saugus eismas

Perkant elektrinį paspirtuką, dviratį ar mopedą, pardavėjo pažadas „sėdi ir važiuoji“ gali baigtis nemalonia staigmena gatvėje.  Nepaisant to, kad šių transporto priemonių populiarumas gerina rekordus – vien su valstybės parama per penkerius metus gyventojai įsigijo daugiau kaip 22,6 tūkst. elektrinių dviračių, – prekybos vietose pirkėjai vis dar masinami nutylint įstatymų reikalavimus.

Dideli jutikliniai ekranai, beveik visiškai pakeitę įprastus mygtukus, pastaraisiais metais tapo vienu ryškiausių kiniškų automobilių bruožų. Tačiau dabar būtent Kinija ruošiasi apriboti tokius sprendimus. Šalies valdžia rengia naujus saugumo reikalavimus, pagal kuriuos svarbiausias automobilio funkcijas turės būti galima valdyti fiziniais mygtukais, svirtelėmis ar jungikliais. Jeigu pasiūlymai bus patvirtinti, gamintojams teks keisti dalies modelių salonų įrangą.

Lietuva pateko tarp geriausiai vertinamų Europos šalių pagal prie pagrindinių kelių įrengtų poilsio ir aptarnavimo vietų kokybę. Čekijos bendrovės „Czechvignette“ sudarytame reitinge mūsų šalis užėmė antrąją vietą, nusileidusi tik Lenkijai. Tuo metu Vokietija, Italija ir Belgija, turinčios gerokai didesnius greitkelių tinklus, atsidūrė sąrašo pabaigoje. Tyrimo autoriai išanalizavo daugiau kaip 7 mln. „Google“ naudotojų įvertinimų, skirtų 5 363 objektams įvairiose Europos šalyse.

Lietuvoje siūloma keisti vairuotojų stabdymo tvarką. Jeigu Seimas pritartų naujoms pataisoms, policijos pareigūnai tamsiuoju paros metu galėtų stabdyti transporto priemones ne tik įprastais, skiriamaisiais ženklais pažymėtais patruliniais automobiliais, bet ir nežymėtais tarnybiniais automobiliais.

Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, Lietuvos keliuose laukiama gerokai intensyvesnio eismo. Gyventojams vykstant lankyti artimųjų kapų, didesni automobilių srautai susidaro ne tik pagrindinėse magistralėse, bet ir rajoniniuose keliuose bei prie kapinių. Draudikai perspėja, kad šiuo laikotarpiu padaugėja eismo įvykių, o vairuotojams papildomų sunkumų kelia prastas matomumas, laukiniai gyvūnai ir skubėjimas.

Lietuvos kelių būklė – jautri tema kiekvienam, kasdien sėdančiam prie vairo. Visi tikimės, kad įprastos kelionės į darbą, artimiausią prekybos centrą ar pas artimuosius nekels rūpesčių, tačiau realybė dažnai kitokia. Kai tam tikroje atkarpoje tenka važiuoti sukandus dantis arba nardyti tarp duobių it slalomo varžybose, anksčiau ar vėliau kantrybė išsenka.

Vairuotojo pažymėjimą siekiantiems įgyti gyventojams gali tekti keisti įpročius. Vidaus reikalų ministerija siūlo naują egzaminų registravimo tvarką, pagal kurią pasirinktas laikas būtų patvirtinamas tik iš anksto sumokėjus už egzaminą. Be to, numatyta, kad neatvykus į egzaminą sumokėti pinigai tam tikrais atvejais nebūtų grąžinami. Taip siekiama sumažinti nepanaudotų egzaminavimo vietų skaičių ir sutrumpinti laukimo laiką kitiems būsimiems vairuotojams.

Kelionės tarpmiestiniais autobusais Lietuvoje netrukus gali kainuoti perpus pigiau. Seimas pradėjo svarstyti siūlymą iki šių metų pabaigos visiems keleiviams taikyti 50 proc. nuolaidą tolimojo susisiekimo autobusų bilietams. Nors iš pradžių lengvatą planuota įvesti nuo lapkričio 1-osios, parlamentarai iki šios datos įstatymo pataisų priimti nespės. Todėl pigesnių kelionių keleiviams teks palaukti.

