saugus eismas

Vienas intensyviausių ir avaringiausių šalies kelių (Kaunas–Prienai–Alytus) vairuotojų kantrybę bandys dar kurį laiką. Seimo narys Andrius Kupčinskas po susitikimo su atsakingomis institucijomis pranešė, kad 20-ies kilometrų atkarpos rekonstrukcija vėluoja daugiau nei metus, o realūs statybos darbai startuos tik 2026-ųjų pabaigoje. Visgi yra ir gerų žinių – atsisakyta senų planų platinti kelią minimaliai, tad vietoje to vairuotojai gaus keturių eismo juostų magistralę.

Prekybos centrų požeminės aikštelės ir ankšti daugiabučių kiemai daugeliui Lietuvos vairuotojų tampa tikru kantrybės išbandymu. Nors greitis čia minimalus, būtent šiose zonose fiksuojama didžioji dalis visų eismo įvykių. Tačiau didžiausi nemalonumai kyla ne dėl nubraukto bamperio, o dėl nežinojimo, kaip elgtis toliau. Viena populiari praktika – palikti raštelį su atsiprašymu – teisiškai gali būti prilyginta sunkiam pažeidimui. Viena opiausių problemų – pasišalinimas iš įvykio vietos.

Lietuvių pamėgta kaimyninė Lenkija šiemet vairuotojus pasitinka su drastiškai sugriežtintomis taisyklėmis. Jei anksčiau už greičio viršijimą grėsė tik piniginės baudos, nuo šiol tam tikrais atvejais galima atsisveikinti su laisve. Negana to, kriminaliniu nusikaltimu gali tapti net ir nekalta motociklininkų ar automobilistų kompanijos išvyka, jei apie ją nebus pranešta iš anksto. Vienas ryškiausių pokyčių Lenkijos kelių eismo taisyklėse – laisvės atėmimo bausmė už drastišką greičio viršijimą.

Belgijos valdžia nusprendė, kad Europos vairuotojai nebegali nemokamai naudotis šalies keliais. Nors valstybė kenčia nuo milžiniškų tranzito srautų, už infrastruktūros nusidėvėjimą šiuo metu moka tik vietos gyventojai. Siekdama pakeisti šią situaciją, Belgija planuoja įvesti nacionalinę kelių mokesčio sistemą, kuri guls išskirtinai ant užsieniečių pečių ir jau dabar kelia didžiulę įtampą tiek kaimyninėse valstybėse, tiek visoje Europos Sąjungoje.

Permainingi orai Lietuvoje toliau diktuoja savo sąlygas: keliuose formuojasi plikledis, virsta medžiai, o už kelių priežiūrą atsakingos tarnybos dirba maksimaliu pajėgumu. Nors didžiausias kritulių smūgis praėjusią naktį teko vakarinei šalies daliai, sudėtinga situacija išlieka visoje valstybėje, todėl vairuotojai raginami imtis ypatingų atsargumo priemonių. Remiantis „Kelių priežiūra“ informacija, praėjusi para kelininkams tapo rimtu išbandymu.

Įsivaizduokite situaciją. Keliaujate per Belgiją, jus sustabdo policija, nustato pažeidimą ir pareikalauja susimokėti. Jei neturite pinigų – kelionė čia pat ir baigiasi, o jūsų automobilis iškeliauja į policijos aikštelę. Tai ne bauginimo scenarijus, o nauja realybė. Belgijos valdžia nusprendė padaryti galą užsienio vairuotojų nebaudžiamumui ir įvedė itin griežtą baudų išieškojimo mechanizmą, kuris galioja nuo šių metų sausio 1 dienos.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas nemažina apsukų vykdydamas savo protekcionistinę politiką ir šįkart aštriai užsipuolė vieną artimiausių sąjungininkių – Kanadą. Prezidentas viešai pagrasino užkirsti kelią naujojo Gordie Howe’o vardo tilto atidarymui. Nors šį milžinišką, beveik 4,7 mlrd. dolerių kainavusį infrastruktūros projektą pilnai finansavo Kanada, D. Trumpas pareiškė, kad JAV privalo valdyti 50 proc. šio turto.

Lietuvos vairuotojų laukia galimos permainos, kurios iš esmės pakeistų eismo organizavimą šalies sankryžose. Seimo narys Karolis Neimantas vasario 9 dieną įregistravo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma įteisinti amerikietišką modelį. Jei pataisos būtų priimtos, vairuotojams būtų leidžiama sukti į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui beveik visais atvejais, nebent tai konkrečiai draustų kelio ženklai.

