saugus eismas

Silpnas akumuliatorius, pavargusios dyzelinio variklio pakaitinimo žvakės ar stringantis termostatas vasarą gali beveik nepriminti apie save. Tačiau pakanka kelių šaltesnių rytų, kad nedidelis gedimas virstų sunkiai užvedamu varikliu, rasojančiais langais ar automobiliu, kuris apskritai nebenori pajudėti. Todėl rudens pradžia – tinkamas metas patikrinti tas automobilio vietas, kurioms žema temperatūra negailestinga.

Praėjo beveik treji metai nuo audros „Daniel“, nusiaubusios centrinę Graikiją, tačiau vienas ryškiausių jos paliktų infrastruktūros randų liko beveik nepakitęs. Netoli Larisos esantis Paleopyrgo tiltas tebėra sulūžęs ir iš dalies nugrimzdęs į Pinijo upę, tačiau dalis vietos gyventojų juo vis dar važiuoja automobiliais. Tiltas buvo smarkiai apgadintas 2023 m. rugsėjį, kai audra „Daniel“ sukėlė katastrofiškus potvynius Tesalijoje.

Aukštoms degalų kainoms vėl tampant problema visoje Europoje, vis daugiau valstybių ryžtasi tiesiogiai kištis į jų formavimą. Austrija spalį ir lapkritį ketina benzino bei dyzelino litrą atpiginti daugiau kaip 12 centų, o Čekija jau nusprendė riboti degalų pardavėjų maržas ir mažinti dyzelino akcizą. Lietuvoje svarstoma labai panašaus dydžio mokestinė lengvata, tačiau Vyriausybė kol kas abejoja, ar dėl jos verta prarasti dešimtis milijonų eurų biudžeto pajamų.

Dešimties metrų ilgio tranšėja, nustatytas 75 cm gylis ir vos 20 mm nuokrypis. Tokį rezultatą Europos statybinės technikos operatorių čempionato „Landcros European Operator Challenge“ finale pasiekė Lietuvai atstovavęs Sergej Fronskij. Nors bendroje įskaitoje lietuvis liko devintas, tranšėjos kasimo rungtyje jis pranoko visus varžovus.

Vairuotojų, keliaujančių Lazdijų rajone, nuo kitos savaitės laukia pasikeitusios eismo sąlygos. „Via Lietuva“ pradeda beveik 20 km ilgio dviejų krašto kelių atnaujinimo darbus, kurių bendra vertė siekia apie 19,6 mln. eurų. Kelininkai pradės dirbti kelyje Lazdijai–Akmeniai (Nr. 135) nuo Lazdijų iki Lietuvos ir Lenkijos sienos bei kelio Alytus–Seirijai–Lazdijai (Nr. 132) ruože tarp Šventežerio ir Seirijų. Pirmiausia bus statomi laikini kelio ženklai, kai kur frezuojama sena danga.

Italijos vyriausybė nusprendė 2027 metais nuo kasmetinio automobilio mokesčio atleisti didelę dalį šalies vairuotojų. Lengvata bus taikoma automobiliams, kurių variklio galia neviršija 109 AG. Lengvata taip pat bus taikoma motociklams ir motoroleriams. Vyriausybės skaičiavimu, naujoji priemonė apims daugiau kaip 70 proc. šiuo metu Italijoje naudojamų lengvųjų automobilių, o kartu su motociklais – apie 14,5 mln. transporto priemonių.

Universalios padangos tampa vis populiaresniu pasirinkimu vairuotojams, nenorintiems du kartus per metus keisti automobilio apavo. Tačiau naujausi ADAC, „Auto Bild“ ir „Auto Express“ bandymai rodo, kad vien užrašo „visiems sezonams“ nepakanka – skirtumai tarp geriausių ir prasčiausių padangų išlieka labai dideli. Universalioms padangoms tenka sudėtinga užduotis.

„Bolt Drive“ keičia automobilių papildymo degalais tvarką. Iki šiol vairuotojams reikėdavo automobilyje paliktos fizinės degalų kortelės, tačiau jų palaipsniui bus atsisakyta – visą procesą nuo šiol bus galima atlikti „Bolt“ programėlėje. Degalinių tinklas nesikeičia. Kaip ir iki šiol, „Bolt Drive“ automobilius bus galima papildyti „Circle K“ degalinėse, tačiau pasikeis pats atsiskaitymo procesas.