Lietuvoje galiojančios dviračių gatvių taisyklės atsidūrė Seimo akiratyje. Parlamentarai abejoja, ar Vyriausybė turėjo teisę nustatyti specialius eismo reikalavimus tokioms gatvėms, prieš tai neįtvirtinusi atitinkamų nuostatų įstatyme. Todėl Seime skinasi kelią iniciatyva kreiptis į Konstitucinį Teismą, kuris turėtų įvertinti, ar dabartinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai. Seimas po svarstymo pritarė nutarimo projektui dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

Nuo 2027 metų sausio 1 dienos Lietuvoje pasikeis atsiskaitymo už naudojimąsi mokamais keliais tvarka. Iki šiol naudotas elektronines vinjetes pakeis „Via Toll“ sistema, kurioje rinkliava bus apskaičiuojama pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą. Ruošiantis šiems pokyčiams, bendrovė „Via Lietuva“ pasirašė pirmąsias sutartis su išoriniais paslaugų teikėjais, kurių įrangą vežėjai galės naudoti rinkliavai apskaičiuoti ir sumokėti.

Nuo lapkričio 1 dienos Lietuvoje įsigalios nauji kelių dangų projektavimo reikalavimai, kurie turėtų palengvinti mažo eismo intensyvumo kelių tvarkymą. Savivaldybės galės rinktis paprastesnius, konkrečioms eismo sąlygoms pritaikytus sprendimus, todėl kai kuriais atvejais kelių įrengimas ar atnaujinimas galėtų kainuoti mažiau. Susisiekimo ministro Juro Taminsko įsakymu atnaujintos Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės.

Susidūrimas trunka akimirką. Ginčas dėl to, kas jį sukėlė, gali tęstis gerokai ilgiau. Prie apgadintų automobilių stovintys vairuotojai prisimena skirtingas įvykio aplinkybes, o kartais vienas jų neigia net tai, kas kitam atrodo akivaizdu. Taip nutinka ir po avarijos, sutrikdžiusios eismą, ir po menko susidūrimo, kurio vienintelė matoma pasekmė – įlenktas sparnas. Natūralu, kad jeigu vairuotojai nesutaria, įvykio aplinkybes aiškinasi policija.

Kinijoje išbandoma pėsčiųjų perėja, kurioje įprastą horizontalųjį ženklinimą papildo ant asfalto projektuojami šviesos signalai ir animacijos. Naujoji sistema ne tik keičia perėjos spalvą iš raudonos į žalią, bet ir rodo pėstiesiems skirtus įspėjimus bei laiką, likusį iki leidžiamo eiti signalo. Neįprasta perėja įrengta Kinijos Anhui provincijoje.

Kas vairuoja geriau – vyrai ar moterys? Eismo saugumo specialistų teigimu, pats klausimas nukreipia dėmesį ne ten, kur reikėtų. Kur kas daugiau apie avarijos riziką pasako vairuotojo patirtis, polinkis rizikuoti, dėmesys ir gebėjimas realistiškai įvertinti savo galimybes. Tai ypač gerai matyti tarp jaunų vairuotojų, kuriems pavojinga gali tapti ne tik patirties stoka, bet ir įsitikinimas, kad vairuoja geriau, nei yra iš tikrųjų.

Elektriniai paspirtukai tapo įprasta miestų transporto priemone, tačiau kartu daugėja ir jų vairuotojų padaromų pažeidimų. Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius elektrinių mikrojudumo priemonių ir motorinių dviračių vairuotojai Lietuvoje padarė beveik 7 tūkst. Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Net 76 proc. jų buvo susiję su privalomo šalmo nedėvėjimu.

2027 metais Lietuvos keliams valstybės biudžeto projekte numatyta 749,3 mln. eurų – 66,2 mln. eurų mažiau nei šiemet. Didžiausia mažėjimo priežastis – besitraukianti Europos Sąjungos parama. Tačiau Valstybiniam kelių fondui skiriama suma didinama beveik 62 mln.

Lietuvos vežėjams ruošiamas naujas finansinis paskatinimas pereiti prie elektrinio sunkiojo transporto. Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė paskelbė, kad Europos investicijų bankas (EIB) numatė papildomus 16 mln. eurų šiai sričiai skatinti. Tačiau naujo kvietimo sąlygos, paramos dydis vienai transporto priemonei ir paraiškų teikimo pradžia kol kas nepaskelbti. Apie naują finansavimo galimybę pranešta spalio 14–15 dienomis Vilniuje vykusiame Transporto inovacijų forume.

