saugus eismas

Nuolatiniame smoge skęstantis ir su kritine oro tarša kovojantis Naujasis Delis imasi beprecedenčių priemonių, kurios tiesiogiai palies daugiau nei 30 milijonų šio Indijos didmiesčio gyventojų. Vietos valdžia patvirtino radikalų 2026–2030 metų elektrifikacijos planą, pagal kurį jau po aštuonių mėnesių bus pradėtas laipsniškas benzininių variklių draudimas.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Ispanijoje, visai šalia sostinės Madrido, dūlantis MP-203 greitkelis įrodo, kaip biurokratinės kliūtys ir ekonominiai sukrėtimai gali sužlugdyti net ir pačius didžiausius projektus. Nors į šio dvylikos kilometrų ilgio ruožo statybas buvo investuota apie 70 milijonų eurų, juo niekada nevažiavo nė vienas automobilis.  Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Prasidėjus pavasariui, Lietuvos vairuotojai kasmet susiduria su intensyviu kelių remonto sezonu. Visoje šalyje vienu metu pradedami dešimtys skirtingų rekonstrukcijos projektų, dėl kurių keliuose formuojasi spūstys, ilgėja kelionių trukmė, o vairuotojams tenka apsišarvuoti kantrybe. Matydami kasmet pasikartojančią situaciją, vairuotojai vis dažniau kelia klausimą dėl darbų efektyvumo ir moderniausių užsienio praktikų pritaikymo galimybių Lietuvoje.

Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų išlieka viena didžiausių eismo saugumo problemų visame pasaulyje. Siekdami užkirsti kelią tokioms nelaimėms, „General Motors“ inžinieriai užpatentavo inovatyvų inžinerinį sprendimą. Skirtingai nei tradiciniai alkotesteriai, naujoji apsaugos sistema suveiktų dar prieš žmogui įlipant į transporto priemonę – išorėje sumontuotų jutiklių pagalba būtų analizuojama artėjančio vairuotojo eisena.

Europos Parlamento Transporto ir turizmo komiteto nariai žengė lemiamą žingsnį, siekdami pažaboti sukčiavimą naudotų automobilių rinkoje ir sumažinti biurokratinę naštą. Politikai beveik vienbalsiai pritarė naujoms Europos Sąjungos taisyklėms, kurios įpareigos valstybes nares pereiti prie skaitmeninių transporto priemonių registracijos liudijimų bei privalomai keistis ridos ir techninės apžiūros duomenimis.

Nors autonominio transporto technologijos sparčiai vystosi, tai dar negarantuoja absoliutaus šios technologijos patikimumo. Kovo pabaigoje Kinijos Uhano mieste užfiksuotas beprecedentis incidentas, kurio metu dėl masinio programinės įrangos gedimo vienu metu nustojo funkcionuoti kelios dešimtys technologijų korporacijos „Baidu“ valdomų „Apollo Go“ bepiločių taksi automobilių. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Nors valstybės institucijos nuolat ieško būdų, kaip užtikrinti sklandų Kelių eismo taisyklių pažeidėjų kontrolės ir baudų surinkimo procesą, didelė dalis paskirtų sumų vis dar lieka neišieškota. Reaguodama į situaciją, Vidaus reikalų ministerija inicijuoja naujus pakeitimus, kuriais siekiama griežtinti vairuotojų atsakomybę.

Geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose tiesiogiai smogia Lietuvos vairuotojų kišenėms. Degalų kainoms šalies degalinėse perkopus dviejų eurų už litrą ribą, gyventojai yra priversti radikaliai peržiūrėti savo kasdienius mobilumo įpročius.

