saugus eismas

Dėl karinio konflikto Irane pasaulinėse rinkose kilęs naftos kainų šokas tiesiogiai smogia vairuotojų piniginėms. Visgi, naujausia statistika atskleidžia drastišką atskirtį – kol vidaus degimo varikliais varomų automobilių savininkai skaičiuoja sparčiai augančius nuostolius, elektromobilių vairuotojai šią krizę išgyvena kur kas ramiau.

Didžiosios Britanijos sostinėje bręsta radikalūs eismo politikos pokyčiai, galintys iš esmės pakeisti automobilių parko sudėtį miesto gatvėse. Už transporto sistemą atsakinga organizacija „Transport for London“ (TfL) svarsto galimybę įvesti papildomus rinkliavos mokesčius didelių ir sunkių SUV vairuotojams.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Eismo spūstyse dūstanti Malta ėmėsi Europoje precedento neturinčio eksperimento. Siekiant sumažinti transporto priemonių kiekį gatvėse, šalies Transporto ministerija jauniems vairuotojams pateikė neįprastą pasiūlymą. Asmeniui savanoriškai atsisakius vairuotojo pažymėjimo ir įsipareigojus nevairuoti, jam bus išmokėta net 25 tūkstančių eurų kompensacija.

Kasmetinis automobilio draudimo atnaujinimas šiemet ne vienam vairuotojui taps proga atidžiau panagrinėti sąskaitas. Jose atsirado nauja, su valstybės gynybos poreikiais susijusi eilutė, kuri savanoriškojo kasko draudimo įmoką padidino lygiai 10 proc.  Nors privalomajam civilinės atsakomybės draudimui šis mokestis nėra taikomas, tačiau norintiesiems savo automobilį apsaugoti nuo visų įmanomų rizikų tenka susitaikyti su išaugusiomis išlaidomis.

Jungtinėse Amerikos Valstijose toliau netyla diskusijos dėl teisėsaugos taikomų sulaikymo metodų adekvatumo. Arkanzaso valstijoje užfiksuotas incidentas, kai pareigūnai taranavimo ir nuo kelio nustūmė automobilį, kuriuo tėvas skubiai vežė alerginės reakcijos ištiktą vaiką į ligoninę.  Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Geopolitiniai konfliktai ir dėl jų kylančios energijos išteklių kainos verčia Europos valstybes imtis skubių sprendimų, siekiant apsaugoti vidaus rinkas ir vartotojus. Italija drastiškai mažina mokestinę naštą vairuotojams, Slovakija įveda griežtus degalų pardavimo apribojimus, o Vokietijos politikai atsisako žaisti pagal naftos bendrovių taisykles ir kategoriškai atmeta valstybinių subsidijų idėją. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Lietuvos vairuotojų, dviratininkų ir elektrinių paspirtukų kasdienybė netrukus keisis iš esmės. Siekiant sumažinti avaringumą ir prisitaikyti prie sparčiai tobulėjančių technologijų, parengtas naujas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisų projektas. Numatoma griežtinti atsakomybę ne tik išmaniaisiais įrenginiais prie vairo piktnaudžiaujantiems vairuotojams, bet ir techninės apžiūros centrams bei galingų paspirtukų pardavėjams.

Šiuolaikiniuose automobiliuose apstu elektroninių pagalbininkų. Nors dalį jų vairuotojai, vos užvedę variklį, skuba išjungti, kitos sistemos yra gyvybiškai svarbios, bet dažnai pirkėjams siūlomos tik kaip papildoma įranga. Viena tokių funkcijų – aklosios zonos stebėjimo sistema. Naujausias Australijoje atliktas tyrimas galutinai įrodė, kad šis nematomas pagalbininkas realybėje padeda išvengti tūkstančių eismo nelaimių.

Prancūzijos teisėsauga susidūrė su beprecedenčiu reiškiniu – šalies gatvėmis važinėja apie milijonas „automobilių vaiduoklių“. Tai transporto priemonės, kurios turi visiškai legalius registracijos dokumentus, tačiau nustatyti tikrųjų jų savininkų neįmanoma. Audito institucijų duomenimis, ši masinė afera valstybei jau kainavo daugiau nei pusę milijardo eurų nesurinktų mokesčių ir baudų, o policijai tai tapo neįveikiama kliūtimi tiriant nusikaltimus.

