saugus eismas

Brazilyje vykstančioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP30) bręsta nauja iniciatyva, nukreipta prieš turtingiausius keliautojus. Prancūzija ir Ispanija, subūrusios dar septynių valstybių koaliciją, siekia įvesti specialų tarptautinį mokestį verslo klasės bilietams ir skrydžiams privačiais lėktuvais. Pagrindinis šios iniciatyvos argumentas – socialinis ir ekologinis teisingumas.

Lietuva vis dar nepasirengusi pereiti prie modernios elektroninės kelių apmokestinimo sistemos (e-tollingo). Seimas po svarstymo pritarė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisoms, kuriomis sistemos startas atidedamas dar vieneriems metams – iki 2027 m. sausio 1 dienos. Pagal dabar galiojantį įstatymą, naujoji apmokestinimo tvarka turėjo įsigalioti 2026 m. pradžioje.

Kinijoje, Če-ťiango provincijos Vu-čeno mieste, pradėtas neįprastas eksperimentas. Viena judriausių sankryžų dabar yra valdoma ne tik žmonių, bet ir humanoidinio roboto, aprengto standartine policijos uniforma. Šis žingsnis yra dalis platesnės programos, kuria siekiama taupyti žmogiškuosius išteklius ir didinti eismo valdymo efektyvumą. Vietos valdžios teigimu, anksčiau šiai sankryžai prižiūrėti reikėjo trijų ar keturių pareigūnų.

Nors nuo lapkričio 10-osios jau įsigaliojo privalomas žieminių padangų naudojimo reikalavimas, specializuota automobilių patikra atskleidė neraminančią tendenciją: daugiau nei pusė vairuotojų žiemą pasitinka turėdami techninių trūkumų, o dažniausia problema – netvarkingi žibintai. Degalinių tinklo „Circle K“ kartu su „TUV NORD Lietuva“ techninės apžiūros specialistais surengtos nemokamos patikros metu Vilniuje ir jo apylinkėse buvo patikrinta daugiau nei 230 automobilių.

Norvegijoje atliktas slaptas kibernetinio saugumo testas, atskleidęs, kad kiniškus „Yutong“ elektrinius autobusus galima nuotoliniu būdu sustabdyti, sukėlė didelį susirūpinimą ir kaimyninėje Danijoje. Paaiškėjo, kad Danijos viešojo transporto operatoriai taip pat naudoja šimtus šio gamintojo autobusų. Norvegijos bendrovės „Ruter“ atliktas tyrimas parodė, kad gamintojas „Yutong“ autobusuose turi paliktą nuotolinę prieigą.

Vokietijos spaudoje pasklido nerimą keliantys pranešimai, esą „Mercedes-AMG“ bus priversta nutraukti kelių populiarių modelių, įskaitant „C 43“ ir „GLC 43“, gamybą. Teigiama, kad to priežastis – naujos, itin griežtos ES triukšmo taisyklės, įsigaliosiančios 2026 metais. Tačiau pats gamintojas šią informaciją oficialiai paneigė. Leidinys „Elektroauto-News“ tvirtina gavęs vidinį „Mercedes-Benz“ dokumentą, kuriame nurodytos konkrečios gamybos pabaigos datos.

„Aš tik netoli važiuoju“, „Nepatogu su žiemine striuke“, „Ant galinės sėdynės man saugu“ – tai tik keletas dažniausių pasiteisinimų, kuriuos Lietuvos policijos pareigūnai kasdien girdi iš vairuotojų ir keleivių, neprisisegusių saugos diržo. Nors šis pažeidimas daugeliui atrodo smulkmena, būtent ši klaida net ir, atrodytų, nesudėtingų eismo įvykių metu dažnai tampa tragiškų pasekmių priežastimi.

Vairuotojams draudžiama naudotis telefonu prie vairo – tai žino visi. Tačiau Vokietijoje sukurtas precedentas, kai vairuotojas gavo baudą ir neteko teisių vien todėl, kad bandė įjungti... automobilio valytuvus. Šis, iš pažiūros, absurdiškas Karlsrūhės Aukštesniojo apygardos teismo sprendimas atvėrė pavojingą Pandoros skrynią, susijusią su modernių automobilių lietimui jautriais ekranais. Incidentas prasidėjo, kai vairuotojas, važiuodamas per lietų, prarado automobilio kontrolę.

