sprendimo neprieštarauti siūlomam įsigijimui.

Euro zonos ekonomika balandį-birželį, palyginti su ankstesniu trijų mėnesių laikotarpiu, įvertinus sezoniškumą, paaugo 0,1 proc., penktadienį skelbia Eurostatas, remdamasis galutiniais duomenimis. Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros skaičiavimais, per metus (palyginti su praėjusių metų antruoju ketvirčiu) 20 šalių vienijančio bendros valiutos bloko bendrasis vidaus produktas padidėjo 1,5 procento. Sausį-kovą euro zonos ekonomika augo 0,6 proc. per metų ketvirtį ir 1,5 proc. per metus.

Daug turto ar pajamų neturintiems gyventojams Lietuvoje skiriama piniginė parama. Ji gali būti mokama pinigais kaip socialinė pašalpa arba kaip būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma keisti dabar galiojančią tvarką. Jei pataisos bus priimtos, pinigų galės gauti daugiau žmonių ir ilgesnį laiką. Piniginė parama gali siekti ir 802 eurus per mėnesį.

Technologijų įmonių vadovai ketvirtadienį per vakarienę, kuriai Donaldas Trumpas Baltuosiuose rūmuose priėmė kai kuriuos ryškiausius žaidėjus dirbtinio intelekto (DI) srityje, apipylė JAV prezidentą pagyrimais. „Susirinko solidi žmonių grupė“, – sakė įmonės „Meta“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Markas Zuckerbergas, sėdėjęs D. Trumpui iš dešinės.

Teismas iškėlė bankroto bylą restruktūrizuojamos SBA grupės tekstilės gamybos grupės „Utenos trikotažas“ antrinei siuvimo įmonei „Šatrija“, kurios veikla sustabdyta šių metų liepą.  Šiaulių apygardos teismas rugsėjo 4 dienos sprendimu jos nemokumo administratoriumi paskyrė Juozą Valaitį, pranešė  „Utenos trikotažas“.  Pasak pranešimo, iki nutarties įsiteisėjimo skubiai areštuojamas bendrovės ilgalaikis turtas, nekilnojamasis turtas ir turtinės teisės.

„LTG Link“ rugsėjo mėnesį organizuos papildomus traukinių reisus, kad gyventojai ir miesto svečiai po kultūros bei sporto renginių patogiai ir saugiai galėtų grįžti namo, pranešė bendrovė. Papildomi reisai suplanuoti ne tik tarp Vilniaus ir Kauno, bet iš Jonavos, Kazlų Rūdos bei Varėnos. Šį šeštadienį, rugsėjo 6 d., Jonavoje ir Kazlų Rūdoje įvykus miesto šventėms, po vidurnakčio bus vykdomi traukinių reisai. Kaip skelbia „LTG Link“, iš Jonavos 00.03 val.

Energetikos ministerija siūlo Vyriausybei laikinai – mėnesiui – sustabdyti antrojo jūros vėjo parko vystytojo konkursą ir jo procedūras atnaujinti spalio 6 dieną. Sprendimą Vyriausybė turėtų priimti penktadienį nuotoliniame posėdyje.   Pasiūlymų pateikimas būtų pratęstas iki spalio 7 dienos (imtinai), rašoma nutarimo projekto aiškinamajame rašte.  Dabar numatyta jų pateikimo data – rugsėjo 8-oji.

Rugpjūtį vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su liepa, išaugo 73 proc. – nuo 46 iki 80 eurų už megavatvalandę, skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento vadovo Pauliaus Kozlovo, daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo visame regione sumažėjusi vėjo elektrinių gamyba, šiluminių elektrinių remontai Latvijoje ir Estijoje, taip pat „Estlink 1“ elektros jungties remontas.