Nors daugelis vairuotojų nuolat ieško būdų sutaupyti ir žvalgosi į degalų kainas kaimyninėse šalyse, praėjusią savaitę tikra aukso gysla atsivėrė Prancūzijoje. Netoli Paryžiaus esančiame Brejuje įsikūrusioje „Carrefour“ degalinėje vairuotojai galėjo prisipilti degalų mokėdami vos vieną centą už litrą. Nors tai skamba kaip išgalvota istorija, šis neįtikėtinas pasiūlymas kurį laiką buvo visiškai realus.

Po žiemos pagrindinėse šalies automagistralėse atsivėrusios didžiulės duobės šiemet tapo tikru išbandymu vairuotojams – sugadinti ne tik kelionių planai, bet ir tūkstančius kainuojantys automobiliai. Nors visuomenėje įprasta dėl prastos kelių būklės kaltinti atšiaurias žiemas, ekspertai muša pavojaus varpais. Duobės atsiveria laiku nesutvarkytuose ruožuose, o mažėjant valstybiniam finansavimui, ateityje situacija gali tik prastėti.

Pavasaris vairuotojams atneša ne tik geresnius orus, bet ir paslėptus pavojus keliuose. Po žiemos likęs smėlis, asfalto atplaišos ir smulkūs akmenukai tampa tikru išbandymu automobilių stiklams. Kito automobilio iš po ratų pakeltas ir į priekinį stiklą atsimušęs akmenukas iš pradžių gali atrodyti kaip menkniekis, tačiau ignoruojamas jis greitai virsta tūkstantinėmis išlaidomis. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Europos Sąjungoje bręsta svarbūs pokyčiai automobilių pirkėjams ir pardavėjams. Europos Komisija pateikė pasiūlymą peržiūrėti Automobilių ženklinimo direktyvą, pagal kurią naudoti lengvieji automobiliai turės būti žymimi specialiomis energetinio efektyvumo etiketėmis, nurodančiomis CO2 emisijas ir degalų sąnaudas.

Vienas bokalas alaus gali kainuoti tūkstančius eurų arba netgi laisvę. Nors kai kurios Europos valstybės vairuotojams yra gana tolerantiškos, kitose net ir menkiausias alkoholio kiekis kraujyje reiškia atimtas teises, o kartais – ir konfiskuotą transporto priemonę. Prieš kraunantis lagaminus atostogoms, verta atidžiai išnagrinėti, kur galima atsipalaiduoti, o kur geriau nerizikuoti. Platformos „DiscoverCars.

Pavasarinė saulė tirpdo ne tik paskutinį įšalą, bet ir atidengia žiemos paliktus randus Kauno gatvėse. Kol vienos kelininkų brigados skuba lopyti atsivėrusių duobių, miestas jau ruošiasi didžiajam infrastruktūros atnaujinimo sezonui. Šiemet laikinojoje sostinėje suplanuoti išties ambicingi projektai. Jau artimiausiais mėnesiais vairuotojams bus atvertas naujas viadukas virš A1 magistralės ties Ašigalio gatve, o iki metų pabaigos Vilijampolėje iškils modernus transporto mazgas.

Šiandien, kovo 10-ąją, prasidedančioje Seimo pavasario sesijoje Susisiekimo ministerija ant parlamentarų stalo padės net dvylika naujų teisės aktų projektų. Pagrindinis šių siūlymų tikslas – užtikrinti skaidresnę transporto paslaugų kainodarą, sustiprinti strateginę šalies infrastruktūrą ir iš esmės pakeisti mūsų kelionių planavimo įpročius.

Lietuvos kelių žemėlapyje pamažu nelieka vairuotojų keikiamų kelio ruožų. „Via Lietuva“ oficialiai uždegė žalią šviesą daugiau nei 16 kilometrų ilgio krašto kelio Dusetos–Degučiai–Dūkštas rekonstrukcijai. Jau šį pavasarį prasidėsiantys darbai pareikalaus 18 milijonų eurų investicijų, o iki 2027 metų pabaigos tragiškos būklės ruožas pavirs modernia ir saugia transporto arterija. Šiuo metu minėtas krašto kelias kelia nemažai iššūkių net ir patyrusiems vairuotojams.

