saugus eismas

Nuo 2024-ųjų liepos mėnesio ES rinkoje parduodami nauji automobiliai privalo turėti įdiegtą išmaniąją greičio palaikymo sistemą (ISA). Nors ši technologija pristatoma kaip priemonė, padėsianti didinti eismo saugumą, britų tyrimų centro „Thatcham Research“ ataskaita atskleidė visiškai kitokią realybę. Sistemos masiškai klysta, klaidingai interpretuoja kelio ženklus ir gali sukelti pavojingas situacijas, todėl vairuotojai vis dažniau skuba jas išjungti vos užvedę variklį.

Lietuvos verslo laukia rimtas išbandymas – nuo 2030 metų didžiosios įmonės nebegalės laisvai pirkti benzininių ar dyzelinių automobilių. Europos Komisijai užsimojus drastiškai „žalinti“ įmonių transporto parkus, Lietuvos verslo atstovai perspėja, kad toks spaudimas gali ne tik išpūsti prekių kainas, bet ir turėti gerokai daugiau neigiamų pasekmių.

Klaipėdos prieigose susidariusios spūstys išryškino ne tik jautrią miesto susisiekimo problemą, bet ir skirtingą institucijų požiūrį į tai, kaip turi būti informuojama apie eismą ribojančius darbus. Klaipėdos miesto savivaldybė teigia apie darbus ties Rimkų geležinkelio pervaža informavusi iš anksto, tačiau tuo pat metu prasidėję  „Via Lietuva“ darbai Vilniaus plente, savivaldybės atstovų teigimu, miestui tapo žinomi tik jau susiformavus spūstims.

Slovakijoje nuo šio rudens keisis taisyklės pėstiesiems. Per pėsčiųjų perėją einantis žmogus nebegalės naudotis telefonu ar kitu įrenginiu taip, kad dėl to prasčiau matytų, kas vyksta kelyje. Tai nėra draudimas turėti telefoną rankoje ar atsiliepti į skambutį bet kokiomis aplinkybėmis. Nauja taisyklė nukreipta į elgesį, kuris vairuotojams puikiai pažįstamas: žmogus artėja prie perėjos, žiūri į ekraną, rašo žinutę ar stebi socialinių tinklų turinį ir tik paskutinę akimirką pakelia akis į kelią.

Lenkijos vairuotojų ir į šią šalį apsipirkti ar keliauti vykstančių lietuvių laukia finansiškai įtempta vasara. Kaimyninės šalies vyriausybė oficialiai pranešė apie laipsnišką mokesčių lengvatų paketo, Lenkijoje žinomo kaip „CPN“ (lenk. Ceny Paliw Niżej – žemesnės degalų kainos), naikinimą.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Vokietijos greitkeliuose, garsėjančiuose tuo, jog juose nėra bendro greičio ribojimo, vairuotojai susidūrė su netikėta kliūtimi. Siekdami priversti vyriausybę imtis griežtesnių klimato apsaugos priemonių, aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace“ aktyvistai surengė koordinuotą akciją ir savavališkai pakeitė kelio ženklus, nustatydami 100 km/val. greičio limitą.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Automobilio kasko draudimas kiekvienam vairuotojui turėtų suteikti saugumo jausmą, tačiau taip būna ne visada.  Po eismo įvykio tenka rūpintis apgadintu automobiliu, galvoti, kur jį remontuoti, tvarkyti dokumentus ir derinti žalos administravimo klausimus. Tačiau ir taip nemalonią situaciją dar labiau apsunkina ginčai su draudimo bendrove, kai jos apskaičiuota išmoka, vairuotojo vertinimu, neatitinka realios automobilio vertės.

Šveicarija garsėja ne tik įspūdingais Alpių keliais, bet ir išskirtiniu dėmesiu saugumui. Nors daugelyje Europos sienos kirtimo punktų vairuotojų jau seniai nepasitinka uniformuoti pareigūnai, tai nereiškia, kad į šią valstybę įvažiuojate nepastebėti. Modernios technologijos čia dirba be atokvėpio ir atlieka griežtą patikrą skaitmeninėje erdvėje.

Griežtais aplinkosaugos reikalavimais garsėjanti Kalifornijos valstija ruošia dar vieną netikėtą draudimą. Šį kartą valdininkų taikiklyje atsidūrė padangos, pasižyminčios dideliu pasipriešinimu riedėjimui.  Teigiama, kad naujasis įstatymas leis vairuotojams kasmet sutaupyti net 1 milijardą dolerių. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Didmiesčių gyventojai prie transporto triukšmo seniai priprato, tačiau ne visas triukšmas yra vienodas. Viena yra nuolatinis automobilių srautas judrioje gatvėje, visai kas kita – naktį pro langus aidintys motociklai ar automobiliai su akivaizdžiai garsiau nei įprasta dirbančiomis išmetimo sistemomis. Tokie atvejai dažnai sukelia gyventojų pasipiktinimą, tačiau praktiškai juos suvaldyti nėra paprasta.

