saugus eismas

Vairuotojai Europoje pradėjo ant valstybinių numerių lentelių esantį Europos Sąjungos simbolį paslėpti lipdukais. Taip asmenys bando ne tik išreikšti politinį nepasitenkinimą Bendrijos taisyklėmis, bet ir tikisi suklaidinti automatines kameras bei išvengti baudų už eismo taisyklių pažeidimus. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip akivaizdus taisyklių pažeidimas, Čekijos Aukščiausiasis administracinis teismas priėmė neįprastą sprendimą ir tokį vairuotojų elgesį iš dalies pateisino.

Didžiojoje Britanijoje veikianti vairavimo mokykla ėmėsi nestandartinės iniciatyvos – sodinti devynmečius vaikus prie realių automobilių vairo, siekiant užkirsti kelią neigiamiems įpročiams, kuriuos jie perima stebėdami vairuojančius tėvus. Didžiosios Britanijos bendrovė „Young Driver“ apklausė tūkstantį tėvų ir atskleidė nerimą keliančią tendenciją. Iki septyniolikos metų vaikas šeimos automobilyje praleidžia apie 3400 valandų.

Siekdamas padidinti saugumą ir atkreipti vairuotojų dėmesį, atliekų perdirbimo centras Jungtinėse Valstijose įvedė neįprastai tikslų greičio ribojimą. Užuot naudoję tradicinius apvalius skaičius, centro vadovai nusprendė leistiną greitį apriboti iki 17,3 mylių per valandą, kas atitinka 27,8 kilometro per valandą. Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Skaitmeninėje erdvėje slypinčios grėsmės tampa vis sudėtingesnės ir rafinuotesnės. Šiandienos pirkėjai, ieškodami transporto priemonių internete, susiduria su nematomais, bet itin pavojingais spąstais. Kibernetiniai nusikaltėliai, pasitelkdami dirbtinį intelektą ir psichologines manipuliacijas, kuria tobulas apgaulės schemas, kurios griauna žmonių finansinį saugumą.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Lietuvos tiltų infrastruktūra artėja prie kritinės ribos, todėl valstybei būtina iš esmės keisti požiūrį iš vienkartinio avarinio remonto į ilgalaikę strateginę priežiūrą. Nors viešojoje erdvėje nuolat diskutuojama apie prastėjančią statinių kokybę, realūs veiksmai ir esami finansavimo modeliai vis dar neleidžia užtikrinti tvaraus automobilių kelių tinklo funkcionavimo.

Mažos taršos zonos, ilgą laiką sietos su Vakarų Europos didmiesčiais, oficialiai tapo ir Lietuvos vairuotojų kasdienybe. Nuo 2025 metų pradžios įsigaliojęs Alternatyviųjų degalų įstatymo reikalavimas įpareigojo didžiuosius šalies miestus ir kurortus oficialiai nustatyti teritorijas, kuriose taršiam transportui teks užleisti vietą tvaresniems judumo sprendimams.

Europos Sąjungos keliuose netrukus pasikeis vairuotojams įprastas vaizdas. Siekiant sumažinti eismo įvykių, ypač atsitrenkimų į stabdančio automobilio galą, skaičių, nuo šių metų liepos 7 dienos įsigalioja nauji griežti reikalavimai. Pagal dar prieš kelerius metus priimtą ES reglamentą, visi naujai registruojami lengvieji automobiliai privalės turėti modifikuotą, adaptyvią stabdžių žibintų sistemą.

420 tūkstančių – šis skaičius geriausiai iliustruoja problemos mastą. Lietuvos policijos duomenimis, 2025 metais šalyje užfiksuotas 420 181 greičio viršijimo atvejis. Saugaus eismo ekspertai, policijos ir įvairių valstybinių institucijų atstovai vieningai sutaria, kad greičio viršijimas Lietuvoje yra opi problema, su kuria bandoma tvarkytis pačiais įvairiausiais būdais.