Prancūzijos Normandijos regione gyvenantis 75-erių metų senjoras Christianas Derrey išgyvena tikrą biurokratinį košmarą. Kasdien jo pašto dėžutę pasiekia nuo 25 iki 40 baudos kvitų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus su automobiliais, kurių jis niekada neturėjo. Bendra reikalaujamų sumokėti baudų suma jau pasiekė įspūdingą 180 tūkstančių eurų ribą.

Jau nuo šių metų liepos 1 dienos įsigalioja naujas Europos Sąjungos „Mobilumo paketo“ etapas, atnešiantis esminių pokyčių lengvųjų komercinių transporto priemonių savininkams. Daliai N1 kategorijos automobilių, vykdantiems tarptautinius pervežimus, taps privalomi išmanieji antrosios kartos tachografai (G2V2). Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) ragina vežėjus nelaukti vasaros ir pokyčiams ruoštis jau dabar.

Suomijos padangų gamintoja „Nokian Tyres“, kuri dar 1934-aisiais pristatė pirmąją žieminę padangą, vėl siekia pasaulį nustebinti dar nematytomis naujovėmis.  Po daugybės metų bandymų ir eksperimentinių koncepcijų, kompanija oficialiai pristatė serijinei gamybai paruoštą modelį „Hakkapeliitta 01“. Tai pirmosios pasaulyje padangos, kurių dygliai veikia automatiškai. Jie išlenda arba pasislepia priklausomai nuo oro temperatūros.

Lietuvos keliuose prasidėjo intensyvus pavasarinis asfalto dangos defektų šalinimas. Po itin permainingos žiemos, kai gausią drėgmę keitė staigūs šalčiai iki –20 °C, valstybinės reikšmės keliuose fiksuojamas gerokai išaugęs išdaužų kiekis. Už kelių būklę atsakingos bendrovės „Via Lietuva“ ir „Kelių priežiūra“ mobilizuoja pajėgas operatyviam pažeidimų šalinimui. Šiemet didžiausias dėmesys skiriamas magistralei A1 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda), ypač jos vakariniam ruožui.

Zarasų gyventojai sulaukė ilgai laukto sprendimo – Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui Zarasų aplinkkelį statyti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu. Šiuo projektu siekiama iš miesto centro išstumti intensyvų tranzitinį transportą, taip sumažinant spūstis, triukšmą bei oro taršą gyvenamuosiuose rajonuose. Susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžia, kad šis modelis leis projektą įgyvendinti sparčiau.

Nuo pat 2026 metų pradžios viešojoje erdvėje netyla kalbos esą Italijoje vairuotojams, sulaukusiems septyniasdešimties metų, nuo sausio pirmosios dienos buvo visiškai panaikintas privalomasis automobilių mokestis. Diskusijos įkaito tiek, kad prabilta net apie galimus Europos Sąjungos teisės pažeidimus. Šį ažiotažą pakurstė kelios plačiai paskleistos prielaidos.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Italijos sostinėje bręsta radikalūs pokyčiai, kurie smarkiai palies ekologiško transporto savininkus. Romos mobilumo tarybos narys Eugenio Patanè pasirašė dvi naujas direktyvas, kuriomis numatoma panaikinti pastaraisiais metais elektromobiliams ir hibridiniams automobiliams taikytas lengvatas. Jei miesto taryba patvirtins šiuos siūlymus, įvažiavimas į riboto eismo zonas (ZTL) visiškai elektrinėms transporto priemonėms nebebus nemokamas.

Vairuotojams šiuo metu pats klastingiausias laikotarpis. Keliai per parą gali kelis kartus „persijungti“ iš sauso asfalto į ledą, o slidumas skirtingose vietose gali būti visai nevienodas, todėl vienas svarbiausių patarimų dabar – nepasitikėti vaizdu ir mažinti greitį dar prieš pajuntant, kad automobilis tampa nebevaldomas. Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Bukantis ir automobilių rinkos ekspertas Vitoldas Milius.

2025-ųjų eismo saugumo suvestinės Lietuvoje nusidažė raudona spalva – auga tiek avarijų, tiek aukų skaičiai. Kol viešojoje erdvėje dėl nelaimių dažniausiai kaltinamos slidžios gatvės, prastas matomumas ar aklos sankryžos, specialistai siūlo nustoti ieškoti pasiteisinimų. Vairavimo mokytojų gildijos vadovas dr. Mindaugas Vilkickas mano, kad didžiausia bėda yra ne duobėtas asfaltas ar prastas oras, o skylėta vairuotojų rengimo sistema, kurioje kvalifikacija dažnai tėra bevertis popierius.