Šiuolaikiniai automobiliai jau seniai perspėja apie neužsegtus saugos diržus, tačiau jų sistemas galima gana lengvai apgauti. Pakanka užsegti diržą ir užkišti jį už nugaros, kad automobilis nustotų siųsti įspėjamuosius pranešimus.  Tuo tarpu Vokietijos bendrovė „ZF Lifetec“ sukūrė technologiją, kuri turėtų išspręsti šią problemą. Naujasis saugos diržas leis automobilio kameroms nustatyti ne tik tai, ar jis užsegtas, bet ir ar naudojamas taisyklingai.

Vokietijos automobilių gamintojas BMW pradeda didelę įmonės pertvarką. Iki 2027 metų vidurio koncernas ketina penktadaliu sumažinti padalinių ir su jais susijusių vadovaujamųjų pareigybių skaičių, o platesnė darbuotojų mažinimo programa gali paliesti apie 8 tūkst. darbo vietų. Vienu svarbiausių šių pokyčių įrankių taps dirbtinis intelektas.

Šalies keliuose sparčiai tankėjantis automatinių pažeidimų fiksavimo sistemų tinklas teoriškai turėtų palengvinti Lietuvos policijos darbą, tačiau kartais pažangios technologijos sukelia daugiau problemų negu naudos. Į tv3.lt portalo redakciją kreipęsis Audrius (redakcijai tikrasis vardas ir pavardė žinomi) teigia patekęs į kuriozišką situaciją. Automobilis neturėjo nei privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, nei savininko deklaravimo kodo (SDK), vyras vis tiek nusprendė leistis į kelionę.

Skirtinguose Lietuvos miestuose susidarančios spūstys – kiekvieno vairuotojo kantrybės išbandymas. Stovėdami jose vairuotojai gaišta laiką, eikvoja degalus, vėluoja į darbą ir susitikimus. Visa tai puikiai pažįstama visiems Lietuvos vairuotojams. Apie spūsčių keliamas problemas diskutuojama nuolat, vis dėlto jų sprendimo dažniausiai ieškoma keliomis kryptimis – platinamos gatvės, geriau koordinuojami kelių remonto darbai, ieškoma būdų efektyviau organizuoti patį eismą.

Degalų kaina – lyg tiksinti bomba. Nors 2026-aisiais degalų akcizų kilimą pristabdę politikai suteikė laikiną atokvėpį, tačiau ekspertai perspėja, kad nenumaldomai artėjantys 2027 metai atneš drastišką CO2 dedamosios šuolį, o atsakymo, kaip šis mokestis derės su netrukus startuosiančia europine ETS2 sistema, valstybė vis dar neturi.

Kada paskutinį kartą teko rimtai pasikartoti Kelių eismo taisykles? Spalio 8 dieną atsakymą į šį klausimą bus galima patikrinti praktiškai – „Via Lietuva“ antrus metus rengia nemokamą Saugaus eismo egzaminą, kuriame gali dalyvauti ne tik vairuotojai, bet ir kiti eismo dalyviai. Egzaminas vyks nuotoliniu būdu nuo 8 iki 20 val., todėl prisijungti bus galima pasirinktu metu. Organizatoriai skelbia, kad preliminari užduočių atlikimo trukmė sieks apie 45 minutes. Registracija jau prasidėjo.

Silpnas akumuliatorius, pavargusios dyzelinio variklio pakaitinimo žvakės ar stringantis termostatas vasarą gali beveik nepriminti apie save. Tačiau pakanka kelių šaltesnių rytų, kad nedidelis gedimas virstų sunkiai užvedamu varikliu, rasojančiais langais ar automobiliu, kuris apskritai nebenori pajudėti. Todėl rudens pradžia – tinkamas metas patikrinti tas automobilio vietas, kurioms žema temperatūra negailestinga.

Praėjo beveik treji metai nuo audros „Daniel“, nusiaubusios centrinę Graikiją, tačiau vienas ryškiausių jos paliktų infrastruktūros randų liko beveik nepakitęs. Netoli Larisos esantis Paleopyrgo tiltas tebėra sulūžęs ir iš dalies nugrimzdęs į Pinijo upę, tačiau dalis vietos gyventojų juo vis dar važiuoja automobiliais. Tiltas buvo smarkiai apgadintas 2023 m. rugsėjį, kai audra „Daniel“ sukėlė katastrofiškus potvynius Tesalijoje.