Pastarąjį mėnesį Lietuvoje įregistravus 11,6 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) sandorių, Registrų centro analitikai sako, kad rinka stabiliai auga. „Rugpjūtis ir apskritai visa šių metų vasara NT sandorių rinkoje buvo aktyvi. Rinkos augimas yra pakankamai stabilus, be didelių svyravimų. Bendras šių metų rezultatas jau ne pirmą mėnesį yra maždaug penktadaliu didesnis nei praėjusiais metais“, – pranešime cituojamas Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Rugpjūčio mėnesį, palyginti su liepa, vidutinė didmeninė elektros kaina išaugo visose Baltijos šalyse, praneša energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Lietuvoje ir Latvijoje praėjusį mėnesį elektra pabrango 70 proc. – atitinkamai iki 80,06 ir 80,25 euro už megavatvalandę, o Estijoje kaina išaugo 111 proc. – iki 77,31 euro.

Vidutinė natūralaus žaliavinio pieno supirkimo kaina Lietuvoje šių metų rugpjūtį siekė 48,3 cento už kilogramą – 23,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, rodo Europos Sąjungos (ES) pieno rinkos observatorijos (MMO) išankstiniai duomenys. Anot MMO, pieno kaina šiais metais Lietuvoje augo du kartus sparčiau nei vidutiniškai ES šalyse.  Panašios tendencijos fiksuotos ir kitose Baltijos šalyse. Latvijoje rugpjūtį vidutinė pieno supirkimo kaina siekė 48,1 cento – 24,7 proc.

Klaipėdos valdžia mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ savininkų kontroliuojamai bendrovei „Rivona“ neturi sumokėti 3,5 mln. eurų už papildomus sankryžos darbus Klaipėdoje, šalia naujo „Norfos“ prekybos centro.

Smulkieji „Ignitis grupės“ akcininkai mano, kad jeigu valdžia nuspręstų išpirkti įmonės akcijas, kaina turėtų būti didesnė nei rinkos. Kaip teigia vienas smukiųjų akcininkų Giedrius Rumšys, jeigu būtų nustatyta žemesnė kaina nei akcijų platinimo metu, valstybė sulauktų daug ieškinių. „Jeigu būtų 30 eurų, tai ta kaina, sakyčiau, ganėtinai sąžininga. Bet jeigu būtų kaip dabartinė kaina, manau, kad nelabai sąžininga.

„Milsos“ grupė liepos pabaigoje užbaigė sandorį dėl Latvijos gręžimo ir sprogdinimo bendrovės „Spradziens“ įsigijimo – latvių įmonės veiklos profilis yra toks pat kaip kitų dviejų „Milsai“ priklausančių įmonių – Lietuvoje veikiančios „Eksplosita“ ir Estijos „Voglers Eesti“, kurią „Milsa“ įsigijo 2024 metų balandį, penktadienį rašo „Verslo žinios“. Remiantis Latvijos registrų duomenimis, 100 proc.

Sukčiai toliau švarina gyventojų bankų sąskaitas. Tačiau rudenį bankai griebsis papildomų saugumo priemonių, kurias pajus ir klientai, vykdydami įprastus mokėjimus. Vis dėlto, panašu, tai ne vienintelė naujovė – bankų klientai gali tikėtis ir kompensacijų, jei pateko į sukčių pinkles. Gudravimo būdų, kuriuos pasitelkia sukčiai, norėdami išvilioti pinigus iš gyventojų sąskaitų, yra ne vienas. Pervedus pinigus sukčiams, dažniausiai išsaugoti gyventojų santaupų nepavyksta.

Kandidatas į finansų ministrus Kristupas Vaitiekūnas sako, jog neketinama grįžti prie birželį parlamento priimtos nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo tvarkos. „Seime, akivaizdu, buvo labai pergyvenama dėl apsaugos žmonių nuo šito mokesčio, ir, manau, kadangi apsaugos buvo per daug padaryta, tai buvo truputį pamestas socialinis teisingumas. Bet jis (mokestis – BNS) yra toksai, koksai yra ir prie jo grįžti bent jau ministerija neketina“, – ketvirtadienį LRT laidai „Dienos tema“ sakė jis.