Didžiausių Lietuvos miestų gatvėse nuolat zuja tūkstančiai automobilių, todėl logiška, jog būtent jose fiksuojama absoliuti dauguma eismo įvykių. Praėjusiais metais vien Vilniaus mieste buvo užregistruota beveik 18 tūkstančių eismo įvykių. Bendrovės „Lietuvos draudimas“ surinkti duomenys rodo, jog sostinėje vidutiniškai per parą įvyksta apie 50 avarijų.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Miestų gatvėse vis dažniau pastebimi mažieji automobiliai, kuriuos, turėdami AM arba B1 kategorijos vairuotojo pažymėjimus, teisėtai gali vairuoti vos penkiolikos ar šešiolikos metų sulaukę jaunuoliai. Nors tokio tipo transporto priemonės užtikrina mobilumą keliaujant į mokyklą ar laisvalaikio užsiėmimus, draudimo ekspertų surinkti pastarųjų kelerių metų duomenys patvirtina itin pavojingą tendenciją.

Suklastota automobilio rida – puikiai pažįstamas reiškinys tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse. Nors daugelyje valstybių ridos klastojimas yra griežtai draudžiamas įstatymais, baudžiamoji atsakomybė neatbaido nesąžiningų pardavėjų nuo bandymų dirbtinai išpūsti naudoto automobilio vertę. Ir vienas iš moderniausių įrankių šią apgaulę įgyvendinti – ridos blokatorius, kuris gali kainuoti nuo 200 iki 700 ar net 800 eurų.

Artimųjų Rytų regione kaistantis karinis konfliktas ir paralyžiuojami svarbiausi jūrų prekybos keliai grasina suduoti galingą smūgį visos Europos, įskaitant ir Lietuvos, vairuotojų piniginėms. Finansų rinkų analitikai perspėja apie realią grėsmę, jog dėl geopolitinės įtampos naftos kainos jau artėjančią vasarą gali pasiekti dar niekada nematytas aukštumas.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Pavasaris automobilių savininkams reiškia ne tik padangų keitimo maratoną, bet ir tradicinę apgultį techninių apžiūrų stotyse. Nors vizitą galima planuoti iš anksto, būtent šiuo metų laiku laisvų vietų tenka paieškoti ilgiau. Lietuvos techninės apžiūros (TA) įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas patvirtina, kad išaugę srautai yra kasmetinė tendencija.

Sparčiai žiemos palikimą ištirpdžiusi šių metų kovo saulė daugelį dviračių transporto priemonių entuziastų išviliojo į gatves gerokai anksčiau, nei skelbiama oficiali baikerių sezono pradžia. Tačiau skubėjimas mėgautis pirmaisiais kilometrais dažnai užgožia būtinybę tinkamai paruošti techniką.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Kova su greičio viršytojais nuolat verčia teisėsaugos institucijas ieškoti naujų tramdymo būdų. Jungtinėse Amerikos Valstijose žengtas beprecedentis žingsnis – Virdžinijos valstijos teismai nuo šių metų liepos mėnesio pažeidėjams vietoje vairuotojo pažymėjimo atėmimo galės skirti priverstinį greičio ribotuvo montavimą.

Po itin permainingos žiemos nutirpęs sniegas atidengė katastrofišką pagrindinių Lietuvos transporto arterijų būklę. Dešimtmečius trukęs nepakankamas finansavimas ir ekstremalūs temperatūrų svyravimai lėmė spartų asfalto dangos degradavimą, todėl atsivėrusios duobės ir išdaužos ėmė kelti tiesioginį pavojų eismo saugumui.

Degalų kainoms ir toliau smaugiant Europos savivaldybių biudžetus, kai kurių regionų vadovai imasi beprecedenčių priemonių. Nedideliame Bendorfo miestelyje, turinčiame kiek daugiau nei 1900 gyventojų, gyvenimas tarsi sugrįžo kelis dešimtmečius atgal. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje. Miesto meras Matthias Jentschas, pamatęs, kad dyzelino kaina degalinėse pasiekė 2,35 euro už litrą ribą, nusprendė užtraukti simbolinį rankinį stabdį.

Europos Sąjungos institucijoms nuolat didinant spaudimą pereiti prie netaršių transporto priemonių, logistikos sektorius susiduria su atšiauria realybe. Nors politinė valia aiški, 2025 metais nulinės emisijos sunkvežimiai, sveriantys daugiau nei 3,5 tonos, Europoje sudarė vos 4,5 proc. visų naujų registracijų. Dėl didžiulių įsigijimo kaštų, reto įkrovimo stotelių tinklo ir sudėtingos tolimųjų maršrutų specifikos transporto įmonių vadovai priversti stabdyti spartų elektrifikacijos procesą.