Aukštoms degalų kainoms vėl tampant problema visoje Europoje, vis daugiau valstybių ryžtasi tiesiogiai kištis į jų formavimą. Austrija spalį ir lapkritį ketina benzino bei dyzelino litrą atpiginti daugiau kaip 12 centų, o Čekija jau nusprendė riboti degalų pardavėjų maržas ir mažinti dyzelino akcizą. Lietuvoje svarstoma labai panašaus dydžio mokestinė lengvata, tačiau Vyriausybė kol kas abejoja, ar dėl jos verta prarasti dešimtis milijonų eurų biudžeto pajamų.

Dešimties metrų ilgio tranšėja, nustatytas 75 cm gylis ir vos 20 mm nuokrypis. Tokį rezultatą Europos statybinės technikos operatorių čempionato „Landcros European Operator Challenge“ finale pasiekė Lietuvai atstovavęs Sergej Fronskij. Nors bendroje įskaitoje lietuvis liko devintas, tranšėjos kasimo rungtyje jis pranoko visus varžovus.

Vairuotojų, keliaujančių Lazdijų rajone, nuo kitos savaitės laukia pasikeitusios eismo sąlygos. „Via Lietuva“ pradeda beveik 20 km ilgio dviejų krašto kelių atnaujinimo darbus, kurių bendra vertė siekia apie 19,6 mln. eurų. Kelininkai pradės dirbti kelyje Lazdijai–Akmeniai (Nr. 135) nuo Lazdijų iki Lietuvos ir Lenkijos sienos bei kelio Alytus–Seirijai–Lazdijai (Nr. 132) ruože tarp Šventežerio ir Seirijų. Pirmiausia bus statomi laikini kelio ženklai, kai kur frezuojama sena danga.

Italijos vyriausybė nusprendė 2027 metais nuo kasmetinio automobilio mokesčio atleisti didelę dalį šalies vairuotojų. Lengvata bus taikoma automobiliams, kurių variklio galia neviršija 109 AG. Lengvata taip pat bus taikoma motociklams ir motoroleriams. Vyriausybės skaičiavimu, naujoji priemonė apims daugiau kaip 70 proc. šiuo metu Italijoje naudojamų lengvųjų automobilių, o kartu su motociklais – apie 14,5 mln. transporto priemonių.

Universalios padangos tampa vis populiaresniu pasirinkimu vairuotojams, nenorintiems du kartus per metus keisti automobilio apavo. Tačiau naujausi ADAC, „Auto Bild“ ir „Auto Express“ bandymai rodo, kad vien užrašo „visiems sezonams“ nepakanka – skirtumai tarp geriausių ir prasčiausių padangų išlieka labai dideli. Universalioms padangoms tenka sudėtinga užduotis.

„Bolt Drive“ keičia automobilių papildymo degalais tvarką. Iki šiol vairuotojams reikėdavo automobilyje paliktos fizinės degalų kortelės, tačiau jų palaipsniui bus atsisakyta – visą procesą nuo šiol bus galima atlikti „Bolt“ programėlėje. Degalinių tinklas nesikeičia. Kaip ir iki šiol, „Bolt Drive“ automobilius bus galima papildyti „Circle K“ degalinėse, tačiau pasikeis pats atsiskaitymo procesas.

Sėkmingai atlikta techninė apžiūra daugeliui lengvųjų automobilių vairuotojų paprastai reiškia, kad į TA stotį grįžti reikės tik po dvejų metų. Tačiau ši nusistovėjusi tvarka netrukus gali pasikeisti. Seime kelią skinasi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos, kurios numato, kad esant tam tikroms aplinkybėms, vairuotojai bus kviečiami į neeilinę patikrą, o laiku nepasirodžius – galiojanti techninė apžiūra bus tiesiog anuliuota. Tačiau tai dar ne viskas.

Europos automobilių gamintojai vis garsiau kalba apie Kinijos keliamą konkurenciją, tačiau pačioje Vokietijoje pasigirdo gerokai aštresnis vertinimas. Leidinio „Focus“ automobilių rubrikos redaktorius Sebastianas Viehmannas teigia, kad didžiausia Europos automobilių pramonės problema šiandien slypi ne Pekine, o Briuselyje – vietos gamintojus smaugia išpūstos energijos ir darbo sąnaudos, dideli mokesčiai bei vis griežtėjantis reguliavimas.

