saugus eismas

Vokietijoje vėl nuskambėjo siūlymas pavojingiausiems greičio mėgėjams teisę vairuoti atimti visam laikui. Apie galimybę pažymėjimą atimti visam gyvenimui viešai prabilo Baden-Viurtembergo vidaus reikalų ministras Thomas Stroblas. Jo teigimu, nuolat taisykles pažeidinėjantys vairuotojai neturėtų turėti galimybės grįžti į eismą.

Vokietijoje ilgus metus veikė šešėlinė schema, leidusi vairuotojams išvengti baudos taškų Flensburgo eismo pažeidimų registre. Už atlygį atsirasdavo asmuo, oficialiai prisiimdavęs svetimą kelių eismo taisyklių nusižengimą. Nuo šių metų liepos 1 d. tokia praktika Vokietijoje yra griežtai uždrausta, o už pažeidimus gresia bauda iki 30 tūkst. eurų.

Keliaujant automobiliu po Europą neužtenka žinoti tik greičio ribojimų ar kur reikia sumokėti už mokamus kelius. Dalis šalių taiko griežtą draudimą rūkyti automobilyje, jeigu salone yra vaikų ar nepilnamečių. Kai kur už šį pažeidimą gresia kelių šimtų eurų baudos, o pakartotiniais atvejais sumos gali siekti ir kelis tūkstančius eurų. Bendro visai Europos Sąjungai draudimo kol kas nėra.

Vairuotojai šiandien už įvairiausias paslaugas gali atsiskaityti naudodamiesi išmaniesiems telefonams skirtomis programėlėmis. Jos leidžia išsinuomoti automobilį, sumokėti už jo plovimą ar net aktyvuoti degalų pylimą. Ne išimtis ir automobilių stovėjimas. Už parkavimą mokamoje zonoje vairuotojai taip pat gali sumokėti naudodamiesi programėlėmis, tačiau vienos vilnietės patirtis rodo, kad kartais išmanūs sprendimai gali atsisukti prieš pačius jų naudotojus.

Britas, tvirtinęs, kad jo elektrinis „Jaguar I-Pace“ greitkelyje tapo nevaldomas, pats sukėlė vieną garsiausių pastarųjų metų skandalų Jungtinėje Karalystėje. Po daugiau kaip dvejų metų tyrimo ir teismų maratono ši istorija baigėsi griežta kalėjimo bausme. 33 metų Nathanas Owenas Liverpulio karūnos teisme nuteistas kalėti ketverius metus ir tris mėnesius. Jis pripažino kaltę dėl pavojingo vairavimo ir dviejų sukčiavimo epizodų.

Liepos pradžioje Vilniuje įvykusi skaudi avarija dar kartą iškėlė jaunų ir nedidelę vairavimo patirtį turinčių žmonių saugumo klausimą. Naktį 19-metės vairuojamas BMW rėžėsi į apšvietimo stulpą, o šio įvykio metu žuvo du kartu važiavę jaunuoliai. Vėliau paaiškėjo, kad vairuotojo pažymėjimą mergina buvo gavusi mažiau nei prieš mėnesį, o tai kartu paskatino sugrįžti prie siūlymų riboti automobilių, kuriuos leidžiama vairuoti nedidelį stažą turintiems žmonėms, galią.

Europos Sąjunga išplėtė iki šiol tik sunkiasvoriam transportui galiojusias taisykles ir pritaikė jas mažesniems komerciniams automobiliams. Šis pokytis labiausiai palies kurjerius ir krovinių vežėjus, vykdančius tarptautinius reisus, tačiau naujieji reikalavimai nebus automatiškai taikomi kiekvienam smulkiajam verslininkui, turinčiam darbinį mikroautobusą.

Europos geležinkelių, kelių, uostų ir oro uostų infrastruktūra buvo suprojektuota klimato sąlygoms, kurios sparčiai nyksta. Briuselio laisvojo universiteto atliktas tyrimas atskleidė, kad stiprėjančios karščio bangos, ilgalaikės sausros ir staigūs potvyniai kelia didžiulę grėsmę transporto sektoriui. Mokslininkų teigimu, ekonominiai šių padarinių nuostoliai ateityje sieks milijardus eurų, o dabartinės valstybių pasirengimo ir pritaikymo strategijos yra visiškai nepakankamos.

Elektromobiliai ilgą laiką buvo laikomi pigios eksploatacijos simboliu, tačiau šis privalumas sparčiai traukiasi. Didžioji Britanija patvirtino planus, pagal kuriuos ekologiškas transportas nebegalės nemokamai naudotis šalies kelių infrastruktūra. Nuo 2028 metų balandžio šalyje įsigalios naujas elektromobilių akcizo mokestis (eVED), kuris bus skaičiuojamas tiesiogiai pagal nuvažiuotą atstumą.