„Pažangieji biodegalai nėra ta pigi naftos alternatyva, kaip bando įteigti degalų pramonė.“ Jei manote, kad tai elektromobilių gamintojo ar krovimo stotelių tinklo atstovo žodžiai – klystate. Šią išvadą neseniai paskelbė „Transport & Environment“ (T&E) – įtakinga Europos aplinkosaugos organizacija, ieškanti būdų, kaip paversti žemyno mobilumą kuo žalesniu.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Šveicarijos teisėsauga pasiuntė griežtą signalą eismo taisyklių pažeidėjams. 25 metų mergina už ekstremalų greičio viršijimą kalėjime praleis net ketverius metus. Šalies Federalinis teismas paliko galioti žemesnės instancijos sprendimą, kuris, teisės ekspertų vertinimu, yra vienas griežčiausių Šveicarijos istorijoje, kai kalbama išskirtinai apie greičio viršijimo bylas. Pagrindiniu įkalčiu tapo pačios pažeidėjos telefone rasti vaizdo įrašai, kuriuose spidometro rodyklė perkopia 230 km/val.

Europos Komisija užsimojo keisti vairuotojo pažymėjimų išdavimo ir galiojimo tvarką visoje Bendrijoje. Su pluoštu naujų pasiūlymų Briuselis siekia ne tik sumažinti avarijų skaičių keliuose, bet ir išvaduoti vairuotojus nuo bereikalingos biurokratijos. Jei šiems pokyčiams bus pritarta, Europoje netrukus prasidės skaitmeninių teisių era, o neseniai prie vairo sėdusių naujokų lauks gerokai griežtesnė eismo kultūros mokykla.

Lietuvos kelių infrastruktūros būklei pasiekus kritinę ribą, politikai nusprendė keisti remonto finansavimo strategiją. Šią savaitę Seimo nariai priėmė Kelių įstatymo pataisas, kuriomis remiantis valstybinės reikšmės kelius bus galima modernizuoti pasitelkiant viešosios ir privačiosios partnerystės (PPP) būdą. Nors toks sprendimas sudarys sąlygas sparčiau atstatyti griūvančius tiltus įtraukiant privataus verslo lėšas, ekonomistai ir kelių sektoriaus atstovai perspėja dėl ilgalaikių pasekmių.

Nors transporto priemonės gabenimas remontui gali atrodyti kaip paprasta logistinė užduotis, griežtų Europos Sąjungos muitinės taisyklių ignoravimas greitai virsta finansine katastrofa. Vokietijos muitinės pareigūnai pademonstravo, kad nelegalaus importo atveju jokių nuolaidų nebus, net jei ant priekabos vežamas specifinės paskirties automobilis. Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Ilgą laiką vairuotojų pasipiktinimą kėlę aplinkos apsaugos pareigūnų reidai gatvėse keliauja į praeitį. Ketvirtadienį Seimas priėmė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriomis iš aplinkosaugininkų atimama teisė stabdyti lengvuosius automobilius, matuoti jų išmetamųjų dujų taršą ir vietoje naikinti techninės apžiūros dokumentų galiojimą.

Europos Parlamentas patvirtino plataus masto direktyvas, kurios iš esmės perbraižys vairuotojų rengimo, dokumentų galiojimo ir atsakomybės už eismo taisyklių pažeidimus žemėlapį visoje Europoje. Naujieji reikalavimai įsigalios nuo 2029 metų lapkričio pabaigos. Šia reforma institucijos siekia įgyvendinti strateginį tikslą ir ilgainiui sumažinti eismo įvykiuose žūstančiųjų skaičių iki nulio.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Kauno centre baigta dar vienos svarbios erdvės rekonstrukcija. Vytauto prospektą su prekybos centru „Akropolis“ jungianti Griunvaldo gatvė visiškai pakeitė savo veidą – nuo šiol čia karaliauja pėstieji, o tranzitiniam automobilių eismui uždegta raudona šviesa. Toks sprendimas priimtas siekiant išgyvendinti chaotišką automobilių statymą ir sukurti saugią, europietišką aplinką pačioje miesto širdyje. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Europos Komisija oficialiai patvirtino vertinanti galimybę visoje Europos Sąjungoje įteisinti E20 rūšies benziną, kuriame bioetanolio dalis siektų 20 procentų. Šis sprendimas taptų esminiu lūžiu atnaujinant Degalų kokybės direktyvą, kuri šiuo metu numato maksimalią dešimties procentų etanolio priemaišą. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Šiaulių apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje atskleista organizuota nusikalstama schema, susijusi su vairuotojų profesinės kvalifikacijos diplomų klastojimu. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai nustatė, kad už neteisėtą atlygį dokumentai buvo išduodami asmenims, kurie faktiškai nelankė kursų ir nelaikė privalomų egzaminų.

