saugus eismas

Suomijos sostinė Helsinkis pasiekė svarbų eismo saugumo rodiklį – per pastaruosius 12 mėnesių mieste nebuvo užfiksuota nė viena mirtina eismo nelaimė. Paskutinis toks tragiškas incidentas čia įvyko dar 2024 metų liepą. Miesto transporto inžinierius Ronis Utriainenas pabrėžė, kad toks rezultatas nėra atsitiktinis – tai ilgalaikių ir sisteminių miesto pastangų rezultatas. Anot jo, vienas esminių faktorių buvo leistino greičio mažinimas miesto gatvėse.

Valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 2212 Klaipėda–Radailiai–Kretinga artimiausiu metu keisis iš esmės – jame numatyti ne tik kapitalinio remonto darbai, bet ir svarbūs eismo organizavimo pokyčiai. „Via Lietuva“ skelbia, kad pasitarus su Klaipėdos rajono savivaldybe, buvo nuspręsta atsisakyti žiedinės sankryžos ties kelio 4,42 km riba. Vietoje jos bus įgyvendintas naujas eismo organizavimo sprendimas – čia bus draudžiami kairieji posūkiai.

Pietų Korėja jau ne vieną dešimtmetį garsėja technologiniu pažangumu, o tai atsispindi net ir tokiose srityse kaip... gatvių valymas. Dar 2007-aisiais šalyje pradėtas eksperimentas su savaiminio gatvių valymo sistema šiandien jau sėkmingai veikia keliuose miestuose – nuo Daegu iki Gvangdžu. Tačiau šios technologijos tikslas – ne tik švara. Ji taip pat efektyviai mažina asfaltuotų paviršių įkaitimą, o kartu – ir bendrą miesto oro temperatūrą.

Nuo penktadienio Lietuvoje įsigalioja nauja stacionarių greičio matuoklių įrengimo ir eksploatavimo keliuose tvarka, kuri numato matavimo įrangos perkėlimą, vidutinio greičio ruožų trumpinimą, penktadienį pranešė Susisiekimo ministerija. Jos pranešime ministras Eugenijus Sabutis pabrėžė, kad priėmus naują tvarką greičio matuoklių tinklas nebus plečiamas. „Mūsų tikslas – realūs pokyčiai keliuose, siekiame ne kiekybės, o kokybės – kad kiekvienas įrenginys dirbtų ten, kur jo labiausiai reikia.

Iki šių metų rugsėjo vidurio planuoja visoje šalyje atnaujinti apie 30 kilometrų valstybinės reikšmės krašto kelių, kurie šiuo metu yra prasčiausios būklės. Darbai bus vykdomi paprastojo remonto būdu – keičiant viršutinį asfalto sluoksnį arba įrengiant paviršiaus apdarą, rašoma pranešime spaudai.  „Krašto kelių būklė tiesiogiai veikia regionų gyventojų kasdienybę, todėl imamės paprastų, bet veiksmingų sprendimų, leidžiančių greitai pagerinti prasčiausius ruožus.

Nuo 2025 m. gruodžio 1 d. Vokietijoje oficialiai leidžiama viešajame eisme naudoti automobilius, sunkvežimius ir autobusus, kurie valdomi nuotoliniu būdu – be vairuotojo salone. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali priminti autonominį važiavimą, realybėje tai visiškai kita koncepcija: visą kontrolę iš distancijos perima žmogus.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Nuo 2025 m. rugpjūčio Lenkijoje įsigalioja nauji, gerokai griežtesni kelių eismo taisyklių pažeidimų įstatymai, taikomi tiek vietiniams, tiek užsienio vairuotojams. Reaguodama į skaudžias avarijas, kurias sukėlė pavojingas ir neatsakingas elgesys kelyje, Lenkijos vyriausybė ne tik išplėtė baudų sistemą, bet ir įtvirtino naujus nusikaltimų apibrėžimus, visų pirma nukreiptus prieš lenktyniaujančius ir greitį viršijančius vairuotojus.

Kauno technologijos universiteto studentai buria komandą, kurios tikslas – 2026 metais dalyvauti vienose prestižiškiausių studentų inžinerinių varžybų Europoje – „Formula Student“. Projektui vadovauja Aviacijos inžinerijos studentas Benas Lukoševičius, subūręs tarpdisciplininę komandą „Perkūnas Racing Team“. Jaunieji inžinieriai ne tik kurs lenktyninį automobilį, bet ir konstruos visavertę organizaciją, atliepiančią aukščiausius tarptautinių varžybų reikalavimus.