Įtampa Artimuosiuose Rytuose vėl sujaukė pasaulinę naftos rinką, o tai tiesiogiai įtakoja degalų kainas Lietuvoje ir visame likusiame pasaulyje.  Šiandien vairuotojai, stebėdami vis brangstantį benziną bei dyzeliną, vėl kelia klausimus, kurie nebuvo aktualūs ištisus dešimtmečius.  Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje. Vakaruose vis labiau auga nerimas ne tik dėl piniginių tuštėjimo, bet ir dėl galimo degalų trūkumo.

Vairuotojų dėmesio blaškymas išlieka viena opiausių eismo saugumo problemų. Nors naudotis mobiliaisiais telefonais prie vairo yra griežtai draudžiama, šiuolaikiniuose automobiliuose integruoti didžiuliai jutikliniai ekranai, kuriuose tenka ieškoti net pačių paprasčiausių funkcijų, vis dar toleruojami. Visgi eismo saugumo specialistai atkreipia dėmesį į dar vieną, rečiau aptariamą rizikos veiksnį – vairavimo metu klausomą muziką.

Praėjus lygiai penkeriems metams po paskutinės didžiulės transporto sektoriaus krizės, dyzelinių automobilių savininkai vėl susiduria su nerimą keliančia realybe. Dėl aštrėjančios geopolitinės padėties ir sutrūkinėjusių tiekimo grandinių pasaulinėje rinkoje fiksuojamas drastiškas „AdBlue“ skysčio trūkumas bei atitinkamai auganti jo vertė. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Vokietijos greitkeliuose ir regioniniuose keliuose vairuotojai neretai susiduria su specifiniu ženklinimu, kurio reikšmė lieka mįsle daugeliui užsieniečių. Vienas iš tokių simbolių – nedidelis raudonas taškas, integruotas į įprastus krypties rodyklių ženklus. Vokietijos eismo reguliavimo tarnybos šią specialią apylankos sistemą aktyvuoja tik išskirtiniais atvejais, kai per radiją perduodami pranešimai patvirtina, jog eismo spūstis pagrindiniame kelyje truks ilgiau nei pusantros valandos.

Pigių degalų paieškos kaimyninėse šalyse – gerai pažįstamas reiškinys ir Lietuvos vairuotojams, tačiau Slovėnijoje ši tendencija pasiekė kritinę ribą. Dėl masinio užsieniečių antplūdžio šalies degalinės tiesiog nespėja pildyti rezervuarų, todėl vyriausybė ėmėsi beprecedenčių priemonių. Nuo šiol lengvųjų automobilių vairuotojams per dieną leidžiama įsipilti ne daugiau kaip 50 litrų degalų, o įmonių transportui nustatyta 200 litrų riba.

Dėl karinio konflikto Irane pasaulinėse rinkose kilęs naftos kainų šokas tiesiogiai smogia vairuotojų piniginėms. Visgi, naujausia statistika atskleidžia drastišką atskirtį – kol vidaus degimo varikliais varomų automobilių savininkai skaičiuoja sparčiai augančius nuostolius, elektromobilių vairuotojai šią krizę išgyvena kur kas ramiau.

Didžiosios Britanijos sostinėje bręsta radikalūs eismo politikos pokyčiai, galintys iš esmės pakeisti automobilių parko sudėtį miesto gatvėse. Už transporto sistemą atsakinga organizacija „Transport for London“ (TfL) svarsto galimybę įvesti papildomus rinkliavos mokesčius didelių ir sunkių SUV vairuotojams.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Eismo spūstyse dūstanti Malta ėmėsi Europoje precedento neturinčio eksperimento. Siekiant sumažinti transporto priemonių kiekį gatvėse, šalies Transporto ministerija jauniems vairuotojams pateikė neįprastą pasiūlymą. Asmeniui savanoriškai atsisakius vairuotojo pažymėjimo ir įsipareigojus nevairuoti, jam bus išmokėta net 25 tūkstančių eurų kompensacija.