Griežta baudų sistema garsėjanti Austrija žengia dar vieną žingsnį užtikrinant saugumą keliuose ir užveria spragą, leidusią daliai pažeidėjų išsaugoti transporto priemones po ekstremalaus greičio viršijimo. Austrijos Konstitucinis teismas išaiškino, kad drastiškai pažeidus Kelių eismo taisykles, valstybė turi teisę visam laikui konfiskuoti ir varžytynėse parduoti automobilį nepriklausomai nuo to, ar prie vairo sėdėjęs asmuo yra tikrasis jo savininkas.

Nuo šių metų vasaros įsigaliojantys nauji Europos Sąjungos reikalavimai iš esmės keičia vairavimo patirtį visame žemyne. Visuose naujai registruojamuose automobiliuose tampa privaloma diegti pažangią vairuotojo dėmesio sekimo įrangą, kuri realiuoju laiku analizuoja žmogaus žvilgsnio kryptį.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Vidaus reikalų ministerija siekia paskelbti nulinę toleranciją piktybiniams pažeidėjams. Neseniai pristatytuose pasiūlymuose numatomi platūs užmojai kovoti su kontrabanda, lengvinti nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimą bei taikyti areštą tūkstantines baudas ignoruojantiems asmenims. Vis dėlto, bene skaudžiausią smūgį, jeigu siūlymams pritars politikai, pajustų Kelių eismo taisyklių pažeidėjai ir neatsakingi transporto priemonių savininkai.

Eismo įvykis kelyje dažniausiai sukelia didžiulį emocinį stresą, dėl kurio net ir patyrę vairuotojai padaro kritinių klaidų, vėliau virstančių tūkstantiniais finansiniais nuostoliais. Nors daugelis eismo dalyvių mano, kad po smulkaus susidūrimo geriausia išeitis yra žodinis susitarimas, draudimo ekspertai įspėja, jog priėmus tokį sprendimą užkertamas kelias bet kokiam teisėtam kompensacijos išmokėjimui.

Lietuvos kelių infrastruktūra nuolat patiria milžinišką apkrovą, o valstybei kasmet tenka skirti didžiules lėšas asfalto dangos atnaujinimui. Viena pagrindinių šios problemos priežasčių – sąmoningai ir sistemingai kelius gadinantys vežėjai, kurie krovinius gabena smarkiai viršydami leistinas svorio ribas.

Užuot pasikliovus tokiais trumpalaikiais sprendimais, kaip degalų akcizų mažinimas, Seimo nariai pasišovė iš esmės keisti Lietuvos automobilių parko veidą.  Iki 50 tūkst. eurų kainuojantiems elektromobiliams parlamentarai siūlo taikyti mažesnį, 12 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, kai įprastinis tarifas dabar yra 21 proc.

Vokietijos greitkeliai, visame pasaulyje garsėjantys ruožais be jokių greičio apribojimų, netrukus gali tapti istorija. Kadangi karinis konfliktas Irane ir jo sukelta energetinė krizė neslūgsta, šalies viduje vis garsiau kalbama apie būtinybę radikaliai mažinti degalų vartojimą. Tyrimų bendrovės „Forsa“ surinkti duomenys rodo neįtikėtiną tendenciją – didžioji dalis pačių Vokietijos vairuotojų sutiktų su laikinais greičio ribojimais, taip tikėdamiesi sušvelninti išaugusių degalų kainų smūgį.