Vairavimas neturint tam teisės – viena labiausiai ignoruojamų, bet pavojingiausių problemų keliuose. Nors apie neblaivius vairuotojus kalbama dažnai, tūkstančiai atvejų, kai asmenys sėda už vairo be vairuotojo pažymėjimo, rodo ne mažesnę riziką ir išryškina sistemines spragas. Pasak vairavimo instruktorės Solveigos Dambrauskaitės-Bakutienės, kiekvieną kartą, kai žmogus sėda prie vairo neturėdamas tam teisės, jis rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų saugumu.

Apie vairuotojus, kurie prie vairo sėda apsvaigę kalbama jau daugelį metų. Tačiau, kaip rodo Lietuvos policijos suvestinės, problemos mastas nemažėja. Kiekvieną mėnesį fiksuojami tūkstančiai tokio elgesio atvejų. Griežtos sankcijos – piniginės baudos, teisės vairuoti atėmimas, transporto priemonių konfiskavimas – teoriškai turėtų veikti kaip atgrasymo priemonė. Vis dėlto statistika rodo priešingą tendenciją.

Didžioji dalis šalies vairuotojų tiek miestuose, tiek užmiestyje ir toliau linkę viršyti leistiną greitį. Nors dažniausiai tai daroma nežymiai, nemaža dalis apklaustųjų pripažįsta greitį viršijantys ir žymiai daugiau. Specialistai teigia, kad tokie įpročiai atsirado ne vakar, o greičio pažeidimų masto nepakeis nei matuoklių gausa, nei didesnės baudos. Reikalingas ilgalaikis švietimas.

Nuo rugpjūčio 1 d. Kaune įsigalios nauja grynųjų elektromobilių statymo tvarka. Miesto taryba antradienį pritarė, kad nemokamai šias transporto priemones statyti galės tik Kauno gyventojai ir mieste registruotos įmonės. Miesto svečiai už parkavimą turės mokėti bendra tvarka, pagal galiojančius įkainius konkrečioje zonoje. Kauno savivaldybė sako, kad šiais pokyčiais siekiama racionaliau paskirstyti stovėjimo vietas centrinėje miesto dalyje, kurioje itin didelis eismo ir parkavimo tankis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė savo poziciją dėl dviejų Seime svarstomų įstatymų projektų, susijusių su istorinių transporto priemonių statuso keitimu ir jų apmokestinimu. Vyriausybė iš esmės palaiko siekį peržiūrėti istorinių automobilių naudojimą kasdieniams tikslams, tačiau nepritaria siūlomam reguliavimui, kuris, pasak jos, prieštarauja Europos Sąjungos direktyvoms ir stokoja aiškaus teisinio pagrindo. Prieštarauja ES nuostatoms Įstatymo projekto Nr.

Artimiausiais metais Lietuvos ir kitų Europos šalių vairuotojų laukia esminiai pokyčiai. Europos Komisija siekia skaitmenizuoti transporto priemonių registracijos ir techninės apžiūros pažymėjimus, taip iš esmės pertvarkydama administracinius procesus, susijusius su automobilių registravimu ir perleidimu. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos teigimu, šių siūlymų esmė – ne tik technologinis progresas, bet ir aiškus poveikis saugai bei vartotojų patogumui.

Europos Komisija rengia siūlymą, kuris gali iš esmės pakeisti įmonių automobilių parkų sudėtį – kalbama apie privalomą elektromobilių kvotą, kuri jau 2030 m. galėtų siekti net 100 procentų.

Lenkija griebiasi naujų ribojimų, o viename iš miestų įsigalios viena griežčiausių mažos taršos zonų ne tik šalyje, bet ir visoje Europoje. Nuo 2026 m. sausio 1 d. beveik visas miestas, įskaitant teritoriją iki aplinkkelio (A4, S52 ir S7 greitkelių žiedas), bus apibrėžtas kaip zona, į kurią nebegalės patekti senesnius išmetamųjų dujų standartus atitinkantys automobiliai – išskyrus kai kurias išimtis.

