Remiantis šių metų kovo mėnesį tyrimų bendrovės „Norstat“ surinktais duomenimis, kuomet buvo apklaustas tūkstantis šalies gyventojų, bemaž trečdalis vairuotojų jau ėmėsi konkrečių veiksmų – jie gerokai rečiau sėda prie vairo arba masiškai kaupia degalų atsargas.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Socialinė atskirtis degalinėse
Didesnė dalis, apimanti penkiasdešimt aštuonis procentus respondentų, teigė savo įpročių kol kas nekeičiantys. Visgi daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.) pripažino asmeninį transportą naudojantys rečiau, o šeši procentai netgi pradėjo kaupti degalų atsargas. Likę dvylika procentų situacijos įvertinti negalėjo.
Nagrinėjant taupančiųjų segmentą, išryškėja tendencija, jog mobilumą labiausiai riboja 18-29 metų amžiaus žmonės bei studentai, ypač gyvenantys Šiaulių, Panevėžio ir Tauragės apskrityse.
Retesnis automobilio vairavimas tiesiogiai koreliuoja su turimais finansiniais resursais – pusė rečiau važinėjančių asmenų priklauso žemiausiai pajamų grupei, kurioje vienam namų ūkio nariui per mėnesį tenka mažiau nei šimtas penkiasdešimt eurų.
Tuo tarpu įpročių nekeičiantys asmenys dažniausiai yra 30-59 metų didmiesčių gyventojai. Net 68 procentai asmenų, išlaikiusių įprastą vartojimo lygį, priklauso aukščiausių pajamų grupei, disponuojančiai daugiau nei pusantro tūkstančio eurų vienam šeimos nariui.
Makroekonominiai veiksniai
Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tokį elgsenos pasidalijimą aiškina nevienodu finansiniu atsparumu.
Mažesnes pajamas gaunančiuose namų ūkiuose išlaidos degalams sudaro kritiškai didelę biudžeto dalį, todėl bet koks degalų brangimas priverčia žmones nedelsiant atsisakyti nebūtinų kelionių.
Aukštesnes pajamas gaunantys piliečiai turi pakankamai finansinio lankstumo, leidžiančio išlaikyti įprastą vartojimo lygį net ir brangstant resursams.
Vis dėlto, situacija tarptautinėse rinkose išlieka sudėtinga. Dėl neslūgstančio konflikto Artimuosiuose Rytuose, naftos barelio vertė išlieka itin aukšta – pavasario pradžioje „Brent“ rūšies naftos kaina šoktelėjo iki bemaž šimto šešiolikos JAV dolerių.
Šie pasauliniai svyravimai žaibiškai atsispindi Lietuvos degalinėse, kur kovo pabaigoje vidutinė benzino kaina nusistovėjo ties 1,7 euro, o dyzelino litras perkopė 2,1 euro atžymą. Per vieną savaitę benzinas ir dyzelinas atitinkamai pabrango 5,5 bei 7,6 procento.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