Kasmetinis automobilio draudimo atnaujinimas šiemet ne vienam vairuotojui taps proga atidžiau panagrinėti sąskaitas. Jose atsirado nauja, su valstybės gynybos poreikiais susijusi eilutė, kuri savanoriškojo kasko draudimo įmoką padidino lygiai 10 proc.  Nors privalomajam civilinės atsakomybės draudimui šis mokestis nėra taikomas, tačiau norintiesiems savo automobilį apsaugoti nuo visų įmanomų rizikų tenka susitaikyti su išaugusiomis išlaidomis.

Jungtinėse Amerikos Valstijose toliau netyla diskusijos dėl teisėsaugos taikomų sulaikymo metodų adekvatumo. Arkanzaso valstijoje užfiksuotas incidentas, kai pareigūnai taranavimo ir nuo kelio nustūmė automobilį, kuriuo tėvas skubiai vežė alerginės reakcijos ištiktą vaiką į ligoninę.  Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Geopolitiniai konfliktai ir dėl jų kylančios energijos išteklių kainos verčia Europos valstybes imtis skubių sprendimų, siekiant apsaugoti vidaus rinkas ir vartotojus. Italija drastiškai mažina mokestinę naštą vairuotojams, Slovakija įveda griežtus degalų pardavimo apribojimus, o Vokietijos politikai atsisako žaisti pagal naftos bendrovių taisykles ir kategoriškai atmeta valstybinių subsidijų idėją. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Lietuvos vairuotojų, dviratininkų ir elektrinių paspirtukų kasdienybė netrukus keisis iš esmės. Siekiant sumažinti avaringumą ir prisitaikyti prie sparčiai tobulėjančių technologijų, parengtas naujas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisų projektas. Numatoma griežtinti atsakomybę ne tik išmaniaisiais įrenginiais prie vairo piktnaudžiaujantiems vairuotojams, bet ir techninės apžiūros centrams bei galingų paspirtukų pardavėjams.

Šiuolaikiniuose automobiliuose apstu elektroninių pagalbininkų. Nors dalį jų vairuotojai, vos užvedę variklį, skuba išjungti, kitos sistemos yra gyvybiškai svarbios, bet dažnai pirkėjams siūlomos tik kaip papildoma įranga. Viena tokių funkcijų – aklosios zonos stebėjimo sistema. Naujausias Australijoje atliktas tyrimas galutinai įrodė, kad šis nematomas pagalbininkas realybėje padeda išvengti tūkstančių eismo nelaimių.

Prancūzijos teisėsauga susidūrė su beprecedenčiu reiškiniu – šalies gatvėmis važinėja apie milijonas „automobilių vaiduoklių“. Tai transporto priemonės, kurios turi visiškai legalius registracijos dokumentus, tačiau nustatyti tikrųjų jų savininkų neįmanoma. Audito institucijų duomenimis, ši masinė afera valstybei jau kainavo daugiau nei pusę milijardo eurų nesurinktų mokesčių ir baudų, o policijai tai tapo neįveikiama kliūtimi tiriant nusikaltimus.

Nors daugelis vairuotojų nuolat ieško būdų sutaupyti ir žvalgosi į degalų kainas kaimyninėse šalyse, praėjusią savaitę tikra aukso gysla atsivėrė Prancūzijoje. Netoli Paryžiaus esančiame Brejuje įsikūrusioje „Carrefour“ degalinėje vairuotojai galėjo prisipilti degalų mokėdami vos vieną centą už litrą. Nors tai skamba kaip išgalvota istorija, šis neįtikėtinas pasiūlymas kurį laiką buvo visiškai realus.

