„Naujuoju pakrantės keliu“ pavadinta strateginė transporto arterija jau seniai peržengė įprastos infrastruktūros rėmus ir tapo brangiausiu pasaulio statiniu, vertinant vieno nutiesto kilometro vertę.
Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.
Senasis kelias, nuolat kenčiantis nuo byrančių uolų ir nuošliaužų, kėlė mirtiną pavojų vairuotojams bei grasino paralyžiuoti visos salos ekonomiką.
Siekiant užtikrinti absoliutų eismo patikimumą, naujoji atkarpa buvo patraukta nuo kranto ir statoma tiesiai virš vandenyno bangų. Pirmieji ruožai jau atverti eismui, tačiau pilnam užbaigimui prireiks dar kelerių metų.
Unikalūs inžineriniai sprendimai ir atsparumas stichijoms
Pagrindinė šio monumentalaus projekto ašis yra 8,7 kilometro ilgio viadukas, sujungiantis svarbiausius salos taškus.
Šios konstrukcijos patikimumas privalo būti absoliutus, todėl inžinieriai ją suprojektavo taip, kad atlaikytų uraganinius, daugiau nei 200 kilometrų per valandą greitį siekiančius vėjus ir dešimties metrų aukščio bangas.
Viadukas remiasi į 48 masyvias atramas, kurias į vandenyno dugną nuleido specialiai šiam projektui sukonstruota milžiniška savaeigė platforma.
Šis įrenginys tūkstančius tonų sveriančius betono blokus į reikiamą gylį ir vietą įstatė milimetrų tikslumu. Būtent būtinybė kurti unikalią techniką atšiaurioms jūrinėms sąlygoms labiausiai prisidėjo prie rekordiškai išaugusios projekto sąmatos.
Išorinį monumentalumą lydi ir paslėpti technologiniai sprendimai, padedantys išvengti ankstyvų gedimų. Viaduko konstrukcijos viduje yra palikta ištisinė tuštuma, paversta technine galerija.
Šiuo ilgu tuneliu inžinieriai juda specialiais elektriniais vežimėliais, nuolatos iš vidaus tikrindami įtemptojo gelžbetonio būklę. Tokia priežiūra garantuoja, kad agresyvi druskinga aplinka ir nuolatinė vibracija nepadarys žalos pagrindiniams laikančiųjų elementų mazgams.
Medžiagų trūkumas ir radikalus plano keitimas
Statybos darbai Reunjone prasidėjo dar 2013 metais. Pagal pirminį planą objektą buvo numatyta priduoti 2020 metais, tačiau statybos tęsiasi iki pat šių dienų, arba net 17 metų.
Lėtą tempą iš pradžių lėmė sudėtinga logistika įkurdinant atramas, o vėliau statybininkai susidūrė su kritine kliūtimi – saloje paprasčiausiai pritrūko skaldos, reikalingos suplanuotiems pylimams formuoti.
Griežti gamtosaugos reikalavimai uždraudė masiškai importuoti akmenis iš aplinkinių valstybių, baiminantis įvežtinių parazitų bei invazinių rūšių.
Susidūrę su šiuo barjeru, projektuotojai priėmė radikalų sprendimą. Užuot pylus akmenis į vandenyną, likusią trasos dalį nuspręsta įveikti statant dar vieną, antrąjį viaduką. Nors šis sprendimas padidino išlaidas dar keliais milijardais ir nustūmė galutinį atidarymo terminą iki 2030 metų, tai buvo vienintelis būdas išsaugoti trapią vietinę ekosistemą.
Gamtos apsauga ir sunkiai suvokiama kaina
Statybos zonoje nuolat dirba Prancūzijos aplinkosaugininkai, prižiūrintys kiekvieną inžinierių žingsnį. Siekiant apsaugoti migruojančius banginius nuo statybų keliamo triukšmo, po vandeniu montuojamos specialios garsą izoliuojančios užlaidos.
Viršutinėje kelio dalyje įdiegta išmani apšvietimo sistema. Šviestuvų kampas ir šviesos spektras sukalibruoti taip, kad neakintų retų jūros paukščių ir neklaidintų jūrinių vėžlių, kurie naktimis orientuojasi pagal žvaigždžių šviesą.
Masiškos investicijos į technologijas ir gamtosaugą atsispindi galutinėje sąmatoje. Vieno kilometro kaina Reunjono saloje siekia apie 200 milijonų eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