Elektromobilių įkrovimo vietos nėra paprastos parkavimo aikštelės – jose galioja aiškios taisyklės, kurių pažeidimas gali užtraukti baudą iki 90 eurų. Įkrovimo paslaugų tiekėjai ir policija primena, kad sustojimas šiose vietose be įkrovimo – net jei tik „minutelei“ – trukdo kitiems ir pažeidžia Kelių eismo taisykles. „Džiaugiamės, kad vis daugiau vairuotojų domisi elektromobiliais ir aktyviai naudojasi įkrovimo stotelėmis.

Kaskart, kai Lietuvos policija organizuoja reidą, jame neišvengiamai išaiškinami bent keli neblaivūs vairuotojai – nepriklausomai nuo to, ar tai eilinis savaitgalis, ar įprasta darbo diena. Net ir tada, kai apie būsimą patikrinimų bangą policija įspėja iš anksto, dalis pažeidėjų vis tiek rizikuoja. Sėda prie vairo ir tikisi išvengti atsakomybės. Kai kurie jų – ne pirmą kartą.

Pasaulyje avarijose kasmet žūsta milijonai žmonių. Tačiau kada automobiliai iš tiesų tapo grėsme žmogui? Kas laikytinas pirmąja eismo įvykio auka? Nors atsakymas į šį klausimą nėra vienareikšmis, ypač jei kalbame apie laikus, kai žmonės žūdavo patekę po arklių kanopomis ar vežimų ratais (pavyzdžiui, vien Londone XIX a. savaitės vidurkis siekė net 12 tokių atvejų), tikroji, dokumentuota automobilio sukelta mirtis įvyko 1869 m. rugpjūčio 31 d. Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio –...

Nuo 2026 metų naudotų automobilių pardavėjams visoje Europos Sąjungoje teks įrodyti, kad jų parduodami automobiliai (ar bet kuri kita transporto priemonė) yra tinkama eksploatuoti. Tokia prievolė atsiras pagal naują ES senų transporto priemonių reglamentą (angl. ELV – End-of-Life Vehicles), kuriam 2025 m. birželio 17 d. pritarė ES Aplinkos ministrų taryba.

Užbaigtas dar vienas žingsnis kuriant elektroninę kelių rinkliavos (e-tolling) sistemą Lietuvoje – atplėšti vokai su tiekėjų pasiūlymais. Juos netrukus pradės vertinti speciali komisija, sudaryta iš įvairių sričių ekspertų ir nepriklausomo išorės specialisto. Kaip pranešė AB „Via Lietuva“, birželio 27 dieną baigėsi pasiūlymų dėl elektroninės kelių rinkliavos sistemos nuomos paslaugų pateikimo terminas.

Net 94 proc. eismo įvykių kyla dėl žmogaus klaidų ar sprendimų – tokią statistiką pateikia JAV nacionalinė greitkelių eismo saugumo administracija (NHTSA). Tai vienas pagrindinių argumentų, kodėl pasaulis vis sparčiau plėtoja autonomines transporto priemones. Tačiau ar technologijos gali objektyviai, greitai ir tiksliai vertinti situaciją geriau nei žmogus? Kauno technologijos universiteto (KTU) magistrantas Bartas Lisauskas įsitikinęs, kad taip.

Šeštadienį, birželio 29 d., nuo 17 val., vėl bus atidarytas eismas per Sargėnų estakadą, esančią magistraliniame kelyje A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai. Esmas šia estakados dalimi buvo laikinai sustabdytas nuo šios savaitės pirmadienio. Remonto metu buvo atlikti pagrindiniai estakados konstrukciniai darbai – pakeltos perdangos sijos, perbetonuoti jų galai. Betonui pasiekus reikiamą stiprumą, sijos nuleistos atgal į projektinę padėtį.

Modernizuojant magistralinį kelią A5 „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos, jau atlikta daugiau nei pusė suplanuotų darbų. „Via Lietuva“ praneša, kad šiuo metu statybvietėje dirba apie 350 darbuotojų, naudojama daugiau nei 100 vienetų kelių statybos technikos, o pirmieji pokyčiai eismo dalyviams įsigalios jau trečiadienį. Nuo birželio 26 d. eismas nuo 91 iki 97,4 kilometro bus nukreiptas į naujai nutiestą kairiąją magistralės pusę Lenkijos kryptimi.