Dar praėjusiais metais Susisiekimo ministerija tvirtino nematanti galimybių Lietuvos automagistralėse didinti maksimalų leistiną greitį. Dabar pozicija pasikeitė – ministerija siūlo sudaryti sąlygas atskiruose ruožuose važiuoti iki 140 km/val. 2025 m. kovą portalas tv3.lt iškėlė klausimą, ar Lietuva galėtų pasekti kitų Europos valstybių pavyzdžiu ir automagistralėse leisti važiuoti 140 ar net 150 km/val. Tuomet Susisiekimo ministerijos pozicija buvo kategoriška.

Dešimtmečius galiojusi taisyklė, kad teisę vairuoti automobilį galima įgyti tik sulaukus pilnametystės, netrukus taps istorija. Lietuva jau pradeda ruoštis reformai, leisiančiai prie vairo sėsti 17-mečiams. Vis dėlto džiaugsmą dėl anksčiau į rankas gauto vairuotojo pažymėjimo lydės griežti saugikliai ir viena esminė teisinė naujovė, kuri privers iš esmės persvarstyti atsakomybę už kiekvieną kelyje padarytą klaidą.

Italijoje rengiamas naujas Kelių eismo kodeksas gali iš esmės pakeisti ne tik vairuotojų, bet ir pėsčiųjų įpročius. Siūloma uždrausti naudotis išmaniuoju telefonu kertant važiuojamąją dalį, o už tokį pažeidimą numatyti 75 eurų baudą. Naujų pareigų atsirastų ir užmiesčio keliuose: tamsoje ar esant prastam matomumui pėstieji privalės pasirūpinti, kad būtų aiškiai matomi vairuotojams.

Susisiekimo ministerija siūlo gerokai švelninti atsakomybę vairuotojams, nepaisiusiems draudimo lenkti gyvenamosiose zonose ir dviračių gatvėse. Šiuo metu už tokį pažeidimą gresia 170–230 eurų bauda ir privalomas teisės vairuoti atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių. Ministerijos siūlymu, bauda sumažėtų iki 60–90 eurų, o privalomo vairuotojo pažymėjimo atėmimo neliktų. Lenkti ir toliau būtų draudžiama Siūlomi pakeitimai nereiškia, kad gyvenamosiose zonose ar dviračių gatvėse būtų leista lenkti.

Slovakijoje kilo skandalas dėl naujos automatinės Kelių eismo taisyklių pažeidimų kontrolės sistemos. Nacionalinio saugumo biuro (NBÚ) specialistai viename iš bandomųjų greičio matuoklių aptiko rusiškos kilmės komponentų, nedokumentuotų ryšio galimybių ir rimtų kibernetinio saugumo spragų. Ginčo centre atsidūrė stacionarūs „Nero R-One“ greičio matuokliai su kameromis.

Nuo rugsėjo 1-osios Vilniuje įsigalios rudens viešojo transporto tvarkaraščiai. Miesto gatvėse kasdien kursuos 633 autobusai ir troleibusai – 18 proc. daugiau nei vasarą. Kartu bus dažninami dalies maršrutų reisai, o daugiau transporto numatoma sparčiai augančiuose ir tankiai apgyvendintuose sostinės rajonuose. Palyginti su vasaros laikotarpiu, į Vilniaus gatves išriedės 46 papildomi autobusai ir 49 troleibusai.

Vilniuje gali keistis mokamo automobilių stovėjimo tvarka. Miesto tarybos narys Vydūnas Sadauskas siūlo įteisinti 10 minučių laikotarpį, per kurį vairuotojas, pastatęs automobilį mokamoje vietoje, galėtų susimokėti vietinę rinkliavą. Per šį laiką nesumokėtas mokestis dar negalėtų būti fiksuojamas kaip pažeidimas. Šiuo metu vairuotojams pastačius automobilį rinkliavos zonoje už stovėjimą reikia sumokėti iš karto.

Meno saloje vykstančias „Manx Grand Prix“ motociklų lenktynes paženklino dvi tragiškos nelaimės. Per dvi kvalifikacijos dienas žuvo 29 metų šveicaras Mauro Poncini ir 37 metų vietos motociklininkas Samas Naughtonas. Abu sportininkai avarijas patyrė garsiojoje „Snaefell Mountain Course“ trasoje, kuri driekiasi įprastais salos keliais. Pirmoji nelaimė įvyko rugpjūčio 18 dieną per antrąją kvalifikacijos sesiją.