„Via Lietuva“ paskelbė tęsianti strategiškai svarbaus Kauno Islandijos plento rekonstravimo darbus. Oficialiai pasirašyta sutartis dėl antrojo etapo darbų, kur bus atliekamas paskutiniojo, ketvirtojo, tilto per Nerį ir viaduko per Jonavos gatvę (kryptimi Vilnius–Klaipėda) kapitalinis remontas. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje. Tuo pačiu metu pradedami rengti ir trečiojo etapo, beveik 6 km ilgio ruožo ties Biruliškėmis.

Automobiliai su suklastota rida ir paslėptais apgadinimais išlieka neatsiejama Lietuvos naudotų transporto priemonių rinkos realybe. Naujausias automobilių duomenų įmonės „carVertical“ Europos rinkos skaidrumo indeksas atskleidė, kad Lietuva ir vėl atsidūrė sąrašo gale – 23-ioje vietoje iš 25 tirtų šalių.

Nuolatiniai kelio remontai, duobės ir trūkinėjantis asfaltas – tai kasdienybė, kainuojanti milžiniškus pinigus ir tampanti galvos skausmu vairuotojams. Tačiau Didžiojoje Britanijoje žengtas žingsnis, galintis sukelti perversmą kelių statyboje. Čia oficialiai atidarytas pirmasis pasaulyje viešojo naudojimo kelio ruožas, kurio danga sustiprinta grafenu. Ši inovacija žada ne tik gerokai ilgesnį kelio tarnavimo laiką, bet ir žymiai mažesnius priežiūros kaštus.

Jungtinės Karalystės mokslininkai pristatė inovatyvią asfalto technologiją, kuri gali iš esmės pakeisti kelių priežiūrą. Svonsio universiteto ir Karaliaus koledžo Londone komandos sukūrė medžiagą, kuri, automobilių srauto veikiama, sugeba užtaisyti mažus įtrūkimus anksčiau, nei šie virsta pavojingomis duobėmis. Skaičiuojama, kad tokia danga galėtų tarnauti net trečdaliu ilgiau nei įprastas asfaltas. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Naujausi „Eurostat“ duomenys atskleidė įspūdingą Lietuvos ir Lenkijos pažangą gerinant saugumą keliuose. Abi šalys per pastaruosius penkerius metus (lyginant 2024 m. su 2019 m.) fiksavo didžiausią žūčių keliuose sumažėjimą visoje Europos Sąjungoje – net 35 procentais. Ataskaitoje pabrėžiama, kad ES vidurkis (44 žūtys milijonui gyventojų) slepia didžiulius skirtumus tarp šalių. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Artėjantis lapkritis vairuotojams atneša du esminius ir neišvengiamus Kelių eismo taisyklių (KET) pokyčius. Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. lengvaisiais automobiliais, motociklais ir krovininiais automobiliais (kurių masė neviršija 3,5 t) automagistralėse ir greitkeliuose bus leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu. Kituose keliuose su asfalto ar betono danga maksimalus leistinas greitis nesikeičia – išlieka 90 km/val., o žvyrkeliuose – 70 km/val.

Vienas svarbiausių ir ilgiausiai lauktų Lietuvos kelių infrastruktūros projektų – magistralės A14 Vilnius–Utena rekonstravimas – įgauna pagreitį.  „Via Lietuva“ praneša, kad nuo pavasario intensyviai vykstantys darbai jau davė apčiuopiamų rezultatų: remontuojamuose ruožuose baigtas senosios cementbetonio dangos ardymas, įrengti pagrindiniai kelio konstrukcijos sluoksniai, o didžiojoje dalyje ruožo jau klojamas naujas asfaltas.

Artėjant Vėlinėms, tūkstančiai žmonių visoje Lietuvoje keliaus aplankyti artimųjų kapų, o tai neišvengiamai pavers kelius tikru išbandymu. Draudimo bendrovė „Gjensidige“ perspėja: kadangi šiemet šventinės dienos sutampa su savaitgaliu, transporto srautai bus itin koncentruoti, o prognozuojama šlapdriba ir plikledis dar labiau padidins avarijų riziką. Ekspertai ragina vairuotojus apsišarvuoti kantrybe ir kelionėms ruoštis iš anksto.