Šių metų pradžia vairuotojams tapo tikru išbandymų metu. Po rekordinių speigų ir neužsivedančių variklių kelius sukaustė dar didesnė bėda. Staigūs temperatūros svyravimai gatvėse ir magistralėse atvėrė gilias duobes bei įgriuvas, kurios pastarosiomis savaitėmis masiškai niokoja automobilius. Draudikų duomenys rodo, kad nuostoliai auga žaibiškai, o didžiausi iššūkiai vairuotojų dar tik laukia.

Vienas intensyviausių ir avaringiausių šalies kelių (Kaunas–Prienai–Alytus) vairuotojų kantrybę bandys dar kurį laiką. Seimo narys Andrius Kupčinskas po susitikimo su atsakingomis institucijomis pranešė, kad 20-ies kilometrų atkarpos rekonstrukcija vėluoja daugiau nei metus, o realūs statybos darbai startuos tik 2026-ųjų pabaigoje. Visgi yra ir gerų žinių – atsisakyta senų planų platinti kelią minimaliai, tad vietoje to vairuotojai gaus keturių eismo juostų magistralę.

Prekybos centrų požeminės aikštelės ir ankšti daugiabučių kiemai daugeliui Lietuvos vairuotojų tampa tikru kantrybės išbandymu. Nors greitis čia minimalus, būtent šiose zonose fiksuojama didžioji dalis visų eismo įvykių. Tačiau didžiausi nemalonumai kyla ne dėl nubraukto bamperio, o dėl nežinojimo, kaip elgtis toliau. Viena populiari praktika – palikti raštelį su atsiprašymu – teisiškai gali būti prilyginta sunkiam pažeidimui. Viena opiausių problemų – pasišalinimas iš įvykio vietos.

Lietuvių pamėgta kaimyninė Lenkija šiemet vairuotojus pasitinka su drastiškai sugriežtintomis taisyklėmis. Jei anksčiau už greičio viršijimą grėsė tik piniginės baudos, nuo šiol tam tikrais atvejais galima atsisveikinti su laisve. Negana to, kriminaliniu nusikaltimu gali tapti net ir nekalta motociklininkų ar automobilistų kompanijos išvyka, jei apie ją nebus pranešta iš anksto. Vienas ryškiausių pokyčių Lenkijos kelių eismo taisyklėse – laisvės atėmimo bausmė už drastišką greičio viršijimą.

Belgijos valdžia nusprendė, kad Europos vairuotojai nebegali nemokamai naudotis šalies keliais. Nors valstybė kenčia nuo milžiniškų tranzito srautų, už infrastruktūros nusidėvėjimą šiuo metu moka tik vietos gyventojai. Siekdama pakeisti šią situaciją, Belgija planuoja įvesti nacionalinę kelių mokesčio sistemą, kuri guls išskirtinai ant užsieniečių pečių ir jau dabar kelia didžiulę įtampą tiek kaimyninėse valstybėse, tiek visoje Europos Sąjungoje.

Permainingi orai Lietuvoje toliau diktuoja savo sąlygas: keliuose formuojasi plikledis, virsta medžiai, o už kelių priežiūrą atsakingos tarnybos dirba maksimaliu pajėgumu. Nors didžiausias kritulių smūgis praėjusią naktį teko vakarinei šalies daliai, sudėtinga situacija išlieka visoje valstybėje, todėl vairuotojai raginami imtis ypatingų atsargumo priemonių. Remiantis „Kelių priežiūra“ informacija, praėjusi para kelininkams tapo rimtu išbandymu.