Automobilio kėbulo įbrėžimas, įlenktas sparnas ar aplaužytas bamperis – su tokia situacija, kai grįžus prie transporto priemonės kaltininko vietoje jau nebėra, yra susidūrę net 73 proc. Lietuvos vairuotojų. Draudimo bendrovės „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad smulkūs apgadinimai stovėjimo aikštelėse jau virto ne atsitiktiniais nemalonumais, o nuolatine kasdienio vairavimo rizika.

Kauno miesto savivaldybė iki šio rudens planuoja užbaigti 31,5 mln. eurų vertės Pietrytinio aplinkkelio pirmąjį etapą. Nors klojant viršutinį asfalto sluoksnį darbai artėja prie pabaigos, teisme tebeverda ginčas dėl dalies šiam projektui išduotų statybos leidimų teisėtumo. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teisme įrodinėja, kad projekto sprendiniai prasilenkia su miesto planavimo dokumentais.

Paryžius, Velsas ir dalis Anglijos miestų jau kurį laiką taiko 30 km/val. (Didžiojoje Britanijoje – 20 mylių per valandą) greičio ribojimą. Tiesa, iki šiol šis režimas dažniausiai buvo taikomas tik siaurose gyvenamųjų rajonų gatvelėse. Tačiau idėja tokį greičio limitą įvesti visuotinai visoje Anglijoje įžiebė aršias diskusijas.

Kelionė nuosavu automobiliu ar nuomotu kemperiu po Šiaurės Italiją gali virsti itin brangiu galvos skausmu, jei laiku nepasidomėsite sparčiai griežtėjančiomis ekologinėmis zonomis. Keturi pagrindiniai šalies regionai – Pjemontas, Lombardija, Venetas ir Emilija-Romanija – vis aktyviau užveria miestų duris dyzelinėms transporto priemonėms. Tai nėra tiesiog vietos merų užgaida.

Ateinančiais mėnesiais Europai gresia neįprastai didelė įtampa degalų rinkoje. Kaip rodo investicinio banko „Morgan Stanley“ prognozės, kurias cituoja „Bloomberg“ agentūra, jau nuo rugpjūčio mėnesio dyzelino atsargos Senajame žemyne pradės nuosekliai tirpti. Skaičiuojama, kad iki lapkričio jos susitrauks iki maždaug 299 milijonų barelių – tai bus žemiausias šio metų laiko rodiklis nuo pat 2015 metų.

Rugsėjo pradžioje į darbus ir mokyklas grįžtančių vilniečių gali laukti nemaloni staigmena. „Vilniaus viešasis transportas“ nurodė, kad nuo rugsėjo 1-osios kasdien į maršrutus galėtų išleisti ne daugiau kaip 490 transporto priemonių, nors jos aptarnaujamiems maršrutams reikėtų bent 512. Jeigu 22 transporto priemonių trūkumo nepavyktų pašalinti, pasekmes pajustų 25 iš 59 bendrovės aptarnaujamų maršrutų.

Belgija verčia naują puslapį savo susisiekimo istorijoje. Nuo 2027 m. gegužės 1 d. šalyje įsigalios elektroninių kelių vinječių sistema, kuri palies tiek vietinius, tiek užsienio vairuotojus. Dėl šio žingsnio istoriškai susitarė visi trys šalies regionai – Flandrija, Valonija ir Briuselis. Mokėti teks už važiavimą greitkeliais ir regioniniais keliais. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Jei manėte, kad sėsti prie vairo išgėrus yra tik neatsakingų jaunuolių ar užkietėjusių kelių chuliganų bruožas – klystate. Lietuvoje girtumo prie vairo kultūra įsišaknijusi taip giliai, kad nuo sprendimo rizikuoti neatgraso nei patirtis, nei lenktynininko licencija, nei tūkstantinės žiūrovų minios akivaizdoje vykstančios varžybos. Neseniai nuskambėjęs „Rally Tauragė“ skandalas, kai iš varžybų dėl girtumo buvo pašalinti net patyrę autosporto meistrai, atvėrė opią piktžaizdę.

Kraupi avarija sostinėje, nusinešusi dviejų jaunuolių gyvybes, dar kartą skatina iškelti nepatogų klausimą.  Ar Lietuvoje egzistuojanti vairuotojų rengimo sistema išleidžia į gatves savarankiškam eismui pasiruošusius žmones, ar tik mechaniškai „Regitros“ egzaminą išlaikiusius vairuotojus? Kol vairavimo instruktoriai skambina pavojaus varpais ir pirštais bado į gilumines sistemos spragas, atsakingos valstybinės institucijos problemos nemato.

