saugus eismas

Dauguma Lietuvos gyventojų sako nuolat susiduriantys su pavojingu kitų vairuotojų elgesiu. Tačiau, užuot pranešę apie pavojų pareigūnams, lietuviai dažniausiai tiesiog pasitraukia iš kelio – vadovaujasi posakiu „duok kvailiui kelią“. Vairuotojų atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad net 11 proc. susiduria su pavojingai besielgiančiais eismo dalyviais susiduria labai dažnai, 27 proc. – dažnai, o beveik pusė (47 proc.) – kartais. Tik 15 proc.

Daugelį metų skirtingose Europos šalyse, vairuotojai važiuodami greitkeliu turėjo neviršyti 130 km/val. ribos. Vis dėlto, kelių Europos Sąjungos valstybių pavyzdžiai rodo, kad ištisus dešimtmečius galioję ribojimai neatitinka šių dienų realijų. Ispanija – naujausias pavyzdys. Daugelį metų vairuotojai naudodamiesi plačiai išvystytu Ispanijos greitkelių tinklu turėjo laikytis 120 km/val. ribojimo. Tačiau Katalonijoje esančiame AP-7 greitkelyje vairuotojai gali mėgautis 150 km/val.

Vairuotojams eismo įvykis – paskutinis dalykas, kurio jie tikisi sėsdami prie vairo. Tačiau, nepaisant didėjančių saugumo priemonių, avarijų skaičius Lietuvoje išlieka stabiliai aukštas. Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenimis, 2023 m. šalyje užfiksuota daugiau nei 2800 avarijų – tai 0,8 proc. daugiau nei ankstesniais metais.

Draudimo sutartyje – Anykščiai, o realybėje – kasdienės kelionės Vilniaus gatvėmis. Toks iš pirmo žvilgsnio nekaltas scenarijus, pasak draudimo ekspertų, nėra retas. Vairuotojai sąmoningai deklaruoja mažesnės rizikos gyvenamąją vietą, taip tikėdamiesi sumažinti privalomo draudimo kainą. Automobilio draudimo įmoka – daugeliui vairuotojų jautri tema. Neseniai atlikta apklausa atskleidė, kad 26 proc. vairuotojų draudimui skiria 80–100 eurų per metus, 22 proc.

Australijos Naujojo Pietų Velso policija tiria išskirtinį atvejį. Vos 19 metų vairuotoja per keturias valandas tris kartus buvo sustabdyta dėl greičio viršijimo.Du kartus ji buvo užfiksuota važiuojanti greičiau nei 200 km/val. Paaiškėjo, kad mergina dar turėjo tik P2 kategorijos (laikiną) vairuotojo pažymėjimą, kuris taikomas pradedantiesiems ir riboja maksimalų leistiną greitį iki 100 km/val., nepriklausomai nuo kelio žymėjimo.

„Via Lietuva“ eismo dalyviams primena, kad valstybinės reikšmės keliuose intensyviai vykdomi kelių ir tiltų remontai. Dėl to prieš leidžiantis į keliones per Velykas vairuotojai raginami įvertinti, jog tam tikruose kelių ruožuose gali formuotis spūstys, atsakingai planuoti keliones, laikytis nurodytų greičio ribojimų bei atidžiai stebėti kelio ženklus. Atnaujinami du Vilnius–Utena ruožai Įsibėgėja darbai magistralėje Vilnius–Utena.

Atėjus šiltajam sezonui vis daugiau žmonių leidžiasi į trumpas ar ilgesnes išvykas po Lietuvą – nuo savaitgalio pajūryje iki poilsio gamtoje. Tačiau kelionei suplanuoti vien maršruto ar nakvynės neužtenka – vis dažniau prireikia atsižvelgti ir į intensyvius kelio darbus, kurie šiltuoju metų laiku vyksta visoje Lietuvoje.

Pavasarį, nutirpus sniegui, daugelio daugiabučių kiemuose ar automobilių stovėjimo aikštelėse pasimato tamsios, riebių dėmių žymės. Tai – išsiliejusi variklio alyva, aušinimo, stabdžių ar vairo stiprintuvo skysčiai. Nors dažnas į tai numoja ranka, tokie pėdsakai – ne tik estetinė problema. Jie gali reikšti rimtus automobilio techninius gedimus, kelti grėsmę aplinkai bei tapti pagrindu baudai už teršimą.