Nors šiuolaikiniai automobiliai atrodo saugesni nei bet kada anksčiau, naujausias tyrimas atskleidžia šokiruojantį faktą. Eismo įvykių metu moterys patiria net 60 procentų didesnę sunkių sužalojimų riziką nei vyrai. Pagrindinė šio pavojaus priežastis slypi dešimtmečius naudotoje, tačiau iš esmės ydingoje automobilių saugumo testavimo metodikoje bei anatomijos neatitinkančiuose manekenuose. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Kasdien keliuose sutinkami vilkikai su puspriekabėmis yra paženklinti daugybe lipdukų, skaičių ir raidžių kombinacijų. Nors lengvųjų automobilių vairuotojams gali atrodyti, kad ši informacija aktuali tik patiems vežėjams ar policijos pareigūnams, šių simbolių išmanymas padeda lengviau nuspėti sunkiojo transporto manevrus ir išvengti avarinių situacijų. Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Jeigu pastaruoju metu vairavote naujesnius automobilius, turėjote pastebėti, kad juose vis rečiau montuojamos keleiviams skirtos laikymosi rankenėlės virš durų. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti kaip banalus gamintojų noras sutaupyti, inžineriniai sprendimai ir saugumo ekspertų išvados atskleidžia kur kas sudėtingesnes šio pokyčio priežastis. Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

„Vilniaus vandenys“ pranešė pradedanti vieną didžiausių pastarojo meto infrastruktūros projektų sostinėje. Į nuotekų siurblinės rekonstrukciją bei naujos, 7 kilometrų ilgio nuotekų surinkimo linijos statybos darbus nuo G. Baravyko iki J. Rutkausko gatvės bus investuota 10,1 mln. eurų.

Kiek ilgiau nei metus trukę statybos darbai ties Ašigalio gatve baigti – antradienį Kaune oficialiai atidarytas naujas transporto mazgas virš magistralinio kelio A1. Naujasis viadukas su lėtėjimo ir greitėjimo juostomis užtikrins sklandesnį susisiekimą tarp aplinkinių mikrorajonų ir atvers patogesnį išvažiavimą pajūrio kryptimi. Atidarymo renginyje dalyvavęs susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžė savivaldybių iniciatyvos svarbą gerinant vietos infrastruktūrą.

Birželio 2 ir 3 dienomis magistraliniame kelyje A1, ties Krunos tiltu, įvedami trumpalaikiai eismo ribojimai, pranešė šioje atkarpoje esantį tiltą remontuojanti įmonė „Tilsta“.  Dėl vykdomų infrastruktūros atnaujinimo darbų vairuotojai turėtų nusimatyti galimą eismo sulėtėjimą važiuojant Kauno kryptimi. Eismo pokyčiai minėtame kelio ruože galios antradienį ir trečiadienį, nuo 8.00 iki 15.00 valandos.

Vilniaus savivaldybės įmonė „JUDU“ Valakampių mikrorajone pradeda testuoti naują eismo organizavimo modelį. Valakupių gatvės atkarpoje tarp Lakštingalų ir Svajonių gatvių įdiegiamas „2-1“ tipo eismas, skirtas užtikrinti saugesnį pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimą dalijantis apriboto pločio važiuojamąja dalimi su motorinėmis transporto priemonėmis. Tai yra pirmasis tokio tipo infrastruktūros sprendimas Lietuvos sostinėje.

Italijos vyriausybė, vadovaujama ministrės pirmininkės Giorgios Meloni, siekia atnaujinti ilgiausio pasaulyje kabamojo tilto, sujungsiančio Siciliją su žemynine šalies dalimi, statybų projektą. Nors šis infrastruktūros objektas leistų išvengti ilgų eilių prie keltų, jo įgyvendinimui trukdo išaugusios išlaidos, griežtos Europos Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklės ir organizuoto nusikalstamumo rizika. Portalas „globalconstructionreview.com“ skelbia, kad dabartinė projekto vertė siekia 13,5 mlrd.