Lietuvos vairuotojams kelionės užmiesčio keliais tampa vis pavojingesnės ir brangesnės. Draudimo ekspertai pastebi, kad susidūrimai su į važiuojamąją dalį išbėgusiais briedžiais, stirnomis ar šernais nebėra tik retas nelaimingas atsitikimas. Vairuotojai klaidingai mano, jog žvėrys pavojų kelia tik rudenį ar pavasarį, tačiau realūs įvykiai rodo, kad avarijos, kuriose sudaužomos transporto priemonės ir kyla pavojus žmonių gyvybėms, masiškai vyksta ištisus metus.

Kiekvieną pavasarį Lietuvos automagistralėse vairuotojai vėl gali važiuoti didesniu maksimaliu leistinu greičiu, tačiau ar degalų kainoms šovus į viršų reikėtų jį sumažinti?  Ne vieną kartą maksimalų leistiną greitį magistralėse sumažinti siūlęs ekonomistas ir dabar Seimo narys Raimondas Kuodis sako, kad važiavimas maksimaliu leistinu greičiu yra tiesiog per brangus malonumas. Remiantis jo pateiktais pavyzdžiais, kelionė iš Vilniaus į Klaipėdą važiuojant 130 km/val.

Nuolatiniame smoge skęstantis ir su kritine oro tarša kovojantis Naujasis Delis imasi beprecedenčių priemonių, kurios tiesiogiai palies daugiau nei 30 milijonų šio Indijos didmiesčio gyventojų. Vietos valdžia patvirtino radikalų 2026–2030 metų elektrifikacijos planą, pagal kurį jau po aštuonių mėnesių bus pradėtas laipsniškas benzininių variklių draudimas.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Ispanijoje, visai šalia sostinės Madrido, dūlantis MP-203 greitkelis įrodo, kaip biurokratinės kliūtys ir ekonominiai sukrėtimai gali sužlugdyti net ir pačius didžiausius projektus. Nors į šio dvylikos kilometrų ilgio ruožo statybas buvo investuota apie 70 milijonų eurų, juo niekada nevažiavo nė vienas automobilis.  Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Prasidėjus pavasariui, Lietuvos vairuotojai kasmet susiduria su intensyviu kelių remonto sezonu. Visoje šalyje vienu metu pradedami dešimtys skirtingų rekonstrukcijos projektų, dėl kurių keliuose formuojasi spūstys, ilgėja kelionių trukmė, o vairuotojams tenka apsišarvuoti kantrybe. Matydami kasmet pasikartojančią situaciją, vairuotojai vis dažniau kelia klausimą dėl darbų efektyvumo ir moderniausių užsienio praktikų pritaikymo galimybių Lietuvoje.

Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų išlieka viena didžiausių eismo saugumo problemų visame pasaulyje. Siekdami užkirsti kelią tokioms nelaimėms, „General Motors“ inžinieriai užpatentavo inovatyvų inžinerinį sprendimą. Skirtingai nei tradiciniai alkotesteriai, naujoji apsaugos sistema suveiktų dar prieš žmogui įlipant į transporto priemonę – išorėje sumontuotų jutiklių pagalba būtų analizuojama artėjančio vairuotojo eisena.

Europos Parlamento Transporto ir turizmo komiteto nariai žengė lemiamą žingsnį, siekdami pažaboti sukčiavimą naudotų automobilių rinkoje ir sumažinti biurokratinę naštą. Politikai beveik vienbalsiai pritarė naujoms Europos Sąjungos taisyklėms, kurios įpareigos valstybes nares pereiti prie skaitmeninių transporto priemonių registracijos liudijimų bei privalomai keistis ridos ir techninės apžiūros duomenimis.