Mažesnis važiavimo greitis, sutrikęs orientavimasis judresnėje didmiesčio gatvėje – ekspertų teigimu, tai tik dalis požymių, išduodančių, kad atėjo metas pasitikrinti savo gebėjimus vairuoti. Lėčiau, nei leidžiama važiuojantys, intensyviame eisme pasimetantys vairuotojai neretai tampa skubančių ir nekantrių eismo dalyvių taikiniu.

Sprendimas nuo šių metų pradžios padidinti degalų akcizus jau turi neigiamų pasekmių tiek šalies ekonomikai, tiek valstybės biudžeto pajamoms. Verslo atstovai ragina neieškoti kaltų dėl susiklosčiusios situacijos, bet žvelgti į priekį ir pristabdyti numatytą 2026 m. akcizų didinimą, kuris gali turėti itin skaudžių padarinių Lietuvos ekonomikai. Šiemet pakilus degalų akcizams, Lietuvos transporto įmonės ir pasienio regionų gyventojai masiškai pradėjo degalus pirkti kaimyninėse šalyse.

Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis siekia ambicingo tikslo – užtikrinti, kad iki 2050 metų keliuose nežūtų nė vienas eismo dalyvis. Ar tai – įmanoma? „Vilnius Tech“ Transporto inžinerijos fakulteto mokslininkai teigia – šis tikslas yra pasiekiamas, tačiau kartu kelia ir nemažai iššūkių. Europos Sąjungoje kasmet žūsta maždaug po 20 tūkst. eismo dalyvių, ir nors nelaimių bei aukų keliuose skaičius palaipsniui mažėja, dabartinis tempas nėra pakankamas.

Balandžio 8–10 dienomis vairuotojai turės galimybę nemokamai pasitikrinti savo automobilio techninę būklę trijose „Circle K“ degalinėse Vilniuje, Avižieniuose ir Elektrėnuose.  Atšilus orams, kai vieni iš garažų išrieda su sezoniniais automobiliais, o kiti vėl intensyviau ima naudotis savo transporto priemonėmis, specialistai ragina įsitikinti, ar automobiliai yra saugūs eksploatuoti.

Padangos – viena jautriausių ir greičiausiai nusidėvinčių automobilio dalių. Tačiau Kasko draudimo atveju jų vertinimas nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kada ir kaip skaičiuojamas padangų nusidėvėjimas? Ar visada jis taikomas vienodai? Pavasaris – ne tik šiltesnių orų, bet ir po žiemos atsivėrusių duobių gatvėse metas.

Europos Komisijos iškeltas tikslas iki 2050 metų pasiekti, kad Senasis žemynas taptų klimato pokyčiams neutraliu kontinentu, įgauna pagreitį. Verslui numatyti papildomi administraciniai reikalavimai – įmonės įpareigotos pateikti ataskaitas apie savo paliekamą CO₂ pėdsaką. Kaip šiems pokyčiams ruošiasi transporto sektorius, kuris, kalbant apie ekologiją, dažnu atveju būna po didinamuoju stiklu? Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva (angl.

Pastaraisiais metais automobilių salonuose vis labiau įsigali lietimo ekranų diktatūra. Multimedijos sistemos užgožia tradicinius mygtukus ir jungiklius, o net tokios elementarios funkcijos kaip garso reguliavimas ar salono temperatūros keitimas tampa painiu pasivaikščiojimu per retkarčiais komplikuotai suręstos sistemos polapius. Tačiau jau nuo 2026-ųjų ši tendencija taps kliūtimi siekiant aukščiausio „Euro NCAP“ saugumo įvertinimo.

Paryžiuje bręsta radikalūs pokyčiai. Miesto valdžia planuoja uždaryti net 500 gatvių, siekdama paversti jas žaliosiomis zonomis. Toks sprendimas priimtas surengus referendumą, tačiau iš pirmo žvilgsnio, ši iniciatyva atrodo mažų mažiausiai prieštaringai. Referendumo rezultatai parodė, kad beveik du trečdaliai balsavusiųjų palaikė iniciatyvą. Tačiau šio referendumo paradoksas slypi tame, kad balsuoti atėjo vos 4 proc. visų registruotų rinkėjų.