„Kelių priežiūra“ kviečia visus Lietuvos gyventojus tapti žiemos kelių priežiūros krikštatėviais – prasideda antrasis ir finalinis barstytuvų vardų konkurso etapas. Po didžiulio susidomėjimo sulaukusio pirmojo etapo, dabar visuomenė iki lapkričio 4 dienos galės balsuoti už labiausiai patikusius vardus iš atrinkto dvidešimtuko. Penki nugalėtojai papuoš realius barstytuvus, kurie žiemos sezono metu dirbs valstybinės reikšmės keliuose.

„Via Lietuva“ informuoja, kad pabaigus pirmojo etapo Tarandės tunelio statybos darbus, nuo spalio 27 d. (pirmadienio) pradedami antrojo etapo darbai. Dėl to keičiasi eismo organizavimo tvarka: eismas abiem kryptimis vyks automagistralės Vilnius–Panevėžys (A2) dešine puse ir nebebus nukreipiamas į greta esantį vietinės reikšmės kelią. Siekiant pradėti tunelio statybos darbus magistralės kairėje pusėje, spalio 27 dieną bus pradedamas eismo perorganizavimas.

Šiuolaikiniai automobiliai neįsivaizduojami be gausybės pagalbos vairuotojui sistemų. Šios sistemos reguliuoja greitį, palaiko atstumą, padeda išlikti juostoje, stabdo pajudant įkalnėje, įspėja apie aklojoje zonoje esančius automobilius ar net stebi vairuotojo nuovargį.

Dešimtmečius galiojusi 3500 kilogramų riba B kategorijos pažymėjimą turėjusiems vairuotojams pagaliau keičiasi. Europos Sąjungos Taryba rugsėjo 29 d. patvirtino naują direktyvą, kuri tam tikromis sąlygomis leis B kategorijos vairuotojams vairuoti transporto priemones, sveriančias iki 4250 kilogramų, o išskirtiniais atvejais – net iki 5000 kilogramų. Šis pokytis brendo ilgai, o jį paskatino technologinė pažanga. Standartinė 3,5 tonos riba kėlė vis daugiau praktinių problemų.

„Moterys vairuoja prasčiau už vyrus“. Šis stereotipas, senas kaip ir pats automobilis, dešimtmečius buvo kartojamas kaip neginčijama tiesa. Tačiau ar jis turi ką nors bendro su realybe? Naujausi, didelės apimties statistiniai duomenys iš JAV, Europos, Australijos ir kitų šalių piešia visiškai kitokį vaizdą. Pasirodo, šis populiarus mitas ne tik neatitinka tikrovės, bet ir yra jai priešingas. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Europos Parlamentas žengė svarbų žingsnį link saugesnių kelių ir patvirtino atnaujintas ES vairuotojo pažymėjimų taisykles. Siekiant sumažinti kasmet beveik 20 tūkstančių gyvybių nusinešančių avarijų skaičių, numatomi esminiai pokyčiai: nuo skaitmeninio pažymėjimo įvedimo iki griežtesnių reikalavimų naujiems vairuotojams ir efektyvesnės nuobaudų kontrolės tarp šalių. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Artėjantis Vėlinių savaitgalis vairuotojams žada ne tik susikaupimo, bet ir didžiulės kantrybės išbandymą. Kadangi šiemet lapkričio 1-oji ir 2-oji sutampa su įprastu savaitgaliu ir nesuteikia papildomos laisvos dienos, specialistai prognozuoja kur kas intensyvesnį eismą nei ankstesniais metais, kai kelionės pasiskirstydavo per ilgesnį laikotarpį.  BTA statistika rodo, kad jau pernai Vėlinių laikotarpiu eismo įvykių vidurkis buvo maždaug 35 proc.

Kasdienės spūstys Kauno gatvėse – skaudi realybė daugeliui miestiečių. Tačiau šiuo metu visas vairuotojų pyktis ir nekantrumas sutelktas į vieną tašką – Milikonių kalną. Jau kurį laiką besitęsianti šios gyvybiškai svarbios arterijos, jungiančios centrą su tankiai apgyvendintu Šilainių mikrorajonu, rekonstrukcija kelia ne tik kasdienius nepatogumus, bet ir nerimą dėl ateities.

Antradienio rytą Vilniaus vairuotojus pasitiko didžiulės spūstys centre. „Susisiekimo paslaugos“ (JUDU) pranešė, kad dėl techninių darbų penkioms valandoms išjungti šviesoforai vienoje svarbiausių miesto arterijų. Nurodoma, kad nuo 9:00 val. iki 14:00 val. neveiks J. Tumo Vaižganto ir Lukiškių gatvių sankryžos šviesoforai. Dėl šių iš anksto suplanuotų darbų vairuotojai turėtų tikėtis didesnių nei įprasta spūsčių ir vėlavimų šioje Vilniaus dalyje.