Sėkmingai atlikta techninė apžiūra daugeliui lengvųjų automobilių vairuotojų paprastai reiškia, kad į TA stotį grįžti reikės tik po dvejų metų. Tačiau ši nusistovėjusi tvarka netrukus gali pasikeisti. Seime kelią skinasi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos, kurios numato, kad esant tam tikroms aplinkybėms, vairuotojai bus kviečiami į neeilinę patikrą, o laiku nepasirodžius – galiojanti techninė apžiūra bus tiesiog anuliuota. Tačiau tai dar ne viskas.

Europos automobilių gamintojai vis garsiau kalba apie Kinijos keliamą konkurenciją, tačiau pačioje Vokietijoje pasigirdo gerokai aštresnis vertinimas. Leidinio „Focus“ automobilių rubrikos redaktorius Sebastianas Viehmannas teigia, kad didžiausia Europos automobilių pramonės problema šiandien slypi ne Pekine, o Briuselyje – vietos gamintojus smaugia išpūstos energijos ir darbo sąnaudos, dideli mokesčiai bei vis griežtėjantis reguliavimas.

Dar praėjusiais metais Susisiekimo ministerija tvirtino nematanti galimybių Lietuvos automagistralėse didinti maksimalų leistiną greitį. Dabar pozicija pasikeitė – ministerija siūlo sudaryti sąlygas atskiruose ruožuose važiuoti iki 140 km/val. 2025 m. kovą portalas tv3.lt iškėlė klausimą, ar Lietuva galėtų pasekti kitų Europos valstybių pavyzdžiu ir automagistralėse leisti važiuoti 140 ar net 150 km/val. Tuomet Susisiekimo ministerijos pozicija buvo kategoriška.

Dešimtmečius galiojusi taisyklė, kad teisę vairuoti automobilį galima įgyti tik sulaukus pilnametystės, netrukus taps istorija. Lietuva jau pradeda ruoštis reformai, leisiančiai prie vairo sėsti 17-mečiams. Vis dėlto džiaugsmą dėl anksčiau į rankas gauto vairuotojo pažymėjimo lydės griežti saugikliai ir viena esminė teisinė naujovė, kuri privers iš esmės persvarstyti atsakomybę už kiekvieną kelyje padarytą klaidą.

Italijoje rengiamas naujas Kelių eismo kodeksas gali iš esmės pakeisti ne tik vairuotojų, bet ir pėsčiųjų įpročius. Siūloma uždrausti naudotis išmaniuoju telefonu kertant važiuojamąją dalį, o už tokį pažeidimą numatyti 75 eurų baudą. Naujų pareigų atsirastų ir užmiesčio keliuose: tamsoje ar esant prastam matomumui pėstieji privalės pasirūpinti, kad būtų aiškiai matomi vairuotojams.

Susisiekimo ministerija siūlo gerokai švelninti atsakomybę vairuotojams, nepaisiusiems draudimo lenkti gyvenamosiose zonose ir dviračių gatvėse. Šiuo metu už tokį pažeidimą gresia 170–230 eurų bauda ir privalomas teisės vairuoti atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių. Ministerijos siūlymu, bauda sumažėtų iki 60–90 eurų, o privalomo vairuotojo pažymėjimo atėmimo neliktų. Lenkti ir toliau būtų draudžiama Siūlomi pakeitimai nereiškia, kad gyvenamosiose zonose ar dviračių gatvėse būtų leista lenkti.

Slovakijoje kilo skandalas dėl naujos automatinės Kelių eismo taisyklių pažeidimų kontrolės sistemos. Nacionalinio saugumo biuro (NBÚ) specialistai viename iš bandomųjų greičio matuoklių aptiko rusiškos kilmės komponentų, nedokumentuotų ryšio galimybių ir rimtų kibernetinio saugumo spragų. Ginčo centre atsidūrė stacionarūs „Nero R-One“ greičio matuokliai su kameromis.

Nuo rugsėjo 1-osios Vilniuje įsigalios rudens viešojo transporto tvarkaraščiai. Miesto gatvėse kasdien kursuos 633 autobusai ir troleibusai – 18 proc. daugiau nei vasarą. Kartu bus dažninami dalies maršrutų reisai, o daugiau transporto numatoma sparčiai augančiuose ir tankiai apgyvendintuose sostinės rajonuose. Palyginti su vasaros laikotarpiu, į Vilniaus gatves išriedės 46 papildomi autobusai ir 49 troleibusai.