Lietuvos vairuotojams gerai žinoma tiesa apie prastą šalies tiltų būklę pagaliau sulaukė rimto atsako. Per pastaruosius septynerius metus blogos būklės tiltų skaičius šalyje išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 63 iki 140. Situacija tapo tokia rimta, kad norint sutvarkyti visus probleminius statinius prireiktų daugiau nei milijardo eurų. Reaguodama į šią krizę, valstybės įmonė „Via Lietuva“ pradeda didžiausią istorijoje tiltų atnaujinimo programą.

Šiaurės Airijos valdžia nusprendė imtis drastiškų priemonių kovoje su jaunų vairuotojų sukeliamomis avarijomis. Jau šiemet planuojama reformuoti vairuotojų rengimo ir licencijavimo sistemą, kurios pagrindinis taikinys – vairuotojai iki 24 metų.  Nors visiškas draudimas sėsti prie vairo naktį nebus taikomas, pradedantiesiems teks susitaikyti su griežtais ribojimais, liečiančiais keleivių skaičių ir bandomojo laikotarpio trukmę.

Vienas ryškiausių Vokietijos identiteto simbolių (greitkeliai be greičio ribojimų) netrukus gali tapti istorija. Ir šį kartą tai nėra eilinis žaliųjų partijos siūlymas, kurį galima atmesti politiniuose debatuose. Situacija iš esmės pasikeitė, kai Paryžiaus susitarimo tikslai buvo perkelti į Vokietijos federalinius įstatymus. Klimato apsauga nustojo būti tik politiniu lozungu. Ji tapo griežtu teisiniu įpareigojimu, kurio vykdymą prižiūri teismai.

Vilniaus gatvėmis važinėjantiems vairuotojams draudikai turi dviprasmišką žinią. Nors bendra statistika rodo, kad sostinės žiedinėse sankryžose eismo įvykių skaičius po truputį traukiasi, finansinė avarijų išraiška kopia į viršų. Dar didesnį nerimą kelia tai, kad greta senųjų „juodųjų dėmių“ žemėlapyje ryškėja naujos pavojingos zonos, kurios vairuotojus glumina savo dydžiu ir specifika. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Pandemijos metu daugelis futurologų piešė šviesią ateitį, kurioje nuotolinis darbas išvaduos miestus nuo kamščių, o gyventojus – nuo būtinybės turėti nuosavą transporto priemonę. Buvo tikimasi, kad darbas iš namų taps tuo lūžio tašku, kai automobilis virs tik savaitgalio pramoga. Tačiau praėjus keleriems metams, realybė pasirodė visiškai kitokia. Naujausi duomenys rodo, kad lietuviams nuosavas automobilis išlieka šventu ir neliečiamu turtu, net jei kompiuteris atidarytas ant virtuvinio stalo.

2026-ieji Europos automobilių rinkai atneša svarbių pokyčių, skirtų eismo saugumui didinti. Jau nuo šių metų liepos mėnesio visiems naujiems automobiliams Europos Sąjungoje bus privaloma naudoti adaptyvius stabdžių žibintus.  Nors ši technologija nėra visiškai nauja ir jau sutinkama kai kuriuose modeliuose, jos tapimas visuotiniu standartu iš esmės keis vairuotojų bendravimą kelyje kritinėse situacijose.

Vairuotojai dažnai keikia lietuvišką orą dėl duobėtų kelių, tačiau tikroji priežastis dažnai sveria keliasdešimt tonų ir rieda gretima eismo juosta. Valstybė pripažįsta pralaiminti kovą su kelių gadintojais, mat dėl lėšų stygiaus asfaltas tarnauja dvigubai ilgiau nei numatyta, o jį negailestingai traiško perkrauti sunkvežimiai. Reaguodama į kritinę situaciją, Susisiekimo ministerija skelbia karą pažeidėjams – kontrolė griežtės drastiškai.

Kiekvieną žiemą pasikartojantis scenarijus vairuotojams tampa išbandymu, o miesto infrastruktūrai – rimtu egzaminu. Vos gatves padengia sniegas, socialinėje erdvėje pasipila vaizdai su grioviuose atsidūrusiais automobiliais ar į statesnes įkalnes beviltiškai bandančiais užkilti troleibusais bei sunkvežimiais.  Prieš porą savaičių Lietuvą užklupęs gausus snygis Vilniuje eismą ne tik apsunkino, bet ir visiškai paralyžiavo.