Seimas galutinai nusprendė įpareigoti elektrinių paspirtukų nuomininkus aprūpinti klientus šalmais.  Naujas reikalavimas elektrinių paspirtukų ir kitų elektrinių mikrojudumo priemonių nuomotojams įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d.  už  balsavo 58 Seimo nariai, prieš – 18, o susilaikė 12 parlamentarų.

Šiemet trijose Europos šalyse buvo nuspręsta greitkeliuose padidinti maksimalų leistiną greitį iki 140 ir 150 km/val. Atsižvelgiant į šiuos sprendimus, ar Lietuva turėtų pasiekti tokiu pačiu pavyzdžiu? Ekspertai ir vyriausybės atstovai į tai žvelgia iš skirtingų perspektyvų. Daugumoje Europos šalių didžiausias leistinas greitis greitkeliuose daugelį metų išlieka stabilus – jis svyruoja nuo 120 iki 130 km/val.

Europos Parlamentas ir Lenkijos pirmininkaujama ES Taryba pasiekė susitarimą dėl naujų taisyklių, reglamentuojančių vairuotojo pažymėjimus visoje Europos Sąjungoje.  Pagrindinė naujovė – skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas, kurį bus galima laikyti išmaniajame telefone naudojant skaitmeninės piniginės technologiją. Šis formatas taps pagrindiniu visose ES šalyse, o valstybės narės turės penkerius su puse metų jam įgyvendinti.

Už šiurkščius kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus vienoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje vairuotojai ateityje gali prarasti teisę vairuoti visoje ES. Europos Parlamento atstovai ir ES valstybės narės antradienį pasiekė preliminarų susitarimą, kuriuo siekiama, kad šiurkščiai KET pažeidusiems vairuotojams ateityje atsakomybė būtų taikoma visos ES mastu, nepaisant to, kurioje valstybėje jie gavo teises.

„Via Lietuva“ paskelbė, kad Kaune esančio Sargėnų viaduko remonto darbus planuojama atnaujinti jau balandžio mėnesį, o juos užbaigti dar per šiuos metus. Žiemos laikotarpiu Sargėnų viaduko kapitalinis remontas bei reikalingi papildomi sijų galų remonto darbai buvo sustabdyti dėl technologinės darbų keliuose pertraukos.

Automobilių entuziastų bendruomenėje pastarąjį mėnesį verda aršios diskusijos. Seimo narių Antano Nedzinsko ir Sauliaus Luščiko iniciatyva ketinama pakoreguoti šiuo metu galiojantį istorinių automobilių įstatymą, kuris prestižinį statusą suteiktų ne jaunesniems nei 40 metų senumo automobiliams. Ši iniciatyva automobilistų bendruomenėje ne tik sulaukė didžiulio pasipriešinimo, bet ir dar labiau suskaldė vieningos pozicijos aktualiais klausimais neturinčius bendruomenės narius.

Dalį eismo magistralėje Vilnius–Kaunas nuo balandžio pabaigos planuojama nukreipti laikinu tiltu, tačiau transporto pralaidumas dėl to neturėtų sumažėti, teigia valstybinius kelius valdanti bendrovė „Via Lietuva“. Baigiamas statyti laikinas tiltas, kurį rangovė „Tilsta“ atsivežė iš Lenkijos ir kuris anksčiau buvo naudotas JAV, yra dviejų eismo juostų, tačiau jis bus naudojamas tik viena – Kauno kryptimi. Judėjimą juo kreipti numatoma balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje.

Siekdama gerinti kelių infrastruktūrą, Susisiekimo ministerija kuria nuo 2026-ųjų veikti pradedantį Kelių fondą, kurio lėšos kartu su finansavimu iš kitų šaltinių Lietuvos keliams kitais metais iš viso leis skirti 1 mlrd. eurų. Kaip pranešė ministerija, pagrindinis fondo lėšų šaltinis bus elektroninė kelių rinkliava („e-tolling“), kuri pakeis dabartines vinjetes ir kasmet sugeneruos apie 200 mln. eurų pajamų. Fondas taip pat turės galimybę skolintis.