Birželio 23–28 dienomis bus laikinai draudžiamas eismas Sargėnų estakada, esančia kelyje A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai. Vairuotojai šiuo laikotarpiu turės naudotis apylanka per Sargėnų sankryžą. Estakados kairėje pusėje šiuo metu atliekami paruošiamieji darbai: šalinami deformaciniai pjūviai, montuojamos laikinos sijų parėmimo konstrukcijos, tvarkomas korozijos pažeistas betonas ir armatūra.

Vasaros renginiai – Joninės, festivaliai, koncertai – sutraukia didelius srautus žmonių ir automobilių. Tam dažnai pasitelkiamos laikinos stovėjimo aikštelės, tačiau būtent jose dažniausiai kyla rizika patirti smulkių eismo įvykių ar net administracinių nemalonumų. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė primena, kad tokiose aikštelėse vairuotojai neretai susiduria su ribotu matomumu, neįprasta kelio danga ar siaurais pravažiavimais.

Sistemos, kurios šviečiančiais kelio ženklais įspėja vairuotojus tik esant realiai susidūrimo su laukiniais gyvūnais grėsmei, gali sumažinti tokių incidentų riziką 60–80 proc. Tai – vadinamasis laukinių gyvūnų aptikimo sprendimas (angl. Wildlife Detection System, WDS), kurio tikslas – sumažinti pavojingų susidūrimų skaičių keliuose.

Nuo 2025 metų liepos 1 dienos Lietuvoje plečiamas kelių naudotojo mokesčio (vinjetės) taikymo tinklas. Prie iki šiol mokamų magistralinių kelių prisijungia 21 krašto kelio ruožas, todėl komercinio transporto valdytojai už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais mokės ne tik už magistrales, bet ir už dalį krašto kelių, rašoma „Via Lietuva“ pranešime spaudai. Iki šiol kelių naudotojo mokestis buvo taikomas už važiavimą 19 magistralinių kelių, kurių bendras ilgis siekė apie 1 700 km.

Krokuva taps antruoju Lenkijos miestu, įgyvendinančiu žemo taršos zoną (lenk. Strefa Czystego Transportu, STC), ir tuo pačiu – viena griežčiausių tokio tipo zonų ne tik šalyje, bet ir visoje Europoje. Nuo 2026 m. sausio 1 d. beveik visas miestas, įskaitant teritoriją iki aplinkkelio (A4, S52 ir S7 greitkelių žiedas), bus apibrėžtas kaip zona, į kurią nebegalės patekti senesnius išmetamųjų dujų standartus atitinkantys automobiliai – išskyrus kai kurias išimtis.

Prasidėjęs šiltasis metų laikas kartu atneša ir kasmetinius iššūkius vairuotojams – visoje Lietuvoje startuoja intensyvus gatvių ir kelių remonto sezonas. Daugeliui tai asocijuojasi spūstimis, kelionėmis aplinkiniais maršrutais ir ilgesnį laiką kelyje.  Didžiuosiuose miestuose jau fiksuojami pirmieji didesnio masto projektai. Kaune visai vasarai uždaryta viena pagrindinių arterijų į Šilainių mikrorajoną – Linkuvos gatvė.

Nuo birželio 13 dienos Italijoje įsigaliojo nauji greičio kontrolės taisyklių pakeitimai, kuriais siekiama pažaboti piktnaudžiavimą baudomis už nedidelius pažeidimus. Pokyčius paskatino atvejai, kai vairuotojai gavo dešimtis baudų už pasikartojantį greičio viršijimą toje pačioje vietoje. Vienam jų susikaupė net 28 tūkst. eurų vertės baudos. Italijoje seniai žinoma, kad stacionarūs radarai dažnai naudojami ne tiek saugumui, kiek savivaldybių biudžetams papildyti.

Vasarą į Lietuvos kelius sugrįžta motociklai – greiti, manevringi, tačiau ne visuomet lengvai pastebimi eismo dalyviai. Draudikai pastebi, kad šiltuoju metų laiku smarkiai išauga avarijų, kuriose dalyvauja motociklininkai, skaičius. Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“, per pastaruosius ketverius metus jų apdrausti motociklininkai sukėlė 462 eismo įvykius, kurių žalos vidurkis – apie 1400 eurų. Daugiausia nelaimių fiksuojama sezono pradžioje ir pabaigoje – gegužę bei rugsėjį.