Vilniuje gali keistis mokamo automobilių stovėjimo tvarka. Miesto tarybos narys Vydūnas Sadauskas siūlo įteisinti 10 minučių laikotarpį, per kurį vairuotojas, pastatęs automobilį mokamoje vietoje, galėtų susimokėti vietinę rinkliavą. Per šį laiką nesumokėtas mokestis dar negalėtų būti fiksuojamas kaip pažeidimas. Šiuo metu vairuotojams pastačius automobilį rinkliavos zonoje už stovėjimą reikia sumokėti iš karto.

Meno saloje vykstančias „Manx Grand Prix“ motociklų lenktynes paženklino dvi tragiškos nelaimės. Per dvi kvalifikacijos dienas žuvo 29 metų šveicaras Mauro Poncini ir 37 metų vietos motociklininkas Samas Naughtonas. Abu sportininkai avarijas patyrė garsiojoje „Snaefell Mountain Course“ trasoje, kuri driekiasi įprastais salos keliais. Pirmoji nelaimė įvyko rugpjūčio 18 dieną per antrąją kvalifikacijos sesiją.

Latvijos Cėsių mieste policijai teko vytis sustoti nepaklususį „Audi“ vairuotoją. Bėgdamas nuo pareigūnų jis vietoje, kur leidžiama važiuoti 50 km/val. greičiu, pasiekė 132 km/val., nepaisė raudono šviesoforo signalo ir kelio ženklo „Stop“. Gaudynės baigėsi vieno namo kieme, kur automobilis buvo paliktas prie tvenkinio, o jo vairuotojas ir keleivis mėgino pasprukti pėsčiomis. Latvijos valstybinė policija praneša, kad incidentas įvyko rugpjūčio 20 dieną.

Kinijos mokslininkai magnetinės levitacijos bandymų platformą privertė nuo 0 iki 800 km/val. įsibėgėti vos per 5,3 sekundės.  Daugiau kaip toną sveriantis eksperimentinis modelis tokį greitį pasiekė vos vieno kilometro ilgio trasoje, tačiau nepaisant traukinį primenančios išvaizdos, tai nėra keleiviams vežti skirtas sąstatas. Bandymas atliktas Hubėjaus provincijoje veikiančioje Donghu laboratorijoje. Oficialiais duomenimis, 1 110 kg masės greitojo traukinio modelis 800 km/val.

Vilniuje siūloma griežčiau kovoti su naktimis gyventojus trikdančiu transporto triukšmu. Parengtose Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių pataisose numatyta nuo 22 iki 6 val. gyvenamosiose teritorijose drausti triukšmingą motorinių transporto priemonių naudojimą, o probleminėse miesto vietose ateityje galėtų būti ribojamas ar net visiškai uždraustas motociklų ir kitų L kategorijos transporto priemonių eismas. Pakeitimus inicijavo Vilniaus miesto tarybos narys Povilas Pinelis.

Vilniaus centre vairuotojų ir pėsčiųjų laukia laikini eismo pokyčiai. Dėl planinių remonto darbų A. Goštauto ir A. Vienuolio gatvių sankryžoje daugiau nei parai bus išjungti šviesoforai. Kaip praneša JUDU, šviesoforai sankryžoje neveiks nuo rugpjūčio 20 dienos 10 val. iki rugpjūčio 21 dienos 20 val. Dėl atliekamų darbų šioje miesto dalyje galimi eismo pokyčiai, todėl vairuotojai raginami į tai atsižvelgti planuojant keliones ir, esant galimybei, rinktis alternatyvius maršrutus.

Latvijos Kelių eismo saugumo direkciją (CSDD) sukrėtusi kibernetinė ataka jau turi pasekmių aukščiausiame vadovybės lygmenyje. Trečiadienį apie pasitraukimą pirmiausia pranešė direkcijos stebėtojų taryba, o netrukus atsistatydinti nusprendė ir CSDD valdyba. Vadovybės krizė kilo po didelio masto kibernetinės atakos, per kurią galėjo būti nutekinti maždaug 1,2 mln. fizinių asmenų ir apie 200 tūkst. juridinių asmenų duomenys.