Staigus Rusijos vyriausybės sprendimas uždrausti „Shacman SX3258“ sunkvežimių prekybą ir eksploatavimą privertė suklusti automobilių pramonės analitikus. Nors šie modeliai dar neseniai sėkmingai praėjo sertifikavimo procesą ir buvo aktyviai parduodami, Maskva netikėtai paskelbė, kad jie neatitinka saugumo reikalavimų. Vakarietiškiems gamintojams pasitraukus iš Rusijos, jų vietą labai greitai užėmė alternatyvos iš Kinijos.

Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinti „Kelių priežiūra“ skelbia, kad per pastaruosius keturis mėnesius šalies keliuose jau užtaisyta 37 128 m² išdaužų – tai daugiau nei 154 tūkst. duobių, kurių bendras plotas prilygsta beveik 88 krepšinio aikštelėms.  Kas lemia duobių atsiradimą? Ekspertai pažymi, kad kelių dangos pažaidos atsiranda dėl klimato sąlygų ir dažnų temperatūros svyravimų.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, kad automobilių gamintojams bus suteiktas trejų metų laikotarpis įvykdyti 2025 m. nustatytus CO₂ emisijų mažinimo tikslus. Tai reiškia, kad gamintojai, kurie šiemet nepasieks nustatytų ribų, galės kompensuoti trūkumą 2026 ir 2027 m., jei šiais metais viršys reikalavimus. Šį mėnesį oficialiai pasiūlyta iniciatyva sieks pakeisti dabartinę tvarką, kuri gamintoju įpareigoja kasmet atitikti emisijų reikalavimus.

Lietuvoje nemažėjant nuo alkoholio apsvaigusių vairuotojų, Seime pasirodė nauja idėja – pradėti taikyti nulinę alkoholio toleranciją. Ekspertas įvertino tokį politikų siūlymą ir atsakė, kaip tai pakeistų situaciją keliuose. Šiuo metu Lietuvoje galioja įstatymas, pagal kurį lengvųjų automobilių vairuotojams, turintiems daugiau nei dviejų metų stažą, didžiausia leidžiama alkoholio koncentracija yra 0,4 promilės.

Nuo sunkvežimių krentantis ledas ar sniegas daužo lengvųjų automobilių priekiniai stiklus, žibintus, o kai kurios žalos, pasak draudikų, siekia beveik 5 tūkstančius eurų. Gyventojai pasakoja, kad sunkvežimių vairuotojai neapsivalo stogų ir neatsakingai vairuoja.

Baigtas krašto kelio Pirčiupiai–Jašiūnai ruožo kapitalinis remontas. 1,45 km ilgio kelio atkarpos, esančios šalia Rūdninkų karinio poligono, rekonstrukcija kainavo beveik 5 mln. eurų, rašoma pranešime spaudai.  Projektą įgyvendino bendrovė „YIT Lietuva“, kuri pagal sutartį su valstybinės reikšmės kelius administruojančia įmone „Via Lietuva“ parengė techninį darbo projektą, atliko rekonstrukcijos darbus ir rūpinosi jų priežiūra.

Žiemą vairuotojai dažnai susimąsto: kodėl net ir esant slidžiai kelio dangai, barstytuvai ne visada pasirodo iškart? „Kelių priežiūra“ aiškina, kad jų darbas vyksta pagal aiškiai suplanuotą schemą, o ne atsitiktinai, rašoma pranešime spaudai.  Barstytuvų maršrutai sudaromi taip, kad būtų padengtas kuo didesnis kelių tinklas. Jie dirba žiediniu principu – grįžta papildyti atsargų ir vėl išvažiuoja į kitą ruožą.

Dar prieš trisdešimt metų žiedinės sankryžos Lietuvoje buvo pakankamai retas reiškinys, nes eismą daugumoje sankryžų reguliavo šviesoforai. Tačiau pastarąjį dešimtmetį dauguma saugus eismo ekspertų tvirtino, kad žiedinės sankryžos yra gerokai saugesnės, mat leidžia sklandžiau reguliuoti eismą.