Prancūzijos parlamentas pritarė įstatymo projektui, kuriuo bus nutrauktas mažos taršos zonų (ZFE) taikymas didžiuosiuose šalies miestuose. Šis žingsnis – netikėtas posūkis šalyje, kuri ilgą laiką laikyta viena iš aktyviausių aplinkosaugos politikos lyderių Europoje. Mažos taršos zonos Prancūzijoje pradėtos diegti nuo 2019 m., siekiant sumažinti oro taršą labiausiai užterštuose miestuose, tokiuose kaip Paryžius, Lionas ar Marselis.

Pirmadienį Ariogaloje, Raseinių rajone, anksčiau nei planuota atidarytas eismas rekonstruotu tiltu per Dubysą. Nors statybų darbai oficialiai bus baigti tik liepos pabaigoje, transporto judėjimas tiltą kirto jau nuo birželio 9-osios, rašoma „Via Lietuva“ pranešime spaudai.  Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis akcentuoja, kad tiltas Ariogaloje buvo kritiškai pavojingos būklės, todėl jo atnaujinimas buvo vienas iš prioritetinių darbų.

Chuliganiškas vairavimas viršijant greitį net tankiai apgyvendintose vietovėse – gana dažnas reiškinys Skirtingų valstybės institucijų atstovai šią problemą viešai pripažįsta, tačiau tuo pačiu tikina, kad išspręsti ją galima tik į pagalbą pasitelkus kompleksines priemones.  Greitį viršijančių vairuotojų sukeltos avarijos viešumoje aptariamos kone kiekvieną dieną.

Automobilių remonto kainos sparčiai auga, o viena iš pagrindinių to priežasčių – šiuolaikinės pagalbinės vairuotojo sistemos. Net ir po menkos avarijos dažnai tenka keisti tokius komponentus kaip kameros, radarai ar ultragarsiniai jutikliai, kuriuos vėliau būtina preciziškai sukalibruoti. Būtent tai ir kelia išlaidas į neregėtas aukštumas.

Lietuvos transporto sektorius atsidūrė ties radikalaus lūžio riba: per mažiau nei penkerius metus šalyje teks keturgubai padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių dalį transporte ir reikšmingai sumažinti iškastinio kuro naudojimą. Priešingu atveju valstybės biudžetui kasmet gali tekti mokėti iki 410 mln. eurų už emisijų kvotas iš kitų ES šalių. Seimas jau šią savaitę pradeda svarstyti, kaip į nacionalinę teisę perkelti atnaujintą Atsinaujinančios energijos direktyvą RED III.

Nuo liepos 1 d. Vilniuje įsigalios nauji automobilių stovėjimo įkainiai – brangs visų miesto zonų parkavimas. Tuo metu mobiliosios programėlės „carOne“ ekspertai išanalizavo, kur vilniečiai dažniausiai stato automobilius, kiek vidutiniškai moka už stovėjimą ir kaip šie įpročiai gali keistis pakilus kainoms, rašoma pranešime spaudai.  „carOne“ duomenimis, vilniečiai dažniausiai renkasi stovėjimą pigesnėse miesto zonose. Net 32 proc.

Kai automobilio lizingo sutartis pasibaigia, vairuotojas turėtų pagaliau jaustis tikruoju savo transporto priemonės savininku. Tačiau Lietuvoje ši akimirka, vis dar, pažymėta biurokratinėmis procedūromis. Kodėl už jau išsimokėtą automobilį vėl reikia atverti piniginę – šį klausimą kelia ne vienas vairuotojas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Kelių fondo, kuris turėtų pradėti veikti nuo kitų metų, projektui.  Dabar šis siūlymas bus svarstomas Seime. Kelių fondu siekiama užtikrinti pakankamo dydžio, tvarų valstybinės reikšmės kelių finansavimą. Numatoma, kad jis veiktų laikinai, kol 80 proc. valstybinės reikšmės kelių būtų atkurti ir atitiktų kokybės standartus.

Klaipėdos apygardos teismas atmetė bendrovės „Proit“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti strateginės reikšmės elektroninės kelių rinkliavos (e-tolling) sistemos pirkimą. Tai reiškia, kad „Via Lietuva“ gali toliau vykdyti procedūras ir artėti prie vienos svarbiausių kelių infrastruktūros reformų įgyvendinimo. „Vertiname šį teismo sprendimą kaip galimybę tęsti darbus be papildomų kliūčių.