Po žiemos pagrindinėse šalies automagistralėse atsivėrusios didžiulės duobės šiemet tapo tikru išbandymu vairuotojams – sugadinti ne tik kelionių planai, bet ir tūkstančius kainuojantys automobiliai. Nors visuomenėje įprasta dėl prastos kelių būklės kaltinti atšiaurias žiemas, ekspertai muša pavojaus varpais. Duobės atsiveria laiku nesutvarkytuose ruožuose, o mažėjant valstybiniam finansavimui, ateityje situacija gali tik prastėti.

Pavasaris vairuotojams atneša ne tik geresnius orus, bet ir paslėptus pavojus keliuose. Po žiemos likęs smėlis, asfalto atplaišos ir smulkūs akmenukai tampa tikru išbandymu automobilių stiklams. Kito automobilio iš po ratų pakeltas ir į priekinį stiklą atsimušęs akmenukas iš pradžių gali atrodyti kaip menkniekis, tačiau ignoruojamas jis greitai virsta tūkstantinėmis išlaidomis. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Europos Sąjungoje bręsta svarbūs pokyčiai automobilių pirkėjams ir pardavėjams. Europos Komisija pateikė pasiūlymą peržiūrėti Automobilių ženklinimo direktyvą, pagal kurią naudoti lengvieji automobiliai turės būti žymimi specialiomis energetinio efektyvumo etiketėmis, nurodančiomis CO2 emisijas ir degalų sąnaudas.

Vienas bokalas alaus gali kainuoti tūkstančius eurų arba netgi laisvę. Nors kai kurios Europos valstybės vairuotojams yra gana tolerantiškos, kitose net ir menkiausias alkoholio kiekis kraujyje reiškia atimtas teises, o kartais – ir konfiskuotą transporto priemonę. Prieš kraunantis lagaminus atostogoms, verta atidžiai išnagrinėti, kur galima atsipalaiduoti, o kur geriau nerizikuoti. Platformos „DiscoverCars.

Pavasarinė saulė tirpdo ne tik paskutinį įšalą, bet ir atidengia žiemos paliktus randus Kauno gatvėse. Kol vienos kelininkų brigados skuba lopyti atsivėrusių duobių, miestas jau ruošiasi didžiajam infrastruktūros atnaujinimo sezonui. Šiemet laikinojoje sostinėje suplanuoti išties ambicingi projektai. Jau artimiausiais mėnesiais vairuotojams bus atvertas naujas viadukas virš A1 magistralės ties Ašigalio gatve, o iki metų pabaigos Vilijampolėje iškils modernus transporto mazgas.

Šiandien, kovo 10-ąją, prasidedančioje Seimo pavasario sesijoje Susisiekimo ministerija ant parlamentarų stalo padės net dvylika naujų teisės aktų projektų. Pagrindinis šių siūlymų tikslas – užtikrinti skaidresnę transporto paslaugų kainodarą, sustiprinti strateginę šalies infrastruktūrą ir iš esmės pakeisti mūsų kelionių planavimo įpročius.

Lietuvos kelių žemėlapyje pamažu nelieka vairuotojų keikiamų kelio ruožų. „Via Lietuva“ oficialiai uždegė žalią šviesą daugiau nei 16 kilometrų ilgio krašto kelio Dusetos–Degučiai–Dūkštas rekonstrukcijai. Jau šį pavasarį prasidėsiantys darbai pareikalaus 18 milijonų eurų investicijų, o iki 2027 metų pabaigos tragiškos būklės ruožas pavirs modernia ir saugia transporto arterija. Šiuo metu minėtas krašto kelias kelia nemažai iššūkių net ir patyrusiems vairuotojams.

Prancūzijos Normandijos regione gyvenantis 75-erių metų senjoras Christianas Derrey išgyvena tikrą biurokratinį košmarą. Kasdien jo pašto dėžutę pasiekia nuo 25 iki 40 baudos kvitų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus su automobiliais, kurių jis niekada neturėjo. Bendra reikalaujamų sumokėti baudų suma jau pasiekė įspūdingą 180 tūkstančių eurų ribą.