Latvijos Cėsių mieste policijai teko vytis sustoti nepaklususį „Audi“ vairuotoją. Bėgdamas nuo pareigūnų jis vietoje, kur leidžiama važiuoti 50 km/val. greičiu, pasiekė 132 km/val., nepaisė raudono šviesoforo signalo ir kelio ženklo „Stop“. Gaudynės baigėsi vieno namo kieme, kur automobilis buvo paliktas prie tvenkinio, o jo vairuotojas ir keleivis mėgino pasprukti pėsčiomis. Latvijos valstybinė policija praneša, kad incidentas įvyko rugpjūčio 20 dieną.

Kinijos mokslininkai magnetinės levitacijos bandymų platformą privertė nuo 0 iki 800 km/val. įsibėgėti vos per 5,3 sekundės.  Daugiau kaip toną sveriantis eksperimentinis modelis tokį greitį pasiekė vos vieno kilometro ilgio trasoje, tačiau nepaisant traukinį primenančios išvaizdos, tai nėra keleiviams vežti skirtas sąstatas. Bandymas atliktas Hubėjaus provincijoje veikiančioje Donghu laboratorijoje. Oficialiais duomenimis, 1 110 kg masės greitojo traukinio modelis 800 km/val.

Vilniuje siūloma griežčiau kovoti su naktimis gyventojus trikdančiu transporto triukšmu. Parengtose Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių pataisose numatyta nuo 22 iki 6 val. gyvenamosiose teritorijose drausti triukšmingą motorinių transporto priemonių naudojimą, o probleminėse miesto vietose ateityje galėtų būti ribojamas ar net visiškai uždraustas motociklų ir kitų L kategorijos transporto priemonių eismas. Pakeitimus inicijavo Vilniaus miesto tarybos narys Povilas Pinelis.

Vilniaus centre vairuotojų ir pėsčiųjų laukia laikini eismo pokyčiai. Dėl planinių remonto darbų A. Goštauto ir A. Vienuolio gatvių sankryžoje daugiau nei parai bus išjungti šviesoforai. Kaip praneša JUDU, šviesoforai sankryžoje neveiks nuo rugpjūčio 20 dienos 10 val. iki rugpjūčio 21 dienos 20 val. Dėl atliekamų darbų šioje miesto dalyje galimi eismo pokyčiai, todėl vairuotojai raginami į tai atsižvelgti planuojant keliones ir, esant galimybei, rinktis alternatyvius maršrutus.

Latvijos Kelių eismo saugumo direkciją (CSDD) sukrėtusi kibernetinė ataka jau turi pasekmių aukščiausiame vadovybės lygmenyje. Trečiadienį apie pasitraukimą pirmiausia pranešė direkcijos stebėtojų taryba, o netrukus atsistatydinti nusprendė ir CSDD valdyba. Vadovybės krizė kilo po didelio masto kibernetinės atakos, per kurią galėjo būti nutekinti maždaug 1,2 mln. fizinių asmenų ir apie 200 tūkst. juridinių asmenų duomenys.

Svarbius valstybės asmenis lydintys kortežai ateityje mėlynais bei raudonais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais galėtų naudotis tik įvertinę realų jų būtinumą. Seimo narys Mindaugas Lingė užregistravo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriomis siūloma griežčiau reglamentuoti saugomų asmenų lydėjimą ir kiekvieną specialiųjų signalų naudojimo atvejį registruoti.

Jungtinėje Karalystėje kilo ginčas dėl neįprastos privačių parkavimo aikštelių operatoriaus praktikos. Kai kurie vairuotojai sulaukė reikalavimų susimokėti už pernelyg ilgą buvimą degalinės teritorijoje, nors dalį šio laiko jie nebuvo pasistatę automobilio – tiesiog laukė eilėje prie degalų kolonėlės. Situacija sulaukė Jungtinės Karalystės Konkurencijos ir rinkų tarnybos (CMA) dėmesio.

Draudimo polisą vairuotojai įprastai renkasi tam, kad netikėta žala automobiliui nevirstų kelių tūkstančių eurų išlaidomis iš savo kišenės. Juk Kasko draudimas turėtų suteikti apsaugą ir tais atvejais, kai automobilis apgadinamas stovėjimo aikštelėje, o kaltininkas iš įvykio vietos pasišalina. Tačiau į tv3.lt redakciją kreipęsis vairuotojas tikina, kad net ir turimas Kasko draudimas 100 proc. negarantuoja, kad patirtus nuostolius bendrovė tikrai atlygins.