saugus eismas

Savaitgalį Lietuvos policija įvykdė didžiausią paramos misiją savo istorijoje – Ukrainos pareigūnams perdavė 79 apynaujus automobilius. Iš Vilniaus pajudėjęs konvojus sėkmingai pasiekė Lvivą, iš kurio didžioji dalis 2017–2020 metų gamybos mikroautobusų iškeliaus tiesiai į pafrontės regionus. Nors oficialiai ši operacija vadinama kritiškai svarbia pagalba kariaujančiai šaliai, viešojoje erdvėje ji įžiebė dvejopas reakcijas.

Nuo 2027 metų sausio 1 dienos Lietuvoje iš esmės keisis komercinio transporto apmokestinimo tvarka – dabartines elektronines vinjetes pakeis pagal nuvažiuotą atstumą veikianti kelių rinkliavos sistema. Valstybės įmonė „Via Lietuva“ patvirtino, kad naujoji platforma oficialiai vadinsis „Via Toll“, o jos techninis diegimas jau pereina į aktyvią fazę.

„Via Lietuva“ praėjusiais metais į kelių, tiltų atnaujinimą bei karinio mobilumo projektus investavo 559 mln. eurų. Įmonės teigimu, praėję metai tapo lūžio tašku įgyvendinant ilgai lauktus infrastruktūros projektus – nuo baigto tarptautinės „Via Baltica“ magistralės ruožo iki avarinės būklės tiltų kapitalinio remonto ir naujai įsteigto Kelių fondo, kuris nuo šių metų pradžios užtikrins stabilesnį sistemos finansavimą.

Lietuvos didmiesčiuose jau netolimoje ateityje gali atsirasti nauja viešojo transporto rūšis. Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė Kelių transporto kodekso pataisoms, kuriomis siekiama įteisinti tramvajų kaip visateisę keleivinio transporto priemonę. Šio projekto autorius, Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Kairys teigia, kad realiausias šios idėjos įgyvendinimo scenarijus šiuo metu numatomas Kaune.

Kėdainiuose sekmadienį eismui atvertas strategiškai svarbus tiltas per Nevėžį, kurio dalinės konstrukcijų griūties padariniai buvo likviduoti per visiško atnaujinimo projektą. Ši beveik 4 milijonus eurų kainavusi rekonstrukcija užbaigė kelerius metus trukusius nepatogumus vietos gyventojams ir tapo platesnės šalies infrastruktūros gelbėjimo programos dalimi.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Lietuvos vairuotojams duobėti keliai ir trupantys viadukai seniai tapo kasdienybe, tačiau naujausi pokyčiai šią situaciją gali iš esmės pakeisti. Dar balandžio mėnesį prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Kelių įstatymo pataisas, numatančias, kad valstybinės reikšmės keliai galės būti remontuojami viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu.

JAV diegiamos automobilių valstybinių numerių atpažinimo sistemos, kurios oficialiai skirtos eismo saugumui užtikrinti ir nusikalstamumui mažinti, tapo pažeidžiamumo šaltiniu. Teisingumo instituto atlikta analizė atskleidė, jog teisėsaugos pareigūnai šias technologijas naudoja asmeniniams tikslams – neteisėtam civilių ir buvusių partnerių sekimui.  Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Dar visai neseniai Šiaurės Korėjos sostinė Pchenjangas priminė miestą vaiduoklį, kuriame riedėdavo tik pavieniai kariniai sunkvežimiai. Tačiau šalies lyderiui Kim Jong Unui prieš 2 metus pakeitus įstatymus ir oficialiai leidus registruoti privačias transporto priemones, sostinės gatves užplūdo Kinijoje pagaminti automobiliai.

Lietuvos automobilių rinkoje bręsta esminiai pokyčiai, kuriais siekiama užkardyti prekybą po avarijų nekokybiškai suremontuotomis transporto priemonėmis. Seime įregistruotu Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektu siūloma įvesti griežtą kontrolę „Kasko“ draudimu apdraustiems ir nepataisomai sudaužytiems automobiliams.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Vairuotojų, keliaujančių pagrindine šalies transporto arterija, laukia rimtas kantrybės išbandymas. Siekiant likviduoti ilgalaikio finansavimo stygiaus ir atšiaurių žiemų paliktus padarinius, automagistralėje Vilnius–Kaunas pradedamas plataus masto kelio atnaujinimas. Nors visiškas eismo uždarymas neplanuojamas, penkių kilometrų ilgio ruože ties įvažiavimu į Kauną eismo sąlygos keisis jau šį šeštadienį.