Augant savitarnos ir modernių plovyklų populiarumui Lietuvoje, vairuotojai vis dažniau susiduria su įvairiais iššūkiais – nuo netinkamo plovimo priemonių naudojimo iki atsitiktinių automobilio apgadinimų. Neatsargumas ar žinių trūkumas tokiose situacijose gali lemti kėbulo pažeidimus, papildomas remonto išlaidas ar net techninius gedimus. Draudimo ekspertai įvardija dažniausiai pasitaikančias vairuotojų klaidas plovyklose ir dalijasi patarimais, kaip jų išvengti.

Kiekvienas vairuotojas turi savo baimių, tačiau daugeliui visuomet nerimą kelia masinė avarija greitkelyje prastomis oro sąlygomis. Net ir kelią gaubiantis lengvas rūkas priverčia daugelį vairuotojų įsitempti, tačiau tai – normalu. Ne visi yra užtikrinti savo jėgomis, o ir dalis vairuotojų yra linkę pasirinkti mažesnį ir saugesnį greitį, mat niekas nežino kas jų gali laukti vos už kelių šimtų metrų.

Lietuvoje tradiciškai dominuoja kompaktinės ir vidutinės klasės automobiliai, nes jie yra pakankamai universalūs, kad atitiktų daugelio vairuotojų poreikius. Tačiau kaip lietuvių pasirinkimai atrodo platesniame Europos vairuotojų kontekste? Pažvelkime į 50 populiariausių automobilių Europoje. 2024 metais Europos naujų lengvųjų automobilių rinka augo minimaliai – vos 0,9 proc.

Valdžia nuo kitų metų rengiasi plėsti mokamų kelių tinklą ir naikinti mokesčio už naudojimąsi keliais vinjetes. Vietoje jų komercinį transportą keliuose fiksuos vaizdo kameros ir sąskaitas siųs elektroniniais kanalais. Šią e-tolingu vadinamą sistemą stabdo verslininkų skundai – sistema trejus metus įstrigusi teismuose, o į biudžetą galimai nepatenka po 150 mln. eurų kasmet, kurie galėtų būti skirti keliams.   Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Tūkstančiai Rusijos vairuotojų, įsigijusių automobilius iš užsienio, sulaukė nemalonių naujienų – muitinė jiems siunčia reikalavimus sumokėti papildomus mokesčius, kurių anksčiau pavyko išvengti. Jei to nepadarys, jų transporto priemonės bus išregistruotos. Paralelinio importo bumas Nors oficiali Kremliaus propaganda skatina vietinių automobilių gamybą, Rusijos gyventojai išlieka ištikimi vakarietiškiems ir japoniškiems modeliams.

Šiemet sukanka dešimt metų nuo tada, kai paaiškėjo, kad „Volkswagen“ dyzeliniai varikliai nėra tokie „švarūs“, kaip juos pristatė vokiečių automobilių gamintojas. Šis skandalas ne tik sudavė smūgį dyzelinių variklių technologijoms, kurios anksčiau buvo itin populiarios Europoje, bet ir pakeitė visą automobilių pramonę.

Techninė apžiūra (TA) – viena iš būtiniausių procedūrų kiekvieno automobilio savininko kasdienybėje. Tačiau Lietuvos vairuotojų įpročiai ir sezoniškumas lemia, kad pavasarį ir vasarą TA stotys tampa gerokai apkrautos, o eilės – neišvengiamos. Ar galima to išvengti? TA įmonių atstovai tvirtina, jog taip, tačiau tam reikalingas pačių vairuotojų sąmoningumas. Statistika rodo, kad transporto priemonių patikros srautas ryškiai didėja pavasarį.

Vyriausybės programoje yra 40 punktų, o tarp siūlymų – kelių fondo atsiradimas, „e-tolling“ sistemos įdiegimas ir kiti pokyčiai. Naujai išrinktas ministras pasakė, ar dėl to kiekvienas lengvojo automobilio vairuotojas privalės susimokėti už naudojimąsi valstybiniais keliais.