Artimoje ateityje padangų pirkimas ir priežiūra gali pasikeisti iš esmės. Europos Sąjungos koridoriuose ir gamintojų laboratorijose bręsta planas kiekvienai padangai suteikti „skaitmeninę tapatybę“ naudojant RFID technologiją.  Idėja skamba lyg iš fantastinio filmo, tačiau techniškai ji visiškai reali. Prie padangos priglaudžiate skaitytuvą ir ekrane iškart matote visą jos istoriją. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Politikai vis garsiau kalbant apie neišvengiamą būtinybę mažinti transporto sektoriaus taršą. Tuo metu vairuotojai su nerimu laukia, kada į Lietuvą bus perkelta Vakarų Europoje paplitusi praktika dėl automobilių apmokestinimo.  Registracijos mokestis, siekiantis 100 proc. automobilio vertės, ar tūkstančius eurų atsieinanti kasmetinė rinkliava. Tai – ne gąsdinimai, o realybė, kuria siekiama vairuotojus persodinti į mažiau taršias transporto priemones.

Nyderlandų bendrovė „TomTom“, visame pasaulyje garsėjanti savo navigaciniais sprendimais, pristatė tradicinę kasmetinę ataskaitą apie eismo būklę didžiuosiuose planetos miestuose. Daugelį vairuotojų nustebino faktas, kad tarp blogiausių vietų vairuoti atsidūrė ne vienas kaimyninės Lenkijos miestas, tuo tarpu Lietuvos sostinė Vilniuje pademonstravo visai neblogus rezultatus. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Praėjus daugiau nei dešimtmečiui nuo pirmųjų mažos taršos zonų (LEZ) atsiradimo, Prancūzija išgyvena dramatišką politinį posūkį, kuris laikomas triuškinama šalies motociklininkų organizacijos FFMC pergale. Nuo 2015 metų Paryžiuje ir kituose didmiesčiuose pradėtos kurti zonos, kurių tikslas buvo išstumti senesnius ir neva taršesnius automobilius iš miesto centrų, galiausiai atsidūrė aklavietėje.

Šiauliuose praūžęs ketvirtasis nacionalinis konkursas „Jaunasis sunkvežimių mechanikas 2025“ tapo ne tik studentų jėgų išbandymu, bet ir garsiu perspėjimu apie vieną opiausių Lietuvos darbo rinkos problemų. Nors šalies transporto sektorius išlieka vienu stipriausių visoje Europoje, verslo ir švietimo lyderiai vieningai pabrėžia, kad kvalifikuotų specialistų trūkumas tampa kritiniu iššūkiu. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Kol didžioji pasaulio dalis diskutuoja apie automobilių taršą ar autonominį vairavimą, Slovakija nusprendė žengti netikėtą žingsnį ir tapti pioniere eismo saugumo srityje. Šalis oficialiai patvirtino įstatymą, kuris įteisina visiškai naują automobilio šviesos signalą – priekinį stabdžių žibintą. Nors ši idėja daugeliui vis dar skamba egzotiškai, nuo 2029 m. sausio 1 d. ji taps realybe Slovakijos keliuose.

Vairuotojams, pavargusiems nuo begalinių remontų ir eismo spūsčių, šie metai žada apčiuopiamų pokyčių. Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ paskelbė ambicingą 2026-ųjų planą, kuriame pagrindinis akcentas tenka ne tik naujų kilometrų tiesimui, bet ir ilgus metus vairuotojus erzinusių problemų sprendimui. Svarbiausia žinia keliaujantiems rytų kryptimi – jau šių metų gruodį planuojama galutinai užbaigti magistralės Vilnius–Utena rekonstrukciją.

Lietuvos mokesčių mokėtojai kasmet praranda milžiniškas sumas dėl ydingos Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemos, kuri labiau primena ne skaidrią prekybą konfiskuotu turtu, o uždarą perpardavinėtojų ir programišių žaidimų aikštelę. Skirmanto Malinausko atliktas tyrimas atskleidė, kad VMI elektroninė parduotuvė tapo uždara, milisekundžių tikslumu veikiančių algoritmų platforma, kurioje eilinis pirkėjas paprasčiausiai neturi galimybių konkuruoti.