Nors oficiali statistika rodo laipsnišką situacijos gerėjimą, Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose vis dar apstu vietų, kuriose eismo įvykiai nuolat kartojasi, o žmonės patiria sunkių traumų. 2026 metais šalies žemėlapyje užfiksuotos 27 vadinamosios juodosios dėmės. Ir nors šis skaičius yra dešimtadaliu mažesnis nei pernai, inžinerinių problemų ir neatsakingo vairuotojų elgesio derinys toliau reikalauja aukų.

Kasdienės kelionės miesto gatvėmis neretai virsta asmeninės kantrybės išbandymu. Remiantis saugaus vairavimo ekspertų vertinimais, agresija ir pyktis kelyje retai kyla dėl pačios eismo situacijos ar sudėtingų infrastruktūros sąlygų. Dažniausiai tai yra tiesioginė prasto asmeninio laiko planavimo pasekmė.

Prancūzijai priklausančioje Reunjono saloje Indijos vandenyne 2026 metais toliau tęsiamas vienas sudėtingiausių inžinerinių projektų žmonijos istorijoje. „Naujuoju pakrantės keliu“ pavadinta strateginė transporto arterija jau seniai peržengė įprastos infrastruktūros rėmus ir tapo brangiausiu pasaulio statiniu, vertinant vieno nutiesto kilometro vertę.  Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Kovoje su klimato kaita Europos didmiesčių savivaldybės imasi vis radikalesnių priemonių. Amsterdamo valdžia priėmė sprendimą viešosiose erdvėse uždrausti mėsos gaminių bei su iškastiniu kuru susijusių prekių ir paslaugų reklamą. Šis apribojimas apima automobilius su vidaus degimo varikliais, tolimus skrydžius ir atostogų keliones.

Nors kiekvienas pradedantysis vairuotojas mokomas visada laikytis dešinės eismo juostos, kelių juostų greitkeliuose ši taisyklė neretai sukelia daugiau chaoso nei naudos. Siekdama užtikrinti sklandesnį eismą ir sumažinti pavojingo manevravimo riziką, Vokietija pritaikė praktišką išeitį – 20 sekundžių taisyklę, kurią oficialiai patvirtino Diuseldorfo teismas. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Priekaištai dėl per mažo atstumo iki kito automobilio ar per greitai įveikto posūkio dažniausiai skamba iš šalia sėdinčių keleivių lūpų. Tačiau netrukus vairavimo įpročius pradės kritikuoti ir jūsų kišenėje gulintis išmanusis telefonas. Didžiausia pasaulyje išmaniųjų įrenginių gamintoja „Samsung“ nusprendė išnaudoti aparatuose esančius jutiklius ir paversti juos asmeniniais vairavimo asistentais. Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Europos Parlamento Transporto komitetas antradienį pritarė naujiems automobilių techninės apžiūros reikalavimams. Jie tiesiogiai palies visų Europos Sąjungos valstybių vairuotojus. Nors modernių transporto priemonių patikra taps griežtesnė ir apims išplėstinę elektronikos kontrolę, institucijos atsisakė siūlymo senus automobilius tikrinti kasmet. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Kinijos inžinieriai įgyvendino projektą, kuris dar prieš kelis dešimtmečius atrodė kaip drąsi ir nepasiekiama vizija. Ilgiausias pasaulyje tiltas per jūrą, sujungęs Honkongą, Džuhajų ir Makao, radikaliai pakeitė regiono susisiekimo žemėlapį. Anksčiau tris valandas trukusi kelionė tarp šių metropolių dabar trunka vos 30 minučių. Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Susisiekimo ministerija užveria ilgametę mokestinę spragą, leidusią krovinių vežėjams išvengti privalomų valstybės mokesčių. Nuo gegužės pirmosios Europos ekonominės erdvės valstybėse atlikta sunkiasvorių transporto priemonių techninė apžiūra Lietuvoje bus pripažįstama tik įrodžius, kad savininkas atsiskaitė su valstybe.

Valstybės įmonė „Regitra“ imasi iš esmės keisti vairuotojų egzaminavimo tvarką. Didžiausias dėmesys šį kartą skiriamas jauniausiems eismo dalyviams – mopedų ir mikroautomobilių vairuotojams bus keliami gerokai aukštesni reikalavimai. Tuo pačiu metu kitiems kandidatams žadama mažiau biurokratijos ir atlaidžiau vertinamos žmogiškos klaidos.