Europos Sąjungos institucijos galutinai užverčia dar vieną laisvės prie vairo puslapį. Nuo liepos 7 dienos, įsigalioja drakoniški reikalavimai visiems be išimties naujiems lengviesiems bei komerciniams automobiliams. Gamintojams iškelta griežta sąlyga – jeigu modelyje nebus įdiegta naujausia aktyvaus saugumo įranga, toks automobilis negaus homologacijos ir jam nebus išduodami valstybiniai numeriai.

Įsivaizduokite situaciją: nusiperkate galingą 500 arklio galių automobilį, tačiau įvažiavus į gyvenamąją zoną programinė įranga pati nusprendžia, kad jums jau pakaks spausti greičio pedalą. Nors tai skamba kaip scenarijus iš fantastinio filmo, Europos Komisija rimtai svarsto galimybę ateityje įpareigoti automobilių gamintojus diegti sistemas, kurios pačios automatiškai sumažintų transporto priemonės greitį jį viršijus.

Naujo modelio pasirodymas rinkoje retai reiškia, kad automobilis išlaikys savo pirmtako matmenis. Pastarųjų metų tendencija akivaizdi – transporto priemonės nuolat auga. Įtakinga aplinkosaugos organizacija „Transport & Environment“ (T&E) šį reiškinį praminė automobilių „išsipūtimu“ ir siūlo jį stabdyti įvedant naujus mokesčius, susietus su mašinos išmatavimais. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Vilnietis, užfiksavęs agresyvų „Lexus“ vairuotojo elgesį, net pusantrų metų bando rasti atsakymus policijos koridoriuose. Nors vaizdo įraše matyti, kaip vairuotojas užkerta kelią, stabdo eismą ir agresyviai elgiasi, policija iš pradžių pažeidimo išvis neįžvelgė.

JAV Greitkelių saugumo ir draudimo institutas nusprendė vaizdžiai pademonstruoti, kokį milžinišką šuolį per pastaruosius tris dešimtmečius padarė automobilių saugumo technologijos. Organizacija kaktomuša sudaužė du „Chevrolet Blazer“ visureigius, kuriuos skiria 30 metų. Šio smūgio padariniai yra iškalbingesni už bet kokius skaičius. Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Nuo 2024-ųjų liepos mėnesio ES rinkoje parduodami nauji automobiliai privalo turėti įdiegtą išmaniąją greičio palaikymo sistemą (ISA). Nors ši technologija pristatoma kaip priemonė, padėsianti didinti eismo saugumą, britų tyrimų centro „Thatcham Research“ ataskaita atskleidė visiškai kitokią realybę. Sistemos masiškai klysta, klaidingai interpretuoja kelio ženklus ir gali sukelti pavojingas situacijas, todėl vairuotojai vis dažniau skuba jas išjungti vos užvedę variklį.

Lietuvos verslo laukia rimtas išbandymas – nuo 2030 metų didžiosios įmonės nebegalės laisvai pirkti benzininių ar dyzelinių automobilių. Europos Komisijai užsimojus drastiškai „žalinti“ įmonių transporto parkus, Lietuvos verslo atstovai perspėja, kad toks spaudimas gali ne tik išpūsti prekių kainas, bet ir turėti gerokai daugiau neigiamų pasekmių.

Klaipėdos prieigose susidariusios spūstys išryškino ne tik jautrią miesto susisiekimo problemą, bet ir skirtingą institucijų požiūrį į tai, kaip turi būti informuojama apie eismą ribojančius darbus. Klaipėdos miesto savivaldybė teigia apie darbus ties Rimkų geležinkelio pervaža informavusi iš anksto, tačiau tuo pat metu prasidėję  „Via Lietuva“ darbai Vilniaus plente, savivaldybės atstovų teigimu, miestui tapo žinomi tik jau susiformavus spūstims.

Slovakijoje nuo šio rudens keisis taisyklės pėstiesiems. Per pėsčiųjų perėją einantis žmogus nebegalės naudotis telefonu ar kitu įrenginiu taip, kad dėl to prasčiau matytų, kas vyksta kelyje. Tai nėra draudimas turėti telefoną rankoje ar atsiliepti į skambutį bet kokiomis aplinkybėmis. Nauja taisyklė nukreipta į elgesį, kuris vairuotojams puikiai pažįstamas: žmogus artėja prie perėjos, žiūri į ekraną, rašo žinutę ar stebi socialinių tinklų turinį ir tik paskutinę akimirką pakelia akis į kelią.