Lietuvos keliuose ir garažuose kartais užverda tikro detektyvo vertos istorijos. Nors dauguma eismo įvykių ar pranešimų apie automobilių vagystes yra nulemti tikrų nelaimių, po dalimi jų slepiasi tyčinės ir kruopščiai suplanuotos sukčiavimo schemos, kurių pagrindinis taikinys – draudimo bendrovių išmokos. Draudimo bendrovių statistika rodo, kad inscenizuotų eismo įvykių mastas Lietuvoje ne tik nemažėja, bet ir auga.

Ilgą laiką laisvesnėmis taisyklėmis besimėgavęs lengvųjų komercinių automobilių sektorius priverstas ruoštis radikaliems pokyčiams. Pagal Europos Sąjungos direktyvas, nuo šių metų liepos 1 dienos visuose nuo dviejų su puse iki trijų su puse tonos sveriančiuose furgonuose, kurie kerta valstybių sienas arba vykdo kabotažą, privalės būti sumontuoti naujausios kartos išmanieji tachografai.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Pažangios vairuotojo pagalbos sistemos Europos Sąjungoje jau tapo privaloma naujų automobilių įranga. Oficialiai jos skirtos mažinti avarijų riziką, tačiau daliai vairuotojų šios technologijos vis dar kelia daugiau susierzinimo nei pasitikėjimo. Būtent tai artimiausiu metu turėtų keistis.

Apie tolimųjų reisų vairuotojų trūkumą Lietuvoje diskutuojama nuolatos, o ir panašu, kad tai yra chroniška problema, atspindinti tendencijas visoje Europoje.  Užimtumo tarnybos duomenimis, vien per pirmąjį šių metų ketvirtį darbdaviai registravo apie 3 tūkst. laisvų darbo vietų sunkiasvorių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams. Du trečdaliai šių pasiūlymų buvo skirti būtent tarptautinių krovinių pervežimams. Tuo metu norinčiųjų dirbti šį darbą skaičiai yra gerokai mažesni.

Vairuotojams, sėkmingai išlaikiusiems egzaminus „Regitroje“, atsipalaiduoti nederėtų – delsimas atsiimti vairuotojo pažymėjimą gali virsti netikėtais finansiniais ir laiko nuostoliais. Su tokia situacija susidūrė tv3.lt portalo skaitytojas, kurio istorija kelia rimtų klausimų ne tik dėl biurokratinių terminų logikos, bet ir dėl gyventojų informavimo kokybės. Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Socialinių tinklų išpopuliarintas pavojingas vairuotojų elgesys privertė Prancūzijos pareigūnus imtis griežtų priemonių. Siekdami surinkti kuo daugiau peržiūrų „TikTok“ platformoje, jaunuoliai filmuoja save tyčia važiuojantys tiesiai per žiedines sankryžas. Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Europos Parlamento Transporto ir turizmo komitetas patvirtino naują poziciją dėl Europos Sąjungos transporto priemonių techninės apžiūros taisyklių. Parlamentarai siūlo palengvinti vairuotojų keliones leidžiant patikras atlikti užsienyje bei griežtinti ridos klastojimo kontrolę, tačiau kartu atmeta idėją įpareigoti senesnių automobilių savininkus techninių apžiūrų centruose lankytis kasmet.

Kalifornijos transporto departamentas („Caltrans“) svarsto ambicingą projektą – greitkeliuose įrengti specialias juostas, kuriomis keleiviniai autobusai skrietų net 225 km/val. greičiu. Nors ši vizija žada greitai sujungti regionus, kuriuose nėra geležinkelio tinklo, ji iškart susiduria su rimtais infrastruktūros, technologijų ir saugumo iššūkiais. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Čekijos susisiekimo ministerija nusprendė pratęsti maksimalaus 150 km/val. greičio testavimą D3 automagistralėje. Bandomasis projektas atskleidė ne tik technologinius infrastruktūros trūkumus, bet ir vairuotojų įpročius – net padidinus greičio limitą, didelė dalis eismo dalyvių jį vis tiek viršija. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje. Testuojamas ruožas driekiasi nuo 84 iki 131 kilometro ir jungia Prahą su Austrijos siena.

Savaitgalį Lietuvos policija įvykdė didžiausią paramos misiją savo istorijoje – Ukrainos pareigūnams perdavė 79 apynaujus automobilius. Iš Vilniaus pajudėjęs konvojus sėkmingai pasiekė Lvivą, iš kurio didžioji dalis 2017–2020 metų gamybos mikroautobusų iškeliaus tiesiai į pafrontės regionus. Nors oficialiai ši operacija vadinama kritiškai svarbia pagalba kariaujančiai šaliai, viešojoje erdvėje ji įžiebė dvejopas reakcijas.