Po kelerius metus trukusių bandymų Norvegijoje oficialiai leista eksploatuoti visiškai autonominius autobusus. Nors Turkijos bendrovės „Karsan“ elektriniai autobusai mieste bandomi nuo 2022 metų, iki šiol taisyklės reikalavo, kad prie vairo sėdėtų žmogus. Jis privalėjo stebėti aplinką ir prireikus perimti vairavimą, tačiau dabar šis reikalavimas galutinai panaikintas. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Norvegija jau ne vienerius metus pirmauja elektromobilių naudojimo srityje. Remiantis naujausiais oficialiais duomenimis matyti, kad automobiliai su tradiciniais vidaus degimo varikliais šios šalies naujų transporto priemonių rinkoje beveik visiškai išnyko. Norvegijos kelių federacijos (OFV) pateikta informacija rodo, kad balandžio mėnesį visiškai elektrinės transporto priemonės sudarė 98,6 procento visų naujų automobilių pardavimų.

Artėjantys „Euro 7“ taršos standartai automobilių gamintojus verčia ieškoti būdų, kaip sumažinti ne tik variklių, bet ir stabdžių sistemų išmetamų kietųjų dalelių kiekį. Reaguodami į šiuos reikalavimus, Vokietijos inžinieriai pristatė nerūdijančiojo plieno stabdžių diskus, kurie pasižymi išskirtiniu ilgaamžiškumu ir ypač mažu dilimu. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Vairuotojai Europoje pradėjo ant valstybinių numerių lentelių esantį Europos Sąjungos simbolį paslėpti lipdukais. Taip asmenys bando ne tik išreikšti politinį nepasitenkinimą Bendrijos taisyklėmis, bet ir tikisi suklaidinti automatines kameras bei išvengti baudų už eismo taisyklių pažeidimus. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip akivaizdus taisyklių pažeidimas, Čekijos Aukščiausiasis administracinis teismas priėmė neįprastą sprendimą ir tokį vairuotojų elgesį iš dalies pateisino.

Didžiojoje Britanijoje veikianti vairavimo mokykla ėmėsi nestandartinės iniciatyvos – sodinti devynmečius vaikus prie realių automobilių vairo, siekiant užkirsti kelią neigiamiems įpročiams, kuriuos jie perima stebėdami vairuojančius tėvus. Didžiosios Britanijos bendrovė „Young Driver“ apklausė tūkstantį tėvų ir atskleidė nerimą keliančią tendenciją. Iki septyniolikos metų vaikas šeimos automobilyje praleidžia apie 3400 valandų.

Siekdamas padidinti saugumą ir atkreipti vairuotojų dėmesį, atliekų perdirbimo centras Jungtinėse Valstijose įvedė neįprastai tikslų greičio ribojimą. Užuot naudoję tradicinius apvalius skaičius, centro vadovai nusprendė leistiną greitį apriboti iki 17,3 mylių per valandą, kas atitinka 27,8 kilometro per valandą. Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Skaitmeninėje erdvėje slypinčios grėsmės tampa vis sudėtingesnės ir rafinuotesnės. Šiandienos pirkėjai, ieškodami transporto priemonių internete, susiduria su nematomais, bet itin pavojingais spąstais. Kibernetiniai nusikaltėliai, pasitelkdami dirbtinį intelektą ir psichologines manipuliacijas, kuria tobulas apgaulės schemas, kurios griauna žmonių finansinį saugumą.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Lietuvos tiltų infrastruktūra artėja prie kritinės ribos, todėl valstybei būtina iš esmės keisti požiūrį iš vienkartinio avarinio remonto į ilgalaikę strateginę priežiūrą. Nors viešojoje erdvėje nuolat diskutuojama apie prastėjančią statinių kokybę, realūs veiksmai ir esami finansavimo modeliai vis dar neleidžia užtikrinti tvaraus automobilių kelių tinklo funkcionavimo.

Mažos taršos zonos, ilgą laiką sietos su Vakarų Europos didmiesčiais, oficialiai tapo ir Lietuvos vairuotojų kasdienybe. Nuo 2025 metų pradžios įsigaliojęs Alternatyviųjų degalų įstatymo reikalavimas įpareigojo didžiuosius šalies miestus ir kurortus oficialiai nustatyti teritorijas, kuriose taršiam transportui teks užleisti vietą tvaresniems judumo sprendimams.

Europos Sąjungos keliuose netrukus pasikeis vairuotojams įprastas vaizdas. Siekiant sumažinti eismo įvykių, ypač atsitrenkimų į stabdančio automobilio galą, skaičių, nuo šių metų liepos 7 dienos įsigalioja nauji griežti reikalavimai. Pagal dar prieš kelerius metus priimtą ES reglamentą, visi naujai registruojami lengvieji automobiliai privalės turėti modifikuotą, adaptyvią stabdžių žibintų sistemą.

