Tyrimas, apėmęs 23 Europos šalis, parodė, kad bauda už nedidelį greičio viršijimą (iki 15 km/val.), siekianti 30 eurų, sudaro vos 2,2 proc. vidutinio mėnesinio atlyginimo Lietuvoje.
Daugiau naujienų apie saugų eismą galite perskaityti specialioje rubrikoje.
Pagal šį rodiklį atsiliekame tik nuo Lenkijos ir Ukrainos. Tuo pačiu metu, net 51,3 % naudotų automobilių mūsų šalyje turi apgadinimų įrašų – tai vienas aukščiausių rodiklių Europoje.
Visiškai priešingas vaizdas – Skandinavijos šalyse. Pavyzdžiui, Danijoje už lygiai tokį patį nusižengimą vairuotojui tektų sumokėti 402 eurus, o tai sudaro net dešimtadalį vidutinio atlyginimo.
Rezultatas akivaizdus – apgadintų automobilių Danijoje yra vos kiek daugiau nei penktadalis, ir tai yra vienas geriausių rezultatų tyrime.
Ne viską lemia pinigai
Vis dėlto, pasak „carVertical“ eksperto Mato Buzelio, tiesmukiškai sieti baudų ir avaringumo negalima.
„Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Ispanijoje baudos taip pat sąlyginai nedidelės, tačiau apgadintų automobilių dalis – viena mažiausių. Tai rodo visuomenės brandą, kai vairuotojai supranta greičio keliamą riziką be didelės finansinės botago“, – aiškina M. Buzelis.
Dar kitą kelią pasirinko Suomija ir Šveicarija, kur baudos dydis priklauso nuo pažeidėjo pajamų. Čia baudos gali siekti ir šimtus tūkstančių eurų – prieš kelerius metus Suomijoje milijonieriui už greičio viršijimą buvo skirta 121 tūkst. eurų bauda.
Tyrimo išvados Lietuvai kelia nepatogų klausimą. Nors akivaizdu, kad vien baudų didinimas nėra panacėja, didžiulis atotrūkis tarp mūsų ir saugiausių Europos šalių rodo, kad dabartinė sistema neveikia kaip pakankama atgrasymo priemonė. Kol kas atrodo, kad už mažas baudas sumokame kitokia kaina – sudaužytais automobiliais ir didesne rizika keliuose.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