Nuo šių metų įsigaliojo nauja tvarka dėl vairuotojų pažymėjimo galiojimo. Štai jei automobilį vairuosite, o medicininė pažyma negalios, vairuotojo pažymėjimas taip pat nebus galiojantis.

Per pirmąsias dvi šių metų savaites dėl negaliojančios sveikatos pažymos nubausta 250 vairuotojų, BNS informavo Policijos departamentas. „Nuo sausio 1 iki 14 dienos surašyta 250 protokolų“, – BNS sakė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė. Nuo sausio vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra susietas su medicininės pažymos galiojimu – nustatytu periodiškumu nepasitikrinę sveikatos vairuotojai nebegali dalyvauti eisme.

Lietuva ir Lenkija sutarė artimiausiu metu kartu teikti paraišką Europos Komisijai (EK) dėl paramos kelio tarp Augustavo Lenkijoje ir Vilniaus pritaikymui karinio mobilumo reikmėms. Dėl to ketvirtadienį Varšuvoje sutarė susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis ir Lenkijos infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas, pranešė Susisiekimo ministerija.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis tikina nematantis poreikio tolesnei greičio matuoklių tinklo plėtrai ir žada inicijuoti jo peržiūrą. Pasak ministro, šiuo metu turimas tinklas yra per didelis ir neatitinka saugumo priemonėms keliamų kriterijų. „Aš nematau didesnio poreikio plėtrai arba, sakant paprastai, kažkokiam papildomam pasipinigavimui“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo E. Sabutis. „Greičio matuokliai ir visos saugumo priemonės turi turėti savo atitinkamą logiką ir funkciją.

Diskusijos apie Lietuvos kelių finansavimą įsibėgėjo kartu su naujų metų biudžeto tvirtinimu. Didėjantis infrastruktūros poreikis ir kelininkų spaudimas verčia ieškoti efektyvesnių sprendimų. Vienas jų – modernizuoti kelių mokesčio sistemą, kuri šiuo metu pagrįsta vinječių naudojimu.

Rugsėjį įsigaliojus Sumažintos taršos zonai (STZ) ir už rinkliavos surinkimą atsakingai biudžetinei įstaigai „Parkavimas Kaune“ naudojant keturias skirtingas programėles mokėjimams atlikti, parkavimas Kaune virsta galvos skausmu.

Baudos už greičio viršijimą yra taikomos visame pasaulyje, tačiau skirtingose šalyse iš greitį viršijusių vairuotojų reikalaujama skirtinga suma. „DiscoverCars“ atliko tyrimą, kuriame palygino baudas, skiriamas visoje Europoje, rašoma „Insurance Edge“. „DiscoverCars“ sudarė šį reitingą nustatydamas įprastą greičio ribą miestuose – 50 km/val. ir išsiaiškino, kokią baudą skirtingos Europos šalys skirtų vairuotojams už šios ribos viršijimą 14 km/val.

Neseniai kelius Lietuvoje prižiūrinti „Via Lietuva“ pranešė, jog Lietuvoje per 2024 m. buvo sutvarkyti net 300 km valstybinės reikšmės kelių. Visgi socialiniuose tinkluose žmonės atkreipia dėmesį, kad ne visi šie pareiškimai atitinka realybę. Štai kelyje Utena-Molėtai dėl neva „sutvarkytame“ kelyje paliktų atitvarų vairuotojai vis dar turi priverstinai sumažinti greitį, kad galėtų saugiai pravažiuoti keliu.

Vairuotojai su nekantrumu laukė „betonke“ pravardžiuojamo kelio Vilnius-Utena remonto pabaigos. Rekonstruota kelio atkarpa tarp Molėtų ir Utenos mašinoms jau atverta. Tačiau aiškėja, kad nors kelias lyg nulietas, vairuotojų laukia tikras kantrybės ir budrumo išbandymas. Vairuotojai skundžiasi, kad kelkraščiai per siauri, o viduriu einanti ir lenkti draudžianti ištisinė linija driekiasi ištisas atkarpas. „Via Lietuvos“ atstovai teisinasi, kad esą platesniam keliui pinigų nebuvo.