Kiekvieną kartą, kai oro sąlygos staiga pasikeičia, didžiųjų miestų gatves paralyžiuoja avarijos ir jas lydinčios spūstys, o policijos suvestinės mirga nuo pranešimų apie eismo įvykius.

Nevados valstijoje (JAV) užfiksuota šiurpi, tačiau stebuklingai pasibaigusi avarija, kurią sunku paaiškinti net ir didžiausiems skeptikams. Atsipalaiduoti savo kieme planavęs senjoras liko gyvas tik dėl to, kad akimirkai užėjo į namus, o girta vairuotoja, išsviesta iš skriejančio automobilio, įkrito tiesiai į baseiną.  Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Nors kas penktas Lietuvos vairuotojas šventai tiki savo gebėjimais suvaldyti automobilį bet kokiomis sąlygomis, tikroji situacija keliuose gerokai liūdnesnė. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė karčią tiesą. Net trečdalis šalies vairuotojų bent kartą gyvenime jau yra patyrę avariją būtent dėl slidaus kelio. Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje. Dar labiau neramina faktas, kad beveik 30 proc.

Jei planuojate pirkti naują automobilį šių metų antroje pusėje, turėtumėte žinoti svarbią datą – 2026 m. liepos 7 d. Nuo šios dienos Europos Sąjungoje įsigalioja naujas saugumo standartų etapas, kuris taps privalomas visiems be išimties pirmą kartą registruojamiems lengviesiems automobiliams (M1) ir komerciniams furgonams (N1). Tai reiškia, kad nauji automobiliai privalės turėti keturias papildomas saugumo sistemas.

Vairuotojams, kurie nevengia sėsti prie vairo pavartoję alkoholio, atėjo sunkūs laikai. Bent jau vienoje JAV valstijoje. Jutos valstija nusprendė, kad baudos ir teisių atėmimas nebeveikia, todėl ėmėsi priemonės, kurios pasaulis dar nematė.  Nuo šiol, jei buvote pagautas stipriai apsvaigęs, valstybė pasirūpins, kad alkoholio legaliai nebegalėtumėte įsigyti niekur – nei parduotuvėje, nei bare. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Nuo pat mažų dienų mums kalama į galvą paprasta taisyklė: raudona – stok, žalia – važiuok. Šis principas atrodo toks universalus, kad net nesusimąstome, jog gali būti kitaip. Dauguma pasaulio valstybių, įskaitant Lietuvą ir visą Europą, vadovaujasi 1968 m. Vienos konvencija, kuri aiškiai reglamentuoja, kad leidžiamasis signalas privalo būti žalias. Tačiau Japonijoje ši taisyklė įgauna visai kitą atspalvį – tiesiogine to žodžio prasme.

Jungtinėje Karalystėje bręsta didžiulis skandalas, verčiantis abejoti automatinės eismo kontrolės sistema. Gatvėse masiškai plinta vadinamieji numeriai-vaiduokliai, kurie plika akimi atrodo visiškai standartiniai, tačiau greičio matuokliams ir policijos kameroms tampa nematomi. Ši technologija tapo atvirais vartais nusikaltėliams, o labiausiai šokiruoja tai, kad nelegalią įrangą galima laisvai įsigyti iš valstybės patvirtintų gamintojų.

Sausio 1-ąją, didžiausia pasaulio automobilių rinka atverčia naują puslapį elektrinio transporto istorijoje. Kinija tampa pirmąja valstybe pasaulyje, kuri oficialiai įveda privalomus energijos suvartojimo standartus lengviesiems elektromobiliams. Šis sprendimas iš esmės keičia žaidimo taisykles, nes nuo šiol gamintojai bus verčiami ne tiesiog montuoti vis didesnes ir sunkesnes baterijas, o investuoti į technologinį efektyvumą ir mažesnes elektros sąnaudas.