Ar vieno vairavimo egzamino pakanka visam gyvenimui? Dauguma vairuojančių lietuvių įsitikinę – taip. Vis dėlto saugaus eismo ekspertai įspėja: kelių eismo taisyklės (KET) kinta, automobiliai tobulėja, o įpročiai bėgant laikui – ne visada išlieka teisingi. Tačiau privalomi vairavimo žinių atnaujinimo egzaminai, jų manymu, būtų perteklinė priemonė. Vietoje to siūloma didinti vairuotojų informuotumą ir skatinti savanoriškai atnaujinti žinias.

Seimas pradėjo svarstyti siūlymą norintiesiems turėti teisę vairuoti AM kategorijos transporto priemonę nustatyti pareigą išlaikyti ne tik teorijos, bet ir praktikos egzaminą.  Šią savaitę Seimas po pateikimo pritarė tai numatančioms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms. Už jas balsavo 61 Seimo narys, prieš buvo šeši, o 20 susilaikė. AM kategorijai priklauso mopedai ir lengvieji keturračiai motociklai.

Gegužę Europos Parlamento Transporto komitetas (TRAN) pritarė preliminariam susitarimui dėl atnaujintų Europos Sąjungos (ES) vairuotojo pažymėjimų taisyklių. Šios taisyklės numato skaitmeninio vairuotojo pažymėjimo įvedimą ir susiejimą su ES mastu veiksiančia skaitmenine pinigine.   Pagal preliminarų susitarimą, skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas veiks išmaniajame telefone bei taps pagrindine dokumento forma visoje ES.

Lietuva kasmet parengia šimtus tolimųjų reisų vairuotojų, tačiau transporto sektoriuje trūksta tūkstančių. Už viešai deklaruojamų didelių algų slypi ne visuomet sąžiningai veikiantys darbdaviai, socialinių garantijų šešėlis ir tyliai toleruojamos praktikos, kurios niekaip nepadeda išspręsti ne vienerius metus akis badančios problemos.  Vairuotojų trūkumo problema Lietuvoje jau seniai neapsiriboja vien darbo rinkos ar verslo efektyvumo klausimais.

Savaitgalį Dariaus ir Girėno stadione vykusios futbolo rungtynės kai kuriems žiūrovams baigėsi nemaloniai. Po renginio dalis jų aikštelėje nerado savo automobilių – neleistinose vietose paliktos transporto priemonės buvo priverstinai išgabentos į saugojimo aikštelę. Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius imasi griežtų veiksmų prieš pažeidėjus, nuolat ignoruojančius eismo taisykles Ąžuolyne ir šio parko prieigose, rašoma spaudos pranešime.

„Via Lietuva“ šiemet planuoja pradėti kelių tvarkymo, remonto bei žvyrkelių asfaltavimo darbus daugiau nei 220 km ruožuose visoje Lietuvoje. Darbai apims ne tik pagrindines magistrales, bet ir krašto, rajoninius kelius, tiltus bei pėsčiųjų ir dviračių takus. Pasak susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio, šiemet itin daug dėmesio skiriama susisiekimui regionuose. Tam numatyti papildomi 20 mln. eurų žvyrkelių asfaltavimui.

Pirmojo šių metų ketvirčio eismo įvykių statistika atskleidžia nerimą keliančią tendenciją – avarijų skaičius Lietuvos keliuose toliau auga. Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenimis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, avarijų padaugėjo 17 proc., o sužeistųjų – net 24 proc. Ekspertai išskiria penkias pagrindines priežastis, kurios daro didžiausią įtaką eismo saugumui šalyje.

Lietuva – viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kuriose vairuotojai vis dar gali rinktis automobilį, neatsižvelgdami į metinius ar reikšmingus registracijos mokesčius. Tuo metu kaimyninėse valstybėse papildomi mokesčiai jau seniai tapo svarbiu kriterijumi renkantis automobilį. Ar tokia išimtis Lietuvoje ilgai tęsis? Automobilių taršos mokestis – visoje Europoje plačiai taikoma priemonė, skatinanti gyventojus rinktis mažiau taršius automobilius.