Nuo 2027 metų sausio 1 dienos Lietuvoje iš esmės keisis komercinio transporto apmokestinimo tvarka – dabartines elektronines vinjetes pakeis pagal nuvažiuotą atstumą veikianti kelių rinkliavos sistema. Valstybės įmonė „Via Lietuva“ patvirtino, kad naujoji platforma oficialiai vadinsis „Via Toll“, o jos techninis diegimas jau pereina į aktyvią fazę.

„Via Lietuva“ praėjusiais metais į kelių, tiltų atnaujinimą bei karinio mobilumo projektus investavo 559 mln. eurų. Įmonės teigimu, praėję metai tapo lūžio tašku įgyvendinant ilgai lauktus infrastruktūros projektus – nuo baigto tarptautinės „Via Baltica“ magistralės ruožo iki avarinės būklės tiltų kapitalinio remonto ir naujai įsteigto Kelių fondo, kuris nuo šių metų pradžios užtikrins stabilesnį sistemos finansavimą.

Lietuvos didmiesčiuose jau netolimoje ateityje gali atsirasti nauja viešojo transporto rūšis. Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė Kelių transporto kodekso pataisoms, kuriomis siekiama įteisinti tramvajų kaip visateisę keleivinio transporto priemonę. Šio projekto autorius, Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Kairys teigia, kad realiausias šios idėjos įgyvendinimo scenarijus šiuo metu numatomas Kaune.

Kėdainiuose sekmadienį eismui atvertas strategiškai svarbus tiltas per Nevėžį, kurio dalinės konstrukcijų griūties padariniai buvo likviduoti per visiško atnaujinimo projektą. Ši beveik 4 milijonus eurų kainavusi rekonstrukcija užbaigė kelerius metus trukusius nepatogumus vietos gyventojams ir tapo platesnės šalies infrastruktūros gelbėjimo programos dalimi.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Lietuvos vairuotojams duobėti keliai ir trupantys viadukai seniai tapo kasdienybe, tačiau naujausi pokyčiai šią situaciją gali iš esmės pakeisti. Dar balandžio mėnesį prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Kelių įstatymo pataisas, numatančias, kad valstybinės reikšmės keliai galės būti remontuojami viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu.

JAV diegiamos automobilių valstybinių numerių atpažinimo sistemos, kurios oficialiai skirtos eismo saugumui užtikrinti ir nusikalstamumui mažinti, tapo pažeidžiamumo šaltiniu. Teisingumo instituto atlikta analizė atskleidė, jog teisėsaugos pareigūnai šias technologijas naudoja asmeniniams tikslams – neteisėtam civilių ir buvusių partnerių sekimui.  Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Dar visai neseniai Šiaurės Korėjos sostinė Pchenjangas priminė miestą vaiduoklį, kuriame riedėdavo tik pavieniai kariniai sunkvežimiai. Tačiau šalies lyderiui Kim Jong Unui prieš 2 metus pakeitus įstatymus ir oficialiai leidus registruoti privačias transporto priemones, sostinės gatves užplūdo Kinijoje pagaminti automobiliai.

Lietuvos automobilių rinkoje bręsta esminiai pokyčiai, kuriais siekiama užkardyti prekybą po avarijų nekokybiškai suremontuotomis transporto priemonėmis. Seime įregistruotu Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektu siūloma įvesti griežtą kontrolę „Kasko“ draudimu apdraustiems ir nepataisomai sudaužytiems automobiliams.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Vairuotojų, keliaujančių pagrindine šalies transporto arterija, laukia rimtas kantrybės išbandymas. Siekiant likviduoti ilgalaikio finansavimo stygiaus ir atšiaurių žiemų paliktus padarinius, automagistralėje Vilnius–Kaunas pradedamas plataus masto kelio atnaujinimas. Nors visiškas eismo uždarymas neplanuojamas, penkių kilometrų ilgio ruože ties įvažiavimu į Kauną eismo sąlygos keisis jau šį šeštadienį.

Nors oficiali statistika rodo laipsnišką situacijos gerėjimą, Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose vis dar apstu vietų, kuriose eismo įvykiai nuolat kartojasi, o žmonės patiria sunkių traumų. 2026 metais šalies žemėlapyje užfiksuotos 27 vadinamosios juodosios dėmės. Ir nors šis skaičius yra dešimtadaliu mažesnis nei pernai, inžinerinių problemų ir neatsakingo vairuotojų elgesio derinys toliau reikalauja aukų.

Kasdienės kelionės miesto gatvėmis neretai virsta asmeninės kantrybės išbandymu. Remiantis saugaus vairavimo ekspertų vertinimais, agresija ir pyktis kelyje retai kyla dėl pačios eismo situacijos ar sudėtingų infrastruktūros sąlygų. Dažniausiai tai yra tiesioginė prasto asmeninio laiko planavimo pasekmė.