Prieš dešimtmetį Kanados Ontarijo provincijoje pradėtas masinis greičio matuoklių diegimo projektas virto tikru karu. Vis daugiau gyventojų, matančių radaruose ne saugumo priemonę, o valdžios pasipelnymo įrankį, ėmėsi radikalių veiksmų – sistemingo ir masinio jų naikinimo. Šis judėjimas ne tik supriešino visuomenę, bet ir įžiebė aštrų politinį konfliktą tarp provincijos ir miestų valdžios. Vandalizmo mastas stebina.

Rudenį Lietuvos kelius apgaubus rūkui, vairuotojai pasidalina į dvi stovyklas. Į tuos, kurie priešrūkinių žibintų nenaudoja net ir esant pieno tirštumo miglai, ir tie, kurie be gailesčio jais degina akis kitiems vairuotojams, nors rūkas seniai išsisklaidęs. Tiesa, kaip įprasta, yra kažkur per vidurį, tačiau norint ją rasti, reikia ne aklai laikytis įstatymo raidės, o vadovautis paprasčiausiu sveiku protu.

Kelkraštyje stovintis policijos automobilis su mirksinčiais švyturėliais – kone kasdienis vaizdas Lietuvos keliuose. Ir tuo stebėtis nereikėtų. Vien per aštuonis šių metų mėnesius pareigūnai užfiksavo daugiau nei 340 tūkstančių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o dalis jų baigiasi būtent vairuotojo sustabdymu.

Kova su vairuotojais, kurie vairuodami naudojasi telefonu, Vokietijoje pasiekė naują lygį. Reino krašto-Pfalco žemėje oficialiai pradėta naudoti nauja technologija „Monocam“ – tai specializuota kamera, valdoma dirbtinio intelekto, kuri automatiškai atpažįsta šį pavojingą pažeidimą. Sistema veikia paprastu, bet efektyviu principu: ant viadukų ar kitų aukštų taškų sumontuota aukštos raiškos kamera specialiu kampu filmuoja pro automobilių priekinius stiklus.

Nuo 2026 m. liepos 1 d. Europos Sąjungoje įsigalioja nauja tvarka, iš esmės pakeisianti taisykles lengvojo komercinio transporto sektoriuje. Pirmą kartą istorijoje išmanieji tachografai taps privalomi transporto priemonėms, kurių masė svyruoja nuo 2,5 iki 3,5 tonos.

Automobilių pasaulį drebina naujas saugumo skandalas, savo mastu ir pavojingumu primenantis liūdnai pagarsėjusią „Takata“ oro pagalvių istoriją. JAV Nacionalinė greitkelių eismo saugumo administracija (NHTSA) skambina pavojaus varpais dėl pigių, originalių oro pagalvių klastočių iš Kinijos, kurios avarijų metu sprogsta nekontroliuojamai. Su šiais pavojingais įtaisais jau siejama mažiausiai septyni incidentai, iš kurių du baigėsi tragiškai – žuvo penki žmonės.

Jau spalio 8-ąją pirmą kartą Lietuvoje vyks visuotinis, savanoriškas Saugaus eismo egzaminas, kurį organizuoja valstybės įmonė „Via Lietuva“. Visi eismo dalyviai – nuo moksleivių iki patyrusių vairuotojų – kviečiami nemokamai pasitikrinti savo žinias ir prisiminti svarbiausias Kelių eismo taisykles. „Kiekvienas mūsų esame eismo dalyvis – vairuotojas, keleivis ar pėsčiasis.

Raudonas aštuonkampis STOP ženklas – tai vienas universaliausių simbolių pasaulyje, suprantamas vairuotojams nuo Vilniaus iki Tokijo. Tačiau ar žinojote, kad egzistuoja ir mėlyna šio ženklo versija? JAV, ypač Havajuose, toks ženklas nėra retenybė. Nors jo spalva kita, reikalavimas vairuotojui yra lygiai toks pat, o atsiradimo priežastis – įdomus teisinis galvosūkis. Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Pristatytas naujasis Vilniaus gatvių tinklo specialusis planas visuomenei piešia modernaus ir pralaidaus miesto vaizdą. Tačiau detaliau panagrinėjus jį ir savivaldybės poziciją ima matytis atotrūkis tarp ambicingų brėžinių ir jų įgyvendinimo galimybių.