Svarbius valstybės asmenis lydintys kortežai ateityje mėlynais bei raudonais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais galėtų naudotis tik įvertinę realų jų būtinumą. Seimo narys Mindaugas Lingė užregistravo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriomis siūloma griežčiau reglamentuoti saugomų asmenų lydėjimą ir kiekvieną specialiųjų signalų naudojimo atvejį registruoti.

Jungtinėje Karalystėje kilo ginčas dėl neįprastos privačių parkavimo aikštelių operatoriaus praktikos. Kai kurie vairuotojai sulaukė reikalavimų susimokėti už pernelyg ilgą buvimą degalinės teritorijoje, nors dalį šio laiko jie nebuvo pasistatę automobilio – tiesiog laukė eilėje prie degalų kolonėlės. Situacija sulaukė Jungtinės Karalystės Konkurencijos ir rinkų tarnybos (CMA) dėmesio.

Draudimo polisą vairuotojai įprastai renkasi tam, kad netikėta žala automobiliui nevirstų kelių tūkstančių eurų išlaidomis iš savo kišenės. Juk Kasko draudimas turėtų suteikti apsaugą ir tais atvejais, kai automobilis apgadinamas stovėjimo aikštelėje, o kaltininkas iš įvykio vietos pasišalina. Tačiau į tv3.lt redakciją kreipęsis vairuotojas tikina, kad net ir turimas Kasko draudimas 100 proc. negarantuoja, kad patirtus nuostolius bendrovė tikrai atlygins.

Vilniaus oro uostą pasiekę keleiviai kelionę toliau gali tęsti įvairiais būdais – viešuoju transportu, autobusais, taksi ar pavėžėjų automobiliais. Tačiau daliai atvykstančiųjų Lietuva tampa tik tarpine stotele, iš kurios vykstama į kaimynines šalis. Tarp tokių krypčių – ir Baltarusija.

Vokietijoje vėl nuskambėjo siūlymas pavojingiausiems greičio mėgėjams teisę vairuoti atimti visam laikui. Apie galimybę pažymėjimą atimti visam gyvenimui viešai prabilo Baden-Viurtembergo vidaus reikalų ministras Thomas Stroblas. Jo teigimu, nuolat taisykles pažeidinėjantys vairuotojai neturėtų turėti galimybės grįžti į eismą.

Vokietijoje ilgus metus veikė šešėlinė schema, leidusi vairuotojams išvengti baudos taškų Flensburgo eismo pažeidimų registre. Už atlygį atsirasdavo asmuo, oficialiai prisiimdavęs svetimą kelių eismo taisyklių nusižengimą. Nuo šių metų liepos 1 d. tokia praktika Vokietijoje yra griežtai uždrausta, o už pažeidimus gresia bauda iki 30 tūkst. eurų.

Keliaujant automobiliu po Europą neužtenka žinoti tik greičio ribojimų ar kur reikia sumokėti už mokamus kelius. Dalis šalių taiko griežtą draudimą rūkyti automobilyje, jeigu salone yra vaikų ar nepilnamečių. Kai kur už šį pažeidimą gresia kelių šimtų eurų baudos, o pakartotiniais atvejais sumos gali siekti ir kelis tūkstančius eurų. Bendro visai Europos Sąjungai draudimo kol kas nėra.

Vairuotojai šiandien už įvairiausias paslaugas gali atsiskaityti naudodamiesi išmaniesiems telefonams skirtomis programėlėmis. Jos leidžia išsinuomoti automobilį, sumokėti už jo plovimą ar net aktyvuoti degalų pylimą. Ne išimtis ir automobilių stovėjimas. Už parkavimą mokamoje zonoje vairuotojai taip pat gali sumokėti naudodamiesi programėlėmis, tačiau vienos vilnietės patirtis rodo, kad kartais išmanūs sprendimai gali atsisukti prieš pačius jų naudotojus.

Britas, tvirtinęs, kad jo elektrinis „Jaguar I-Pace“ greitkelyje tapo nevaldomas, pats sukėlė vieną garsiausių pastarųjų metų skandalų Jungtinėje Karalystėje. Po daugiau kaip dvejų metų tyrimo ir teismų maratono ši istorija baigėsi griežta kalėjimo bausme. 33 metų Nathanas Owenas Liverpulio karūnos teisme nuteistas kalėti ketverius metus ir tris mėnesius. Jis pripažino kaltę dėl pavojingo vairavimo ir dviejų sukčiavimo epizodų.