Prancūzijai priklausančioje Reunjono saloje Indijos vandenyne 2026 metais toliau tęsiamas vienas sudėtingiausių inžinerinių projektų žmonijos istorijoje. „Naujuoju pakrantės keliu“ pavadinta strateginė transporto arterija jau seniai peržengė įprastos infrastruktūros rėmus ir tapo brangiausiu pasaulio statiniu, vertinant vieno nutiesto kilometro vertę.  Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Kovoje su klimato kaita Europos didmiesčių savivaldybės imasi vis radikalesnių priemonių. Amsterdamo valdžia priėmė sprendimą viešosiose erdvėse uždrausti mėsos gaminių bei su iškastiniu kuru susijusių prekių ir paslaugų reklamą. Šis apribojimas apima automobilius su vidaus degimo varikliais, tolimus skrydžius ir atostogų keliones.

Nors kiekvienas pradedantysis vairuotojas mokomas visada laikytis dešinės eismo juostos, kelių juostų greitkeliuose ši taisyklė neretai sukelia daugiau chaoso nei naudos. Siekdama užtikrinti sklandesnį eismą ir sumažinti pavojingo manevravimo riziką, Vokietija pritaikė praktišką išeitį – 20 sekundžių taisyklę, kurią oficialiai patvirtino Diuseldorfo teismas. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Priekaištai dėl per mažo atstumo iki kito automobilio ar per greitai įveikto posūkio dažniausiai skamba iš šalia sėdinčių keleivių lūpų. Tačiau netrukus vairavimo įpročius pradės kritikuoti ir jūsų kišenėje gulintis išmanusis telefonas. Didžiausia pasaulyje išmaniųjų įrenginių gamintoja „Samsung“ nusprendė išnaudoti aparatuose esančius jutiklius ir paversti juos asmeniniais vairavimo asistentais. Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Europos Parlamento Transporto komitetas antradienį pritarė naujiems automobilių techninės apžiūros reikalavimams. Jie tiesiogiai palies visų Europos Sąjungos valstybių vairuotojus. Nors modernių transporto priemonių patikra taps griežtesnė ir apims išplėstinę elektronikos kontrolę, institucijos atsisakė siūlymo senus automobilius tikrinti kasmet. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Kinijos inžinieriai įgyvendino projektą, kuris dar prieš kelis dešimtmečius atrodė kaip drąsi ir nepasiekiama vizija. Ilgiausias pasaulyje tiltas per jūrą, sujungęs Honkongą, Džuhajų ir Makao, radikaliai pakeitė regiono susisiekimo žemėlapį. Anksčiau tris valandas trukusi kelionė tarp šių metropolių dabar trunka vos 30 minučių. Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Susisiekimo ministerija užveria ilgametę mokestinę spragą, leidusią krovinių vežėjams išvengti privalomų valstybės mokesčių. Nuo gegužės pirmosios Europos ekonominės erdvės valstybėse atlikta sunkiasvorių transporto priemonių techninė apžiūra Lietuvoje bus pripažįstama tik įrodžius, kad savininkas atsiskaitė su valstybe.

Valstybės įmonė „Regitra“ imasi iš esmės keisti vairuotojų egzaminavimo tvarką. Didžiausias dėmesys šį kartą skiriamas jauniausiems eismo dalyviams – mopedų ir mikroautomobilių vairuotojams bus keliami gerokai aukštesni reikalavimai. Tuo pačiu metu kitiems kandidatams žadama mažiau biurokratijos ir atlaidžiau vertinamos žmogiškos klaidos.

Po kelerius metus trukusių bandymų Norvegijoje oficialiai leista eksploatuoti visiškai autonominius autobusus. Nors Turkijos bendrovės „Karsan“ elektriniai autobusai mieste bandomi nuo 2022 metų, iki šiol taisyklės reikalavo, kad prie vairo sėdėtų žmogus. Jis privalėjo stebėti aplinką ir prireikus perimti vairavimą, tačiau dabar šis reikalavimas galutinai panaikintas. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Norvegija jau ne vienerius metus pirmauja elektromobilių naudojimo srityje. Remiantis naujausiais oficialiais duomenimis matyti, kad automobiliai su tradiciniais vidaus degimo varikliais šios šalies naujų transporto priemonių rinkoje beveik visiškai išnyko. Norvegijos kelių federacijos (OFV) pateikta informacija rodo, kad balandžio mėnesį visiškai elektrinės transporto priemonės sudarė 98,6 procento visų naujų automobilių pardavimų.