420 tūkstančių – šis skaičius geriausiai iliustruoja problemos mastą. Lietuvos policijos duomenimis, 2025 metais šalyje užfiksuotas 420 181 greičio viršijimo atvejis. Saugaus eismo ekspertai, policijos ir įvairių valstybinių institucijų atstovai vieningai sutaria, kad greičio viršijimas Lietuvoje yra opi problema, su kuria bandoma tvarkytis pačiais įvairiausiais būdais.

„Pažangieji biodegalai nėra ta pigi naftos alternatyva, kaip bando įteigti degalų pramonė.“ Jei manote, kad tai elektromobilių gamintojo ar krovimo stotelių tinklo atstovo žodžiai – klystate. Šią išvadą neseniai paskelbė „Transport & Environment“ (T&E) – įtakinga Europos aplinkosaugos organizacija, ieškanti būdų, kaip paversti žemyno mobilumą kuo žalesniu.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Šveicarijos teisėsauga pasiuntė griežtą signalą eismo taisyklių pažeidėjams. 25 metų mergina už ekstremalų greičio viršijimą kalėjime praleis net ketverius metus. Šalies Federalinis teismas paliko galioti žemesnės instancijos sprendimą, kuris, teisės ekspertų vertinimu, yra vienas griežčiausių Šveicarijos istorijoje, kai kalbama išskirtinai apie greičio viršijimo bylas. Pagrindiniu įkalčiu tapo pačios pažeidėjos telefone rasti vaizdo įrašai, kuriuose spidometro rodyklė perkopia 230 km/val.

Europos Komisija užsimojo keisti vairuotojo pažymėjimų išdavimo ir galiojimo tvarką visoje Bendrijoje. Su pluoštu naujų pasiūlymų Briuselis siekia ne tik sumažinti avarijų skaičių keliuose, bet ir išvaduoti vairuotojus nuo bereikalingos biurokratijos. Jei šiems pokyčiams bus pritarta, Europoje netrukus prasidės skaitmeninių teisių era, o neseniai prie vairo sėdusių naujokų lauks gerokai griežtesnė eismo kultūros mokykla.

Lietuvos kelių infrastruktūros būklei pasiekus kritinę ribą, politikai nusprendė keisti remonto finansavimo strategiją. Šią savaitę Seimo nariai priėmė Kelių įstatymo pataisas, kuriomis remiantis valstybinės reikšmės kelius bus galima modernizuoti pasitelkiant viešosios ir privačiosios partnerystės (PPP) būdą. Nors toks sprendimas sudarys sąlygas sparčiau atstatyti griūvančius tiltus įtraukiant privataus verslo lėšas, ekonomistai ir kelių sektoriaus atstovai perspėja dėl ilgalaikių pasekmių.

Nors transporto priemonės gabenimas remontui gali atrodyti kaip paprasta logistinė užduotis, griežtų Europos Sąjungos muitinės taisyklių ignoravimas greitai virsta finansine katastrofa. Vokietijos muitinės pareigūnai pademonstravo, kad nelegalaus importo atveju jokių nuolaidų nebus, net jei ant priekabos vežamas specifinės paskirties automobilis. Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Ilgą laiką vairuotojų pasipiktinimą kėlę aplinkos apsaugos pareigūnų reidai gatvėse keliauja į praeitį. Ketvirtadienį Seimas priėmė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriomis iš aplinkosaugininkų atimama teisė stabdyti lengvuosius automobilius, matuoti jų išmetamųjų dujų taršą ir vietoje naikinti techninės apžiūros dokumentų galiojimą.

Europos Parlamentas patvirtino plataus masto direktyvas, kurios iš esmės perbraižys vairuotojų rengimo, dokumentų galiojimo ir atsakomybės už eismo taisyklių pažeidimus žemėlapį visoje Europoje. Naujieji reikalavimai įsigalios nuo 2029 metų lapkričio pabaigos. Šia reforma institucijos siekia įgyvendinti strateginį tikslą ir ilgainiui sumažinti eismo įvykiuose žūstančiųjų skaičių iki nulio.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Kauno centre baigta dar vienos svarbios erdvės rekonstrukcija. Vytauto prospektą su prekybos centru „Akropolis“ jungianti Griunvaldo gatvė visiškai pakeitė savo veidą – nuo šiol čia karaliauja pėstieji, o tranzitiniam automobilių eismui uždegta raudona šviesa. Toks sprendimas priimtas siekiant išgyvendinti chaotišką automobilių statymą ir sukurti saugią, europietišką aplinką pačioje miesto širdyje. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Europos Komisija oficialiai patvirtino vertinanti galimybę visoje Europos Sąjungoje įteisinti E20 rūšies benziną, kuriame bioetanolio dalis siektų 20 procentų. Šis sprendimas taptų esminiu lūžiu atnaujinant Degalų kokybės direktyvą, kuri šiuo metu numato maksimalią dešimties procentų etanolio priemaišą. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Šiaulių apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje atskleista organizuota nusikalstama schema, susijusi su vairuotojų profesinės kvalifikacijos diplomų klastojimu. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai nustatė, kad už neteisėtą atlygį dokumentai buvo išduodami asmenims, kurie faktiškai nelankė kursų ir nelaikė privalomų egzaminų.