Jau nuo šių metų liepos 1 dienos įsigalioja naujas Europos Sąjungos „Mobilumo paketo“ etapas, atnešiantis esminių pokyčių lengvųjų komercinių transporto priemonių savininkams. Daliai N1 kategorijos automobilių, vykdantiems tarptautinius pervežimus, taps privalomi išmanieji antrosios kartos tachografai (G2V2). Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) ragina vežėjus nelaukti vasaros ir pokyčiams ruoštis jau dabar.

Suomijos padangų gamintoja „Nokian Tyres“, kuri dar 1934-aisiais pristatė pirmąją žieminę padangą, vėl siekia pasaulį nustebinti dar nematytomis naujovėmis.  Po daugybės metų bandymų ir eksperimentinių koncepcijų, kompanija oficialiai pristatė serijinei gamybai paruoštą modelį „Hakkapeliitta 01“. Tai pirmosios pasaulyje padangos, kurių dygliai veikia automatiškai. Jie išlenda arba pasislepia priklausomai nuo oro temperatūros.

Lietuvos keliuose prasidėjo intensyvus pavasarinis asfalto dangos defektų šalinimas. Po itin permainingos žiemos, kai gausią drėgmę keitė staigūs šalčiai iki –20 °C, valstybinės reikšmės keliuose fiksuojamas gerokai išaugęs išdaužų kiekis. Už kelių būklę atsakingos bendrovės „Via Lietuva“ ir „Kelių priežiūra“ mobilizuoja pajėgas operatyviam pažeidimų šalinimui. Šiemet didžiausias dėmesys skiriamas magistralei A1 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda), ypač jos vakariniam ruožui.

Zarasų gyventojai sulaukė ilgai laukto sprendimo – Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui Zarasų aplinkkelį statyti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu. Šiuo projektu siekiama iš miesto centro išstumti intensyvų tranzitinį transportą, taip sumažinant spūstis, triukšmą bei oro taršą gyvenamuosiuose rajonuose. Susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžia, kad šis modelis leis projektą įgyvendinti sparčiau.

Nuo pat 2026 metų pradžios viešojoje erdvėje netyla kalbos esą Italijoje vairuotojams, sulaukusiems septyniasdešimties metų, nuo sausio pirmosios dienos buvo visiškai panaikintas privalomasis automobilių mokestis. Diskusijos įkaito tiek, kad prabilta net apie galimus Europos Sąjungos teisės pažeidimus. Šį ažiotažą pakurstė kelios plačiai paskleistos prielaidos.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Italijos sostinėje bręsta radikalūs pokyčiai, kurie smarkiai palies ekologiško transporto savininkus. Romos mobilumo tarybos narys Eugenio Patanè pasirašė dvi naujas direktyvas, kuriomis numatoma panaikinti pastaraisiais metais elektromobiliams ir hibridiniams automobiliams taikytas lengvatas. Jei miesto taryba patvirtins šiuos siūlymus, įvažiavimas į riboto eismo zonas (ZTL) visiškai elektrinėms transporto priemonėms nebebus nemokamas.

Vairuotojams šiuo metu pats klastingiausias laikotarpis. Keliai per parą gali kelis kartus „persijungti“ iš sauso asfalto į ledą, o slidumas skirtingose vietose gali būti visai nevienodas, todėl vienas svarbiausių patarimų dabar – nepasitikėti vaizdu ir mažinti greitį dar prieš pajuntant, kad automobilis tampa nebevaldomas. Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Bukantis ir automobilių rinkos ekspertas Vitoldas Milius.

2025-ųjų eismo saugumo suvestinės Lietuvoje nusidažė raudona spalva – auga tiek avarijų, tiek aukų skaičiai. Kol viešojoje erdvėje dėl nelaimių dažniausiai kaltinamos slidžios gatvės, prastas matomumas ar aklos sankryžos, specialistai siūlo nustoti ieškoti pasiteisinimų. Vairavimo mokytojų gildijos vadovas dr. Mindaugas Vilkickas mano, kad didžiausia bėda yra ne duobėtas asfaltas ar prastas oras, o skylėta vairuotojų rengimo sistema, kurioje kvalifikacija dažnai tėra bevertis popierius.