Valstybės įmonė „Via Lietuva“ perspėja vairuotojus, keliaujančius magistraliniu keliu A5 (Kaunas–Marijampolė–Suvalkai): nuo ateinančio pirmadienio, rugsėjo 22 d., ant Česlovo Radzinausko tilto per Nemuną bus įvedami trumpalaikiai eismo ribojimai. Dėl būtinybės skubiai pakeisti susidėvėjusią tilto konstrukcijos dalį, vairuotojų, važiuojančių nuo Marijampolės Kauno link, visą savaitę lauks nepatogumai.

Kelionės Italijos greitkeliais, garsėjančiais ne tik įspūdingais vaizdais, bet ir didelėmis kainomis bei spūstimis dėl remonto darbų, netrukus gali tapti malonesnės. Šalies transporto reguliavimo tarnyba (ART) rengia esminę mokesčių reformą, kuri turėtų įsigalioti nuo 2026 m. sausio. Pagrindiniai pažadai vairuotojams – skaidresnės ir mažesnės kainos bei, pirmą kartą istorijoje, standartizuotos kompensacijos už spūstyse prarastą laiką.

Mėlynas kelio ženklas su namo ir žaidžiančio vaiko simboliu. Daugeliui vairuotojų tai tik signalas sumažinti greitį. Tačiau iš tiesų šis ženklas visiškai pakeičia eismo taisykles ir įprastą hierarchiją kelyje, suteikdamas absoliutų prioritetą žmonėms, o ne automobiliams. Deja, praktika rodo, kad vairuotojai dažnai pamiršta arba net nežino esminių taisyklių, o tai sukelia pavojingas situacijas. Daugiau naujienų apie saugų eismą galite perskaityti specialioje rubrikoje.

Ruduo – ne tik derliaus, bet ir briedžių bei elnių „vestuvių“ metas. Tačiau ši laukinės gamtos romantika vairuotojams reiškia padidėjusį pavojų. Prasidėjus gyvūnų rujai ir ilgėjant tamsiajam paros metui, Lietuvos keliuose smarkiai išauga susidūrimų su laukiniais gyvūnais rizika. Vien per pirmąjį šių metų pusmetį policija užfiksavo beveik 3000 tokių įvykių, o specialistai perspėja, kad pavojus tyko ne tik miškuose, bet ir judriose miestų gatvėse.

Naujas automobilių duomenų įmonės „carVertical“ tyrimas atskleidė nerimą keliančią Lietuvos statistiką. Pagal baudos už greičio viršijimą dydį, palyginti su vidutiniu atlyginimu, esame Europos dugne, o pagal apgadintų naudotų automobilių skaičių – pačiame viršuje.  Tyrimas, apėmęs 23 Europos šalis, parodė, kad bauda už nedidelį greičio viršijimą (iki 15 km/val.), siekianti 30 eurų, sudaro vos 2,2 proc. vidutinio mėnesinio atlyginimo Lietuvoje.

Kasdien magistrale A2 ties Vilniumi važiuojantys vairuotojai netrukus sulauks esminių permainų. „Via Lietuva“ praneša, kad įpusėjo pirmojo Tarandės tunelio statybų etapo darbai, po kurių visas eismo srautas bus nukreiptas ant naujai įrengto viaduko. Šis ilgai lauktas projektas, kurio vertė siekia 6,2 mln. eurų, turėtų išspręsti nuo 2017-ųjų besitęsiančias spūstis. Šiuo metu statybininkai baigia įrengti dešinės kelio pusės tunelio konstrukcijas ir kloja trečiosios eismo juostos asfaltą.

Paspirtukai tapo neatsiejama moksleivių kasdienybės dalimi, tačiau kartu – ir nauju galvos skausmu vairuotojams. Naujausias tyrimas atskleidė, kad net trys iš keturių vairuotojų Lietuvoje kelyje nuolat susiduria su paspirtukais judančiais vaikais. Ekspertai perspėja: šis pokytis į gatves atnešė naujų rizikų, kurias lemia greitis, nenuspėjamas elgesys ir prastas matomumas, ypač prasidėjus rudens sezonui.