Įsivaizduokite situaciją. Keliaujate per Belgiją, jus sustabdo policija, nustato pažeidimą ir pareikalauja susimokėti. Jei neturite pinigų – kelionė čia pat ir baigiasi, o jūsų automobilis iškeliauja į policijos aikštelę. Tai ne bauginimo scenarijus, o nauja realybė. Belgijos valdžia nusprendė padaryti galą užsienio vairuotojų nebaudžiamumui ir įvedė itin griežtą baudų išieškojimo mechanizmą, kuris galioja nuo šių metų sausio 1 dienos.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas nemažina apsukų vykdydamas savo protekcionistinę politiką ir šįkart aštriai užsipuolė vieną artimiausių sąjungininkių – Kanadą. Prezidentas viešai pagrasino užkirsti kelią naujojo Gordie Howe’o vardo tilto atidarymui. Nors šį milžinišką, beveik 4,7 mlrd. dolerių kainavusį infrastruktūros projektą pilnai finansavo Kanada, D. Trumpas pareiškė, kad JAV privalo valdyti 50 proc. šio turto.

Lietuvos vairuotojų laukia galimos permainos, kurios iš esmės pakeistų eismo organizavimą šalies sankryžose. Seimo narys Karolis Neimantas vasario 9 dieną įregistravo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma įteisinti amerikietišką modelį. Jei pataisos būtų priimtos, vairuotojams būtų leidžiama sukti į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui beveik visais atvejais, nebent tai konkrečiai draustų kelio ženklai.

Lietuvos vairuotojams gerai žinoma tiesa apie prastą šalies tiltų būklę pagaliau sulaukė rimto atsako. Per pastaruosius septynerius metus blogos būklės tiltų skaičius šalyje išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 63 iki 140. Situacija tapo tokia rimta, kad norint sutvarkyti visus probleminius statinius prireiktų daugiau nei milijardo eurų. Reaguodama į šią krizę, valstybės įmonė „Via Lietuva“ pradeda didžiausią istorijoje tiltų atnaujinimo programą.

Šiaurės Airijos valdžia nusprendė imtis drastiškų priemonių kovoje su jaunų vairuotojų sukeliamomis avarijomis. Jau šiemet planuojama reformuoti vairuotojų rengimo ir licencijavimo sistemą, kurios pagrindinis taikinys – vairuotojai iki 24 metų.  Nors visiškas draudimas sėsti prie vairo naktį nebus taikomas, pradedantiesiems teks susitaikyti su griežtais ribojimais, liečiančiais keleivių skaičių ir bandomojo laikotarpio trukmę.

Vienas ryškiausių Vokietijos identiteto simbolių (greitkeliai be greičio ribojimų) netrukus gali tapti istorija. Ir šį kartą tai nėra eilinis žaliųjų partijos siūlymas, kurį galima atmesti politiniuose debatuose. Situacija iš esmės pasikeitė, kai Paryžiaus susitarimo tikslai buvo perkelti į Vokietijos federalinius įstatymus. Klimato apsauga nustojo būti tik politiniu lozungu. Ji tapo griežtu teisiniu įpareigojimu, kurio vykdymą prižiūri teismai.

Vilniaus gatvėmis važinėjantiems vairuotojams draudikai turi dviprasmišką žinią. Nors bendra statistika rodo, kad sostinės žiedinėse sankryžose eismo įvykių skaičius po truputį traukiasi, finansinė avarijų išraiška kopia į viršų. Dar didesnį nerimą kelia tai, kad greta senųjų „juodųjų dėmių“ žemėlapyje ryškėja naujos pavojingos zonos, kurios vairuotojus glumina savo dydžiu ir specifika. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Pandemijos metu daugelis futurologų piešė šviesią ateitį, kurioje nuotolinis darbas išvaduos miestus nuo kamščių, o gyventojus – nuo būtinybės turėti nuosavą transporto priemonę. Buvo tikimasi, kad darbas iš namų taps tuo lūžio tašku, kai automobilis virs tik savaitgalio pramoga. Tačiau praėjus keleriems metams, realybė pasirodė visiškai kitokia. Naujausi duomenys rodo, kad lietuviams nuosavas automobilis išlieka šventu ir neliečiamu turtu, net jei kompiuteris atidarytas ant virtuvinio stalo.

2026-ieji Europos automobilių rinkai atneša svarbių pokyčių, skirtų eismo saugumui didinti. Jau nuo šių metų liepos mėnesio visiems naujiems automobiliams Europos Sąjungoje bus privaloma naudoti adaptyvius stabdžių žibintus.  Nors ši technologija nėra visiškai nauja ir jau sutinkama kai kuriuose modeliuose, jos tapimas visuotiniu standartu iš esmės keis vairuotojų bendravimą kelyje kritinėse situacijose.