Nors autonominio transporto technologijos sparčiai vystosi, tai dar negarantuoja absoliutaus šios technologijos patikimumo. Kovo pabaigoje Kinijos Uhano mieste užfiksuotas beprecedentis incidentas, kurio metu dėl masinio programinės įrangos gedimo vienu metu nustojo funkcionuoti kelios dešimtys technologijų korporacijos „Baidu“ valdomų „Apollo Go“ bepiločių taksi automobilių. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Nors valstybės institucijos nuolat ieško būdų, kaip užtikrinti sklandų Kelių eismo taisyklių pažeidėjų kontrolės ir baudų surinkimo procesą, didelė dalis paskirtų sumų vis dar lieka neišieškota. Reaguodama į situaciją, Vidaus reikalų ministerija inicijuoja naujus pakeitimus, kuriais siekiama griežtinti vairuotojų atsakomybę.

Geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose tiesiogiai smogia Lietuvos vairuotojų kišenėms. Degalų kainoms šalies degalinėse perkopus dviejų eurų už litrą ribą, gyventojai yra priversti radikaliai peržiūrėti savo kasdienius mobilumo įpročius.

Didžiausių Lietuvos miestų gatvėse nuolat zuja tūkstančiai automobilių, todėl logiška, jog būtent jose fiksuojama absoliuti dauguma eismo įvykių. Praėjusiais metais vien Vilniaus mieste buvo užregistruota beveik 18 tūkstančių eismo įvykių. Bendrovės „Lietuvos draudimas“ surinkti duomenys rodo, jog sostinėje vidutiniškai per parą įvyksta apie 50 avarijų.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Miestų gatvėse vis dažniau pastebimi mažieji automobiliai, kuriuos, turėdami AM arba B1 kategorijos vairuotojo pažymėjimus, teisėtai gali vairuoti vos penkiolikos ar šešiolikos metų sulaukę jaunuoliai. Nors tokio tipo transporto priemonės užtikrina mobilumą keliaujant į mokyklą ar laisvalaikio užsiėmimus, draudimo ekspertų surinkti pastarųjų kelerių metų duomenys patvirtina itin pavojingą tendenciją.

Suklastota automobilio rida – puikiai pažįstamas reiškinys tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse. Nors daugelyje valstybių ridos klastojimas yra griežtai draudžiamas įstatymais, baudžiamoji atsakomybė neatbaido nesąžiningų pardavėjų nuo bandymų dirbtinai išpūsti naudoto automobilio vertę. Ir vienas iš moderniausių įrankių šią apgaulę įgyvendinti – ridos blokatorius, kuris gali kainuoti nuo 200 iki 700 ar net 800 eurų.

Artimųjų Rytų regione kaistantis karinis konfliktas ir paralyžiuojami svarbiausi jūrų prekybos keliai grasina suduoti galingą smūgį visos Europos, įskaitant ir Lietuvos, vairuotojų piniginėms. Finansų rinkų analitikai perspėja apie realią grėsmę, jog dėl geopolitinės įtampos naftos kainos jau artėjančią vasarą gali pasiekti dar niekada nematytas aukštumas.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Pavasaris automobilių savininkams reiškia ne tik padangų keitimo maratoną, bet ir tradicinę apgultį techninių apžiūrų stotyse. Nors vizitą galima planuoti iš anksto, būtent šiuo metų laiku laisvų vietų tenka paieškoti ilgiau. Lietuvos techninės apžiūros (TA) įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas patvirtina, kad išaugę srautai yra kasmetinė tendencija.

Sparčiai žiemos palikimą ištirpdžiusi šių metų kovo saulė daugelį dviračių transporto priemonių entuziastų išviliojo į gatves gerokai anksčiau, nei skelbiama oficiali baikerių sezono pradžia. Tačiau skubėjimas mėgautis pirmaisiais kilometrais dažnai užgožia būtinybę tinkamai paruošti techniką.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Kova su greičio viršytojais nuolat verčia teisėsaugos institucijas ieškoti naujų tramdymo būdų. Jungtinėse Amerikos Valstijose žengtas beprecedentis žingsnis – Virdžinijos valstijos teismai nuo šių metų liepos mėnesio pažeidėjams vietoje vairuotojo pažymėjimo atėmimo galės skirti priverstinį greičio ribotuvo montavimą.