Griežta baudų sistema garsėjanti Austrija žengia dar vieną žingsnį užtikrinant saugumą keliuose ir užveria spragą, leidusią daliai pažeidėjų išsaugoti transporto priemones po ekstremalaus greičio viršijimo. Austrijos Konstitucinis teismas išaiškino, kad drastiškai pažeidus Kelių eismo taisykles, valstybė turi teisę visam laikui konfiskuoti ir varžytynėse parduoti automobilį nepriklausomai nuo to, ar prie vairo sėdėjęs asmuo yra tikrasis jo savininkas.

Nuo šių metų vasaros įsigaliojantys nauji Europos Sąjungos reikalavimai iš esmės keičia vairavimo patirtį visame žemyne. Visuose naujai registruojamuose automobiliuose tampa privaloma diegti pažangią vairuotojo dėmesio sekimo įrangą, kuri realiuoju laiku analizuoja žmogaus žvilgsnio kryptį.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Vidaus reikalų ministerija siekia paskelbti nulinę toleranciją piktybiniams pažeidėjams. Neseniai pristatytuose pasiūlymuose numatomi platūs užmojai kovoti su kontrabanda, lengvinti nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimą bei taikyti areštą tūkstantines baudas ignoruojantiems asmenims. Vis dėlto, bene skaudžiausią smūgį, jeigu siūlymams pritars politikai, pajustų Kelių eismo taisyklių pažeidėjai ir neatsakingi transporto priemonių savininkai.

Eismo įvykis kelyje dažniausiai sukelia didžiulį emocinį stresą, dėl kurio net ir patyrę vairuotojai padaro kritinių klaidų, vėliau virstančių tūkstantiniais finansiniais nuostoliais. Nors daugelis eismo dalyvių mano, kad po smulkaus susidūrimo geriausia išeitis yra žodinis susitarimas, draudimo ekspertai įspėja, jog priėmus tokį sprendimą užkertamas kelias bet kokiam teisėtam kompensacijos išmokėjimui.

Lietuvos kelių infrastruktūra nuolat patiria milžinišką apkrovą, o valstybei kasmet tenka skirti didžiules lėšas asfalto dangos atnaujinimui. Viena pagrindinių šios problemos priežasčių – sąmoningai ir sistemingai kelius gadinantys vežėjai, kurie krovinius gabena smarkiai viršydami leistinas svorio ribas.

Užuot pasikliovus tokiais trumpalaikiais sprendimais, kaip degalų akcizų mažinimas, Seimo nariai pasišovė iš esmės keisti Lietuvos automobilių parko veidą.  Iki 50 tūkst. eurų kainuojantiems elektromobiliams parlamentarai siūlo taikyti mažesnį, 12 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, kai įprastinis tarifas dabar yra 21 proc.

Vokietijos greitkeliai, visame pasaulyje garsėjantys ruožais be jokių greičio apribojimų, netrukus gali tapti istorija. Kadangi karinis konfliktas Irane ir jo sukelta energetinė krizė neslūgsta, šalies viduje vis garsiau kalbama apie būtinybę radikaliai mažinti degalų vartojimą. Tyrimų bendrovės „Forsa“ surinkti duomenys rodo neįtikėtiną tendenciją – didžioji dalis pačių Vokietijos vairuotojų sutiktų su laikinais greičio ribojimais, taip tikėdamiesi sušvelninti išaugusių degalų kainų smūgį.

Lietuvos vairuotojams kelionės užmiesčio keliais tampa vis pavojingesnės ir brangesnės. Draudimo ekspertai pastebi, kad susidūrimai su į važiuojamąją dalį išbėgusiais briedžiais, stirnomis ar šernais nebėra tik retas nelaimingas atsitikimas. Vairuotojai klaidingai mano, jog žvėrys pavojų kelia tik rudenį ar pavasarį, tačiau realūs įvykiai rodo, kad avarijos, kuriose sudaužomos transporto priemonės ir kyla pavojus žmonių gyvybėms, masiškai vyksta ištisus metus.