Vairuotojai dažnai keikia lietuvišką orą dėl duobėtų kelių, tačiau tikroji priežastis dažnai sveria keliasdešimt tonų ir rieda gretima eismo juosta. Valstybė pripažįsta pralaiminti kovą su kelių gadintojais, mat dėl lėšų stygiaus asfaltas tarnauja dvigubai ilgiau nei numatyta, o jį negailestingai traiško perkrauti sunkvežimiai. Reaguodama į kritinę situaciją, Susisiekimo ministerija skelbia karą pažeidėjams – kontrolė griežtės drastiškai.

Kiekvieną žiemą pasikartojantis scenarijus vairuotojams tampa išbandymu, o miesto infrastruktūrai – rimtu egzaminu. Vos gatves padengia sniegas, socialinėje erdvėje pasipila vaizdai su grioviuose atsidūrusiais automobiliais ar į statesnes įkalnes beviltiškai bandančiais užkilti troleibusais bei sunkvežimiais.  Prieš porą savaičių Lietuvą užklupęs gausus snygis Vilniuje eismą ne tik apsunkino, bet ir visiškai paralyžiavo.

Artimoje ateityje padangų pirkimas ir priežiūra gali pasikeisti iš esmės. Europos Sąjungos koridoriuose ir gamintojų laboratorijose bręsta planas kiekvienai padangai suteikti „skaitmeninę tapatybę“ naudojant RFID technologiją.  Idėja skamba lyg iš fantastinio filmo, tačiau techniškai ji visiškai reali. Prie padangos priglaudžiate skaitytuvą ir ekrane iškart matote visą jos istoriją. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Politikai vis garsiau kalbant apie neišvengiamą būtinybę mažinti transporto sektoriaus taršą. Tuo metu vairuotojai su nerimu laukia, kada į Lietuvą bus perkelta Vakarų Europoje paplitusi praktika dėl automobilių apmokestinimo.  Registracijos mokestis, siekiantis 100 proc. automobilio vertės, ar tūkstančius eurų atsieinanti kasmetinė rinkliava. Tai – ne gąsdinimai, o realybė, kuria siekiama vairuotojus persodinti į mažiau taršias transporto priemones.

Nyderlandų bendrovė „TomTom“, visame pasaulyje garsėjanti savo navigaciniais sprendimais, pristatė tradicinę kasmetinę ataskaitą apie eismo būklę didžiuosiuose planetos miestuose. Daugelį vairuotojų nustebino faktas, kad tarp blogiausių vietų vairuoti atsidūrė ne vienas kaimyninės Lenkijos miestas, tuo tarpu Lietuvos sostinė Vilniuje pademonstravo visai neblogus rezultatus. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Praėjus daugiau nei dešimtmečiui nuo pirmųjų mažos taršos zonų (LEZ) atsiradimo, Prancūzija išgyvena dramatišką politinį posūkį, kuris laikomas triuškinama šalies motociklininkų organizacijos FFMC pergale. Nuo 2015 metų Paryžiuje ir kituose didmiesčiuose pradėtos kurti zonos, kurių tikslas buvo išstumti senesnius ir neva taršesnius automobilius iš miesto centrų, galiausiai atsidūrė aklavietėje.

Šiauliuose praūžęs ketvirtasis nacionalinis konkursas „Jaunasis sunkvežimių mechanikas 2025“ tapo ne tik studentų jėgų išbandymu, bet ir garsiu perspėjimu apie vieną opiausių Lietuvos darbo rinkos problemų. Nors šalies transporto sektorius išlieka vienu stipriausių visoje Europoje, verslo ir švietimo lyderiai vieningai pabrėžia, kad kvalifikuotų specialistų trūkumas tampa kritiniu iššūkiu. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Kol didžioji pasaulio dalis diskutuoja apie automobilių taršą ar autonominį vairavimą, Slovakija nusprendė žengti netikėtą žingsnį ir tapti pioniere eismo saugumo srityje. Šalis oficialiai patvirtino įstatymą, kuris įteisina visiškai naują automobilio šviesos signalą – priekinį stabdžių žibintą. Nors ši idėja daugeliui vis dar skamba egzotiškai, nuo 2029 m. sausio 1 d. ji taps realybe Slovakijos keliuose.