Dažniausiai tai yra tiesioginė prasto asmeninio laiko planavimo pasekmė. Nespėdami laiku pasiekti kelionės tikslo, vairuotojai bando savo padarytas klaidas ištaisyti pažeisdami taisykles ir keldami pavojų aplinkiniams, nors toks skubėjimas realios laiko naudos visiškai nesuteikia.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Viena vairuotojų grupė kelia didžiausią pavojų
Remiantis „Spinter Research“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis, laiko trūkumas smarkiai sutrikdo vairuotojų psichologinę pusiausvyrą.
Daugiau nei pusė – 57 procentai – prie vairo sėdinčių asmenų vėluodami jaučia didžiulę nervinę įtampą. Šio sociologinio tyrimo rezultatai leidžia išskirti tris pagrindines vairuotojų elgsenos grupes.
Didžiausią riziką eismo saugumui kelia beveik penktadalis (19 proc.) apklaustųjų. Šie asmenys nesugeba suvaldyti neigiamų emocijų. Susidūrę su vėlavimu, jie savo pyktį tiesiogiai nukreipia į kitus eismo dalyvius, nuolatos naudoja garsinį signalą ir taip provokuoja avarines situacijas.
Kita grupė, sudaranti 38 procentus, pripažįsta jaučianti stresą, bet stengiasi jį malšinti pasitelkdami kvėpavimo pratimus ar kitas savitvardos technikas. Likę 43 procentai teigia sugebantys išlaikyti visišką ramybę ir šaltą protą net ir spaudžiami laiko.
Asmeninės klaidos ir iliuzinis laiko taupymas
Buvęs lenktynininkas ir vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas atkreipia dėmesį, kad nervinė įtampa prie vairo tėra pasekmė. Tikroji problemos šaknis slypi nemokėjime organizuoti savo dienotvarkės ir atsakomybės perkėlime kitiems.
„Jei kažko laiku nepadarėme, nepasiruošėme, nesekėme laiko, užsižiūrėjome į socialinius tinklus – tai kalti esame tik patys. Vietoje to, kad prisiimtume atsakomybę, esame linkę kaltinti aplinkybes. Pavyzdžiui – eismo spūstis, kurios mieste neišvengiamos kiekvieną dieną.
Problema dažniausiai prasideda kur kas anksčiau. Žmonės linkę laukti iki paskutinės minutės, kol galiausiai tenka skubėti, o tuomet kelyje pasipila įtampa, pyktis ir neigiamos emocijos“, – aiškina ekspertas.
Pasak jo, vairuotojai daro logines klaidas vertindami atstumus. Žmonės įsimena sklandžios savaitgalio kelionės trukmę ir tikisi tą patį maršrutą per identišką laiką įveikti rytinio piko metu. Supratę, kad vėluoja, jie bando atsigriebti spausdami greičio pedalą, tačiau toks elgesys yra visiškai neracionalus.
„Skubėjimas mieste – tik iliuzija. Net vairuojant agresyviai 20 minučių kelionę pavyks sutrumpinti vos 2–3 minutėmis. Toks menkas laimėjimas nėra vertas kelyje sukeliamos įtampos bei rizikos“, – pabrėžia A. Pakėnas.
Emocinė disciplina vietoje rizikos
Prie tyrimo inicijavimo prisidėjusios bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas atkreipia dėmesį į psichologinės brandos svarbą. Vėlavimas yra natūrali gyvenimo dalis, tačiau vairuotojo reakcija į šį faktą tiesiogiai lemia visų eismo dalyvių saugumą.
„Eismo saugumas prasideda nuo emocinės disciplinos – gebėjimo kelyje išlaikyti savitvardą. Juk kelios minutės vėlavimo niekada nėra vertos rizikingų sprendimų.
Saugią aplinką kuria ne tik griežtas taisyklių laikymasis, bet ir abipusė pagarba bei šaltas protas. Tik sąmoningai valdydami savo emocijas ir puoselėdami atsakingo, draugiško vairavimo kultūrą, galime užtikrinti, kad mūsų keliuose visiems taptų saugiau“, – teigia įmonės vadovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