Lenkijos vairuotojų ir į šią šalį apsipirkti ar keliauti vykstančių lietuvių laukia finansiškai įtempta vasara. Kaimyninės šalies vyriausybė oficialiai pranešė apie laipsnišką mokesčių lengvatų paketo, Lenkijoje žinomo kaip „CPN“ (lenk. Ceny Paliw Niżej – žemesnės degalų kainos), naikinimą.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Vokietijos greitkeliuose, garsėjančiuose tuo, jog juose nėra bendro greičio ribojimo, vairuotojai susidūrė su netikėta kliūtimi. Siekdami priversti vyriausybę imtis griežtesnių klimato apsaugos priemonių, aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace“ aktyvistai surengė koordinuotą akciją ir savavališkai pakeitė kelio ženklus, nustatydami 100 km/val. greičio limitą.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Automobilio kasko draudimas kiekvienam vairuotojui turėtų suteikti saugumo jausmą, tačiau taip būna ne visada.  Po eismo įvykio tenka rūpintis apgadintu automobiliu, galvoti, kur jį remontuoti, tvarkyti dokumentus ir derinti žalos administravimo klausimus. Tačiau ir taip nemalonią situaciją dar labiau apsunkina ginčai su draudimo bendrove, kai jos apskaičiuota išmoka, vairuotojo vertinimu, neatitinka realios automobilio vertės.

Šveicarija garsėja ne tik įspūdingais Alpių keliais, bet ir išskirtiniu dėmesiu saugumui. Nors daugelyje Europos sienos kirtimo punktų vairuotojų jau seniai nepasitinka uniformuoti pareigūnai, tai nereiškia, kad į šią valstybę įvažiuojate nepastebėti. Modernios technologijos čia dirba be atokvėpio ir atlieka griežtą patikrą skaitmeninėje erdvėje.

Griežtais aplinkosaugos reikalavimais garsėjanti Kalifornijos valstija ruošia dar vieną netikėtą draudimą. Šį kartą valdininkų taikiklyje atsidūrė padangos, pasižyminčios dideliu pasipriešinimu riedėjimui.  Teigiama, kad naujasis įstatymas leis vairuotojams kasmet sutaupyti net 1 milijardą dolerių. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Didmiesčių gyventojai prie transporto triukšmo seniai priprato, tačiau ne visas triukšmas yra vienodas. Viena yra nuolatinis automobilių srautas judrioje gatvėje, visai kas kita – naktį pro langus aidintys motociklai ar automobiliai su akivaizdžiai garsiau nei įprasta dirbančiomis išmetimo sistemomis. Tokie atvejai dažnai sukelia gyventojų pasipiktinimą, tačiau praktiškai juos suvaldyti nėra paprasta.

Nors šiuolaikiniai automobiliai atrodo saugesni nei bet kada anksčiau, naujausias tyrimas atskleidžia šokiruojantį faktą. Eismo įvykių metu moterys patiria net 60 procentų didesnę sunkių sužalojimų riziką nei vyrai. Pagrindinė šio pavojaus priežastis slypi dešimtmečius naudotoje, tačiau iš esmės ydingoje automobilių saugumo testavimo metodikoje bei anatomijos neatitinkančiuose manekenuose. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Kasdien keliuose sutinkami vilkikai su puspriekabėmis yra paženklinti daugybe lipdukų, skaičių ir raidžių kombinacijų. Nors lengvųjų automobilių vairuotojams gali atrodyti, kad ši informacija aktuali tik patiems vežėjams ar policijos pareigūnams, šių simbolių išmanymas padeda lengviau nuspėti sunkiojo transporto manevrus ir išvengti avarinių situacijų. Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Jeigu pastaruoju metu vairavote naujesnius automobilius, turėjote pastebėti, kad juose vis rečiau montuojamos keleiviams skirtos laikymosi rankenėlės virš durų. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti kaip banalus gamintojų noras sutaupyti, inžineriniai sprendimai ir saugumo ekspertų išvados atskleidžia kur kas sudėtingesnes šio pokyčio priežastis. Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

„Vilniaus vandenys“ pranešė pradedanti vieną didžiausių pastarojo meto infrastruktūros projektų sostinėje. Į nuotekų siurblinės rekonstrukciją bei naujos, 7 kilometrų ilgio nuotekų surinkimo linijos statybos darbus nuo G. Baravyko iki J. Rutkausko gatvės bus investuota 10,1 mln. eurų.

