Nors tokio tipo transporto priemonės užtikrina mobilumą keliaujant į mokyklą ar laisvalaikio užsiėmimus, draudimo ekspertų surinkti pastarųjų kelerių metų duomenys patvirtina itin pavojingą tendenciją.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Dėl vairavimo patirties stokos ir specifinės šių transporto priemonių konstrukcijos per ketverius metus avaringumas šoktelėjo net penkis kartus, o menkiausi susidūrimai virsta šimtatūkstantiniais nuostoliais.
Vairavimo klaidos
Vertinant eismo įvykių priežastis, bendrovės „Lietuvos draudimas“ transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas akcentuoja dviejų esminių veiksnių – jauno amžiaus ir transporto priemonės inžinerijos – kombinaciją.
Daugeliui nepilnamečių tai yra apskritai pirmoji motorinė transporto priemonė, todėl dėl elementarių įgūdžių trūkumo intensyviame miesto eisme dažnai neteisingai įvertinamos rizikos, atstumai ar stabdymo kelias.
Prie išaugusio avaringumo smarkiai prisideda ir pačių mikroautomobilių fizika. Dėl itin mažos masės bei trumpos važiuoklės bazės šių transporto priemonių valdymas tampa ypač jautrus atliekant staigius manevrus.
Be to, mikroautomobilių kėbuluose beveik nėra tradiciniams lengviesiems automobiliams būdingų deformacinių zonų, todėl smūgio energijos sugėrimas yra minimalus.
Dėl šios priežasties net ir po nestipraus susidūrimo stovėjimo aikštelėje ar eismo spūstyje pažeidžiami ne tik išoriniai kėbulo elementai, bet ir kyla reali grėsmė viduje sėdintiems paaugliams.
Praktika rodo, kad dėl minėtų techninių specifikacijų mažųjų automobilių vairuotojai avarijų metu dažniau nukenčia patys, nei padaro žalos kitiems eismo dalyviams.
Augantys skaičiai ir finansiniai nuostoliai
Faktiniai eismo įvykių skaičiai geriausiai iliustruoja problemos mastą. Remiantis draudikų informacija, jeigu 2021 metais su mažaisiais automobiliais buvo užfiksuoti vos 57 žalų atvejai, tai 2025 metais šis skaičius išaugo iki 274.
Daugiausia incidentų kyla dėl tiesioginių transporto priemonių susidūrimų – tokių avarijų skaičius per penkerius metus išaugo daugiau nei keturis kartus (nuo 21 iki 91 atvejo). Dažnai fiksuojamos ir kompleksinės avarijos bei incidentai, kurių metu dūžta tik transporto priemonių stiklai.
Dėl nuolat augančio avaringumo drastiškai keičiasi ir finansiniai rodikliai. Skaičiuojama, kad per pastaruosius kelerius metus išmokų, skirtų mažųjų automobilių remontui, suma patrigubėjo.
2022 metais šiems nuostoliams padengti buvo skirta 173 tūkstančiai eurų, o baigiantis 2025-iesiems išmokų suma jau viršijo 405 tūkstančius eurų.
Koncentracija didmiesčiuose
Didžiausias šių transporto priemonių avaringumas fiksuojamas ten, kur eismo intensyvumas yra aukščiausias – šalies didmiesčiuose ir jų prieigose.
Per pastaruosius ketverius metus Kauno mieste užregistruoti 208 incidentai, Vilniuje – 125, o Vilniaus rajone ir Marijampolėje atitinkamai 81 ir 71 atvejis.
Analizuojant avarijose dalyvaujančią techniką, absoliučiu lyderiu tampa „Ligier“ markės modeliai. Iš 779 išanalizuotų eismo įvykių, net 459 atvejuose figūravo būtent šio gamintojo transporto priemonės.
Antroje vietoje pagal avaringumą rikiuojasi „Aixam“ (125 atvejai), trečioje – „Microcar“ (81 atvejis) automobiliai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