Nuo liepos mėnesio įsigaliojo nauja tvarka techninių apžiūrų stotyse. Jei paaiškėtų, kad jūsų transporto priemonės rida yra mažesnė už tą, kuri buvo ankstesnės apžiūros metu, tai būtų laikoma dideliu trūkumu. Šie pakeitimai taip pat reiškia, kad su tokiu automobiliu dalyvauti eisme nebūtų galima, kol neišspręsite problemos. Kitaip tariant, jei nuo liepos 8 d. negalite įrodyti, kad automobilio rida sumažėjo ne be reikalo (pvz.

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) aptikus salmonelės bakterijų bendrovės „Vievio paukščiai“ vištų kiaušiniuose, tiekimas į rinką laikinai uždraustas. Pasak ketvirtadienį tarnybos išplatinto pranešimo, šio gamintojo vištų kiaušinių, kurių tinkamumo vartoti terminas siekia iki rugsėjo 24-osios, tiekimas stabdomas kol vyksta tyrimas. Bakterija aptikta pas gamintoją paukštidėse ir vištų kiaušiniuose, todėl VMVT atlieka išplėstinį tyrimą, siekdama identifikuoti užkrato paplitimą.

Naujajai Seimo valdančiajai koalicijai svarstant atidėti kuro akcizų didinimą, į finansų ministrus deleguojamas Kristupas Vaitiekūnas tikina, jog tai galėtų būti taikoma nebent dyzelino akcizams.

Kandidatas į finansų ministrus Kristupas Vaitiekūnas sako nepritariantis „Ignitis grupės“ akcijų išpirkimui iš privačių investuotojų. „Šiame etape nepritariu, nematau tam argumentų“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė jis. Valstybei išpirkti visas „Ignitis grupės“ akcijas siūlo valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė teigia idėją palaikanti, bet pabrėžia, jog dar reikalingos papildomos diskusijos. Šiuo metu valstybei priklauso 74,99 proc.

Nors dauguma lietuvių mieliau atostogas planuoja vasarą, kelionių organizatoriai pastebi, kad rudens kelionės po truputį populiarėja. „Tez Tour“ atlikto reprezentatyvaus keliautojų tyrimo rezultatai rodo, kad vienam iš dvidešimties apklaustųjų mėgstamiausios yra rudens atostogos. Tyrimo duomenimis, rudenį poilsiui dažniau pirmenybę teikia šeimos su mažamečiais vaikais, taip pat šiuo metų laiku atostogauti labiau linkusios moterys nei vyrai.

Nors daugelis įpratę manyti, kad reklama – tik trukdis tarp mūsų mėgstamo serialo ar sporto varžybų, proga nueiti pasidaryti sumuštinio, atsakyti į žinutę ar perjungti kanalą, realybė yra kiek kitokia.

Vakarų Lietuvos kurorto žemėlapį papildė naujas, ilgai lauktas traukos taškas. Pušyno ramybės ir Baltijos jūros ošimo glėbyje įsikūręs „Gradiali“ sveikatingumo ir SPA centras – oficialiai atveria duris į unikalią, net 1500 kv. metrų ploto baseinų ir pirčių oazę. Tai visiškai nauja, inovatyvi erdvė, kurioje sveikatinimas, poilsis ir technologijos susilieja į vieną nepakartojamą patirtį.

Prie butelių taromatų per dešimtmetį pripratę gyventojai sutinka į juos nešti ne tik lengvų gėrimų ir alaus, bet ir stipraus alkoholio butelius. Tačiau tam griežtai priešinasi prekybininkai ir atliekų tvarkytojai perspėdami – esą jie nepajėgs sutvarkyti didžiulių kalnų stiklinių butelių, kuriuos lietuviai išgeria.

Nacionalinis plėtros bankas ILTE ketvirtadienį pranešė, kad „Startuok“ paskolų priemonėje įsigaliojo pakeitimai, tarp kurių – susijusių įmonių vertinimo tvarkos patikslinimas. Nuo šiol įmonės veiklos laikotarpį ir finansinių rodiklių vertinimą bankas skaičiuos ne tik pagal įmonių grupę, bet ir pagal visas įmones, kuriose klientas kaip fizinis asmuo yra akcininkas ar savininkas.