Rugsėjo 16-ąją, visoje Lietuvoje startuoja Europos judumo savaitė – didžiausia pasaulyje kampanija, skatinanti iš naujo atrasti savo miestą be automobilio. Šių metų šūkiu „Judėkime darniai kartu!“ tūkstančiai miestų visame pasaulyje kvies gyventojus prisiminti alternatyvas – dviračius, paspirtukus, viešąjį transportą ar tiesiog ėjimą pėsčiomis, siekiant, kad tvaresni keliavimo būdai taptų ne savaitės akcija, o kasdieniu įpročiu.

Kroatija, viena populiariausių lietuvių atostogų krypčių, imasi esminių pokyčių savo greitkelių apmokestinimo sistemoje. Nuo 2026 metų rudens šalyje nebeliks įprastų mokesčių surinkimo punktų su užtvarais, kuriuose vairuotojams tekdavo imti bilietą, o išvažiuojant atsiskaityti grynaisiais ar kortele. Juos pakeis moderni elektroninė sistema, kuri, tikimasi, padarys galą vasaros spūstims. Daugiau patarimų vairuotojams – specialioje „Patarimai vairuotojams“ rubrikoje.

Europos Sąjungai įgyvendinant „Žaliąjį kursą“, reikalavimas pereiti prie elektromobilių paliečia ne tik gyventojus, bet ir visas valstybės institucijas. Vis dėlto, jei savivaldybės ar pašto automobilių elektrifikavimas atrodo kaip nuoseklus ir nesudėtingas žingsnis, kur kas daugiau klausimų kyla dėl specialiųjų tarnybų – policijos, pasieniečių ar greitosios medicinos pagalbos. Jų darbo specifika – nuolatinė parengtis, nenuspėjami maršrutai ir didelė rida.

Rudens pradžia Lietuvos keliuose dažnai primena chaosą: visi skuba, vėluoja, ieško trumpesnio kelio. Tačiau retas pripažįsta, kad per didelis greitis – tai sąmoningas pasirinkimas, kurį bandoma pateisinti jau folkloru tapusiais pasiteisinimais. Policija primena – jokie pasiteisinimai neapsaugos nuo atsakomybės, o netinkamai pasirinktas greitis išlieka viena dažniausių skaudžių avarijų priežasčių. Daugiau naujienų apie saugų eismą galite perskaityti specialioje rubrikoje.

Aplinkos ministerija siūlo diegti nuotolinę, realiu laiku veikiančią transporto priemonių taršos stebėsenos sistemą. Speciali įranga, fiksuojanti pro šalį važiuojančio automobilio išmetamųjų dujų kiekį, leistų efektyviai nustatyti techniškai netvarkingas, labiausiai orą teršiančias transporto priemones ir riboti jų dalyvavimą eisme. Daugiau naujienų apie saugų eismą galite perskaityti specialioje rubrikoje.

Mičigano valstijos policija (JAV) socialiniame tinkle „X“ pasidalijo vaizdo įrašu iš gaudynių, kurios baigėsi itin netikėtai. Pareigūnai, bandydami sustabdyti vogtą „Chevrolet Cruze“, panaudojo naują technologiją „Grappler“, tačiau vietoj švelnaus sustabdymo, iš bėglio automobilio buvo tiesiog išplėšta visa galinė ašis su ratais. Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje. „Grappler“ (liet.

Idėja vienu bilietu keliauti traukiniu iš Vilniaus į Klaipėdą, ten persėsti į miesto autobusą ir kelionę užbaigti keltu į Nidą Lietuvoje skamba kaip sena, bet vis dar neįgyvendinta svajonė. Nors nacionalinės viešojo transporto sistemos sukūrimas buvo ne vieną kartą įtrauktas į Vyriausybės programą, keleiviai iki šiol yra priversti naudotis ir klaidžioti po skirtingas vežėjų bilietų sistemas.

Europos Komisijos viceprezidentei Roxanai Minzatu praėjusią savaitę apsilankius Belgijos vilkikų stovėjimo aikštelėse, vėl atkreiptas dėmesys į opią transporto sektoriaus problemą – saugių poilsio vietų trūkumą, rašoma pranešime spaudai.  Skaičiuojama, kad visoje Europos Sąjungoje trūksta beveik 400 tūkst. sertifikuotų stovėjimo vietų, o tai tiesiogiai veikia vairuotojų saugumą, darbo sąlygas ir krovinių saugumą.