Po itin permainingos žiemos nutirpęs sniegas atidengė katastrofišką pagrindinių Lietuvos transporto arterijų būklę. Dešimtmečius trukęs nepakankamas finansavimas ir ekstremalūs temperatūrų svyravimai lėmė spartų asfalto dangos degradavimą, todėl atsivėrusios duobės ir išdaužos ėmė kelti tiesioginį pavojų eismo saugumui.

Degalų kainoms ir toliau smaugiant Europos savivaldybių biudžetus, kai kurių regionų vadovai imasi beprecedenčių priemonių. Nedideliame Bendorfo miestelyje, turinčiame kiek daugiau nei 1900 gyventojų, gyvenimas tarsi sugrįžo kelis dešimtmečius atgal. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje. Miesto meras Matthias Jentschas, pamatęs, kad dyzelino kaina degalinėse pasiekė 2,35 euro už litrą ribą, nusprendė užtraukti simbolinį rankinį stabdį.

Europos Sąjungos institucijoms nuolat didinant spaudimą pereiti prie netaršių transporto priemonių, logistikos sektorius susiduria su atšiauria realybe. Nors politinė valia aiški, 2025 metais nulinės emisijos sunkvežimiai, sveriantys daugiau nei 3,5 tonos, Europoje sudarė vos 4,5 proc. visų naujų registracijų. Dėl didžiulių įsigijimo kaštų, reto įkrovimo stotelių tinklo ir sudėtingos tolimųjų maršrutų specifikos transporto įmonių vadovai priversti stabdyti spartų elektrifikacijos procesą.

Įtampa Artimuosiuose Rytuose vėl sujaukė pasaulinę naftos rinką, o tai tiesiogiai įtakoja degalų kainas Lietuvoje ir visame likusiame pasaulyje.  Šiandien vairuotojai, stebėdami vis brangstantį benziną bei dyzeliną, vėl kelia klausimus, kurie nebuvo aktualūs ištisus dešimtmečius.  Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje. Vakaruose vis labiau auga nerimas ne tik dėl piniginių tuštėjimo, bet ir dėl galimo degalų trūkumo.

Vairuotojų dėmesio blaškymas išlieka viena opiausių eismo saugumo problemų. Nors naudotis mobiliaisiais telefonais prie vairo yra griežtai draudžiama, šiuolaikiniuose automobiliuose integruoti didžiuliai jutikliniai ekranai, kuriuose tenka ieškoti net pačių paprasčiausių funkcijų, vis dar toleruojami. Visgi eismo saugumo specialistai atkreipia dėmesį į dar vieną, rečiau aptariamą rizikos veiksnį – vairavimo metu klausomą muziką.

Praėjus lygiai penkeriems metams po paskutinės didžiulės transporto sektoriaus krizės, dyzelinių automobilių savininkai vėl susiduria su nerimą keliančia realybe. Dėl aštrėjančios geopolitinės padėties ir sutrūkinėjusių tiekimo grandinių pasaulinėje rinkoje fiksuojamas drastiškas „AdBlue“ skysčio trūkumas bei atitinkamai auganti jo vertė. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Vokietijos greitkeliuose ir regioniniuose keliuose vairuotojai neretai susiduria su specifiniu ženklinimu, kurio reikšmė lieka mįsle daugeliui užsieniečių. Vienas iš tokių simbolių – nedidelis raudonas taškas, integruotas į įprastus krypties rodyklių ženklus. Vokietijos eismo reguliavimo tarnybos šią specialią apylankos sistemą aktyvuoja tik išskirtiniais atvejais, kai per radiją perduodami pranešimai patvirtina, jog eismo spūstis pagrindiniame kelyje truks ilgiau nei pusantros valandos.