Liepos pradžioje Vilniuje įvykusi skaudi avarija dar kartą iškėlė jaunų ir nedidelę vairavimo patirtį turinčių žmonių saugumo klausimą. Naktį 19-metės vairuojamas BMW rėžėsi į apšvietimo stulpą, o šio įvykio metu žuvo du kartu važiavę jaunuoliai. Vėliau paaiškėjo, kad vairuotojo pažymėjimą mergina buvo gavusi mažiau nei prieš mėnesį, o tai kartu paskatino sugrįžti prie siūlymų riboti automobilių, kuriuos leidžiama vairuoti nedidelį stažą turintiems žmonėms, galią.

Europos Sąjunga išplėtė iki šiol tik sunkiasvoriam transportui galiojusias taisykles ir pritaikė jas mažesniems komerciniams automobiliams. Šis pokytis labiausiai palies kurjerius ir krovinių vežėjus, vykdančius tarptautinius reisus, tačiau naujieji reikalavimai nebus automatiškai taikomi kiekvienam smulkiajam verslininkui, turinčiam darbinį mikroautobusą.

Europos geležinkelių, kelių, uostų ir oro uostų infrastruktūra buvo suprojektuota klimato sąlygoms, kurios sparčiai nyksta. Briuselio laisvojo universiteto atliktas tyrimas atskleidė, kad stiprėjančios karščio bangos, ilgalaikės sausros ir staigūs potvyniai kelia didžiulę grėsmę transporto sektoriui. Mokslininkų teigimu, ekonominiai šių padarinių nuostoliai ateityje sieks milijardus eurų, o dabartinės valstybių pasirengimo ir pritaikymo strategijos yra visiškai nepakankamos.

Elektromobiliai ilgą laiką buvo laikomi pigios eksploatacijos simboliu, tačiau šis privalumas sparčiai traukiasi. Didžioji Britanija patvirtino planus, pagal kuriuos ekologiškas transportas nebegalės nemokamai naudotis šalies kelių infrastruktūra. Nuo 2028 metų balandžio šalyje įsigalios naujas elektromobilių akcizo mokestis (eVED), kuris bus skaičiuojamas tiesiogiai pagal nuvažiuotą atstumą.

Automobilio kėbulo įbrėžimas, įlenktas sparnas ar aplaužytas bamperis – su tokia situacija, kai grįžus prie transporto priemonės kaltininko vietoje jau nebėra, yra susidūrę net 73 proc. Lietuvos vairuotojų. Draudimo bendrovės „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad smulkūs apgadinimai stovėjimo aikštelėse jau virto ne atsitiktiniais nemalonumais, o nuolatine kasdienio vairavimo rizika.

Kauno miesto savivaldybė iki šio rudens planuoja užbaigti 31,5 mln. eurų vertės Pietrytinio aplinkkelio pirmąjį etapą. Nors klojant viršutinį asfalto sluoksnį darbai artėja prie pabaigos, teisme tebeverda ginčas dėl dalies šiam projektui išduotų statybos leidimų teisėtumo. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teisme įrodinėja, kad projekto sprendiniai prasilenkia su miesto planavimo dokumentais.

Paryžius, Velsas ir dalis Anglijos miestų jau kurį laiką taiko 30 km/val. (Didžiojoje Britanijoje – 20 mylių per valandą) greičio ribojimą. Tiesa, iki šiol šis režimas dažniausiai buvo taikomas tik siaurose gyvenamųjų rajonų gatvelėse. Tačiau idėja tokį greičio limitą įvesti visuotinai visoje Anglijoje įžiebė aršias diskusijas.

Kelionė nuosavu automobiliu ar nuomotu kemperiu po Šiaurės Italiją gali virsti itin brangiu galvos skausmu, jei laiku nepasidomėsite sparčiai griežtėjančiomis ekologinėmis zonomis. Keturi pagrindiniai šalies regionai – Pjemontas, Lombardija, Venetas ir Emilija-Romanija – vis aktyviau užveria miestų duris dyzelinėms transporto priemonėms. Tai nėra tiesiog vietos merų užgaida.