2025-ųjų pabaigą Kinija pažymėjo dar vienu inžineriniu triumfu. Gruodžio 26 dieną eismui oficialiai atvertas Tianshan-Shengli tunelis, kuris iškart įrašytas į rekordų knygas. Šis 22,13 kilometro ilgio statinys, kertantis centrinį Tiansšanio kalnų masyvą Sindziango autonominiame regione, tapo ilgiausiu pasaulyje tuneliu, atitinkančiu greitkelio standartus.  Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Visuotiniai greičio ribojimai dažnai laikomi neliečiama eismo saugumo dogma, tačiau vis daugiau diskusijų kyla dėl jų veiksmingumo ilgose, tuščiose magistralėse. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Arizonoje, bręsta vairuotojams netikėtas sprendimas. Sekant Vokietijos pavyzdžiu, planuojama visiškai panaikinti greičio limitus tam tikruose greitkelių ruožuose.

Jei manote, kad didieji Europos miestų tuneliai yra inžinerijos viršūnė, Norvegija ruošia projektą, kuris privers pergalvoti požeminių statybų mastelius. Skandinavai nusprendė radikaliai pertvarkyti 1 100 kilometrų ilgio pakrantės greitkelį E39, jungiantį Trondheimą ir Kristiansandą. Šiuo metu ši kelionė yra tikras kantrybės išbandymas – ji trunka apie 21 valandą, o vairuotojams tenka persikelti net septyniais keltais.

Likus mažiau nei savaitei iki Kalėdų, didžiųjų miestų gatvėse įtampa pasiekė piką. Spūstys formuojasi ne tik piko valandomis, bet ir vidurdienį ar vėlai vakare, o didžiausiais traukos centrais tapo prekybos centrai, paštomatų terminalai ir Kalėdų eglės. Draudimo ekspertai įspėja, kad gruodis kasmet tampa avaringiausiu mėnesiu, o noras sutaupyti kelias minutes kelyje dažnai baigiasi sugadintomis šventėmis ir nuostoliais.

Skaitmeninės paslaugos turėtų palengvinti vairuotojų gyvenimą, tačiau kartais jos sukuria detektyvo vertas situacijas. Į tv3.lt portalą kreipęsis Saulius (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) papasakojo istoriją, kuri verčia suabejoti sistemų patikimumu. Norėdamas būti pareigingas vairuotojas, vyras nusprendė „Regitros“ svetainėje pasitikrinti, ar jo vairuotojo pažymėjimas ir medicininė pažyma vis dar galioja.

Artėjant didžiausioms metų šventėms, kelininkai turi svarbią žinią vairuotojams, planuojantiems keliones magistrale Vilnius–Kaunas. Nuo gruodžio 22-osios (pirmadienio) ties Krunos upe eismas bus organizuojamas visiškai kitaip – pradedamas antrasis tilto rekonstrukcijos etapas. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje. Pokyčiai įsigalios viename intensyviausių šalies kelių ruožų, todėl vairuotojų prašoma atidumo.

Keliaujantys į pajūrį ar Latvijos link nuo šiol galės jaustis ramiau. „Via Lietuva“ oficialiai pranešė, kad magistraliniame kelyje A13 Klaipėda–Liepoja, ties posūkiu į Darbėnus, baigti intensyvūs rekonstrukcijos darbai. Viena avaringiausių šalies sankryžų, liūdnai pagarsėjusi skaudžiomis avarijomis, per rekordiškai trumpą laiką – vos pusmetį – virto saugia žiedine sankryža. Iki šiol ši vieta, jungianti Palangos aplinkkelį ir kelią į Darbėnus, vairuotojams kėlė nuolatinę įtampą.

Amžina diskusija apie tai, kas keliuose kelia didžiausią pavojų (patirties stokojantis jaunimas ar prastesnę reakciją turintys senjorai) įgavo naują pagreitį po „Scrap Car Comparison“ atlikto didelio masto pasaulinio tyrimo. Apklausus tūkstančius vairuotojų iš įvairių šalių, paaiškėjo, kad visuomenės akyse mažiausiai pasitikėjimo kelia vadinamoji Z karta.

Artėjant gražiausioms metų šventėms, didmiesčių gatvėse tvyro anaiptol ne kalėdinė ramybė, o ore tvyranti įtampa. Pasiruošimo karštinė ir dovanų paieškos gatves paverčia milžiniškomis automobilių spūstimis, kurios vairuotojams tampa rimtu kantrybės išbandymu. Atliktas naujausias tyrimas atskleidė, kad beveik pusė šalies vairuotojų prie vairo jaučia didelį stresą, o maždaug dešimtadalis jų pripažįsta, kad vairuodami yra nuolatinėje įtampos būsenoje.

Dar švariau, ekologiškiau ir, žinoma, saugiau nei bet kada anksčiau. Būtent taip trumpai galima apibūdinti Europos Sąjungos paruoštą taisyklių paketą, kuris įsigalios jau ateinančiais metais. Nors tikslai kilnūs, vairuotojams ir verslui šį papildomą saugumą ir švarą neteks susimokėti iš savo kišenės. Pateikiame išsamią svarbiausių pokyčių apžvalgą, kuri padės suprasti, kas laukia vairuotojų 2026-aisiais ir kaip naujieji reglamentai pakeis kasdienybę kelyje.

Dešimtmečius automobilio bagažinėje gulėjęs avarinis trikampis Ispanijoje tampa istorija. Nuo 2026 m. sausio 1 d., tai yra jau po mažiau nei trijų savaičių, šioje šalyje įsigalioja nauja tvarka. Nelaimės atveju vairuotojai privalės naudoti nebe trikampį, o specialų mirksintį švyturėlį, vadinamą V16. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į kraupią avarijų statistiką. Kiekvienais metais greitkeliuose žūsta vairuotojai, kurie, sustoję dėl gedimo, lipa iš automobilio pastatyti trikampio.

Tai, kas europiečiams Londone ar Milane jau seniai tapo kasdienybe, amerikiečiams vis dar atrodo kaip laisvių suvaržymas. Tačiau 2025-ieji Niujorkui tapo lūžio metais – Niujorkas tapo pirmuoju JAV didmiesčiu, apmokestinusiu įvažiavimą į centrinę miesto dalį.  Nors vairuotojai keikėsi, o politikai Vašingtone bandė blokuoti projektą, pirmieji moksliniai duomenys rodo, kad šis sprendimas suveikė geriau, nei kas nors drįso prognozuoti.

Kiekvienas vairuotojas žino, kad vanduo degalų bake yra didžiausias variklio priešas. Tačiau naujausia mokslinė apžvalga, publikuota prestižiniame leidinyje „Springer Nature“, priverčia tuo suabejoti.  Pasirodo, preciziškai kontroliuojamas vandens ir dyzelino mišinys gali tapti raktu, leisiančiu dramatiškai sumažinti senų variklių taršą be brangių modifikacijų. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Vairuotojų nuolatos kritikuojamas kelias Vilnius–Utena (A14) pagaliau atgimsta. Tačiau vietoje ilgai lauktos keturių juostų autostrados, vairuotojus pasitiks Lietuvai vis dar egzotiška naujovė – „2+1“ tipo magistralė. Šis sprendimas visuomenėje sukėlė audringas diskusijas. Vieni džiaugiasi pagaliau tvarkomu keliu, kiti piktinasi, kad projektas yra per mažai ambicingas ir ateityje taps spąstais. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Milijonai Europos vairuotojų, vairuojančių senesnius automobilius, sulaukė gerų žinių iš Briuselio. Europos Sąjungos Taryba oficialiai atmetė Europos Komisijos siūlymą drastiškai sugriežtinti techninės apžiūros tvarką. Prieštaringai vertinta idėja, pagal kurią visi automobiliai, senesni nei 10 metų, privalėtų techninę apžiūrą atlikti ne kas dvejus metus, o kasmet, panašu, yra laidojama. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Europos naujų automobilių saugumo vertinimo organizacija „Euro NCAP“ ruošia pokyčius, kurie iš esmės pakeis tai, kaip gaminami automobiliai. Reaguodama į augantį vairuotojų nepasitenkinimą, organizacija skelbia didžiausią taisyklių pertvarką nuo 2009 metų. Nuo 2026-ųjų aukščiausi saugumo balai bus skiriami nebe už teorinį sistemų egzistavimą, o už jų realų naudingumą ir patogumą. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Vilniaus senamiesčio laukia dideli infrastruktūriniai pokyčiai. Sostinės savivaldybė paskelbė, kad 2026 metais bus pradėtas kompleksinis kelių svarbių transporto arterijų kapitalinis remontas. Darbai palies Jogailos ir Bazilijonų gatves, taip pat M. Daukšos, Aušros Vartų ir Vilniaus gatvių atkarpas. Projekto tikslas – ne tik atnaujinti susidėvėjusią dangą, bet ir iš esmės perbraižyti judėjimo schemas, prioritetą teikiant pėstiesiems, dviratininkams ir žmonėms su negalia.