Ateinančiais mėnesiais Europai gresia neįprastai didelė įtampa degalų rinkoje. Kaip rodo investicinio banko „Morgan Stanley“ prognozės, kurias cituoja „Bloomberg“ agentūra, jau nuo rugpjūčio mėnesio dyzelino atsargos Senajame žemyne pradės nuosekliai tirpti. Skaičiuojama, kad iki lapkričio jos susitrauks iki maždaug 299 milijonų barelių – tai bus žemiausias šio metų laiko rodiklis nuo pat 2015 metų.

Rugsėjo pradžioje į darbus ir mokyklas grįžtančių vilniečių gali laukti nemaloni staigmena. „Vilniaus viešasis transportas“ nurodė, kad nuo rugsėjo 1-osios kasdien į maršrutus galėtų išleisti ne daugiau kaip 490 transporto priemonių, nors jos aptarnaujamiems maršrutams reikėtų bent 512. Jeigu 22 transporto priemonių trūkumo nepavyktų pašalinti, pasekmes pajustų 25 iš 59 bendrovės aptarnaujamų maršrutų.

Belgija verčia naują puslapį savo susisiekimo istorijoje. Nuo 2027 m. gegužės 1 d. šalyje įsigalios elektroninių kelių vinječių sistema, kuri palies tiek vietinius, tiek užsienio vairuotojus. Dėl šio žingsnio istoriškai susitarė visi trys šalies regionai – Flandrija, Valonija ir Briuselis. Mokėti teks už važiavimą greitkeliais ir regioniniais keliais. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Jei manėte, kad sėsti prie vairo išgėrus yra tik neatsakingų jaunuolių ar užkietėjusių kelių chuliganų bruožas – klystate. Lietuvoje girtumo prie vairo kultūra įsišaknijusi taip giliai, kad nuo sprendimo rizikuoti neatgraso nei patirtis, nei lenktynininko licencija, nei tūkstantinės žiūrovų minios akivaizdoje vykstančios varžybos. Neseniai nuskambėjęs „Rally Tauragė“ skandalas, kai iš varžybų dėl girtumo buvo pašalinti net patyrę autosporto meistrai, atvėrė opią piktžaizdę.

Kraupi avarija sostinėje, nusinešusi dviejų jaunuolių gyvybes, dar kartą skatina iškelti nepatogų klausimą.  Ar Lietuvoje egzistuojanti vairuotojų rengimo sistema išleidžia į gatves savarankiškam eismui pasiruošusius žmones, ar tik mechaniškai „Regitros“ egzaminą išlaikiusius vairuotojus? Kol vairavimo instruktoriai skambina pavojaus varpais ir pirštais bado į gilumines sistemos spragas, atsakingos valstybinės institucijos problemos nemato.

Europos Sąjungos institucijos galutinai užverčia dar vieną laisvės prie vairo puslapį. Nuo liepos 7 dienos, įsigalioja drakoniški reikalavimai visiems be išimties naujiems lengviesiems bei komerciniams automobiliams. Gamintojams iškelta griežta sąlyga – jeigu modelyje nebus įdiegta naujausia aktyvaus saugumo įranga, toks automobilis negaus homologacijos ir jam nebus išduodami valstybiniai numeriai.

Įsivaizduokite situaciją: nusiperkate galingą 500 arklio galių automobilį, tačiau įvažiavus į gyvenamąją zoną programinė įranga pati nusprendžia, kad jums jau pakaks spausti greičio pedalą. Nors tai skamba kaip scenarijus iš fantastinio filmo, Europos Komisija rimtai svarsto galimybę ateityje įpareigoti automobilių gamintojus diegti sistemas, kurios pačios automatiškai sumažintų transporto priemonės greitį jį viršijus.

Naujo modelio pasirodymas rinkoje retai reiškia, kad automobilis išlaikys savo pirmtako matmenis. Pastarųjų metų tendencija akivaizdi – transporto priemonės nuolat auga. Įtakinga aplinkosaugos organizacija „Transport & Environment“ (T&E) šį reiškinį praminė automobilių „išsipūtimu“ ir siūlo jį stabdyti įvedant naujus mokesčius, susietus su mašinos išmatavimais. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Vilnietis, užfiksavęs agresyvų „Lexus“ vairuotojo elgesį, net pusantrų metų bando rasti atsakymus policijos koridoriuose. Nors vaizdo įraše matyti, kaip vairuotojas užkerta kelią, stabdo eismą ir agresyviai elgiasi, policija iš pradžių pažeidimo išvis neįžvelgė.