Kiek ilgiau nei metus trukę statybos darbai ties Ašigalio gatve baigti – antradienį Kaune oficialiai atidarytas naujas transporto mazgas virš magistralinio kelio A1. Naujasis viadukas su lėtėjimo ir greitėjimo juostomis užtikrins sklandesnį susisiekimą tarp aplinkinių mikrorajonų ir atvers patogesnį išvažiavimą pajūrio kryptimi. Atidarymo renginyje dalyvavęs susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžė savivaldybių iniciatyvos svarbą gerinant vietos infrastruktūrą.

Birželio 2 ir 3 dienomis magistraliniame kelyje A1, ties Krunos tiltu, įvedami trumpalaikiai eismo ribojimai, pranešė šioje atkarpoje esantį tiltą remontuojanti įmonė „Tilsta“.  Dėl vykdomų infrastruktūros atnaujinimo darbų vairuotojai turėtų nusimatyti galimą eismo sulėtėjimą važiuojant Kauno kryptimi. Eismo pokyčiai minėtame kelio ruože galios antradienį ir trečiadienį, nuo 8.00 iki 15.00 valandos.

Vilniaus savivaldybės įmonė „JUDU“ Valakampių mikrorajone pradeda testuoti naują eismo organizavimo modelį. Valakupių gatvės atkarpoje tarp Lakštingalų ir Svajonių gatvių įdiegiamas „2-1“ tipo eismas, skirtas užtikrinti saugesnį pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimą dalijantis apriboto pločio važiuojamąja dalimi su motorinėmis transporto priemonėmis. Tai yra pirmasis tokio tipo infrastruktūros sprendimas Lietuvos sostinėje.

Italijos vyriausybė, vadovaujama ministrės pirmininkės Giorgios Meloni, siekia atnaujinti ilgiausio pasaulyje kabamojo tilto, sujungsiančio Siciliją su žemynine šalies dalimi, statybų projektą. Nors šis infrastruktūros objektas leistų išvengti ilgų eilių prie keltų, jo įgyvendinimui trukdo išaugusios išlaidos, griežtos Europos Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklės ir organizuoto nusikalstamumo rizika. Portalas „globalconstructionreview.com“ skelbia, kad dabartinė projekto vertė siekia 13,5 mlrd.

Lietuvos keliuose ir garažuose kartais užverda tikro detektyvo vertos istorijos. Nors dauguma eismo įvykių ar pranešimų apie automobilių vagystes yra nulemti tikrų nelaimių, po dalimi jų slepiasi tyčinės ir kruopščiai suplanuotos sukčiavimo schemos, kurių pagrindinis taikinys – draudimo bendrovių išmokos. Draudimo bendrovių statistika rodo, kad inscenizuotų eismo įvykių mastas Lietuvoje ne tik nemažėja, bet ir auga.

Ilgą laiką laisvesnėmis taisyklėmis besimėgavęs lengvųjų komercinių automobilių sektorius priverstas ruoštis radikaliems pokyčiams. Pagal Europos Sąjungos direktyvas, nuo šių metų liepos 1 dienos visuose nuo dviejų su puse iki trijų su puse tonos sveriančiuose furgonuose, kurie kerta valstybių sienas arba vykdo kabotažą, privalės būti sumontuoti naujausios kartos išmanieji tachografai.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Pažangios vairuotojo pagalbos sistemos Europos Sąjungoje jau tapo privaloma naujų automobilių įranga. Oficialiai jos skirtos mažinti avarijų riziką, tačiau daliai vairuotojų šios technologijos vis dar kelia daugiau susierzinimo nei pasitikėjimo. Būtent tai artimiausiu metu turėtų keistis.

Apie tolimųjų reisų vairuotojų trūkumą Lietuvoje diskutuojama nuolatos, o ir panašu, kad tai yra chroniška problema, atspindinti tendencijas visoje Europoje.  Užimtumo tarnybos duomenimis, vien per pirmąjį šių metų ketvirtį darbdaviai registravo apie 3 tūkst. laisvų darbo vietų sunkiasvorių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams. Du trečdaliai šių pasiūlymų buvo skirti būtent tarptautinių krovinių pervežimams. Tuo metu norinčiųjų dirbti šį darbą skaičiai yra gerokai mažesni.

Vairuotojams, sėkmingai išlaikiusiems egzaminus „Regitroje“, atsipalaiduoti nederėtų – delsimas atsiimti vairuotojo pažymėjimą gali virsti netikėtais finansiniais ir laiko nuostoliais. Su tokia situacija susidūrė tv3.lt portalo skaitytojas, kurio istorija kelia rimtų klausimų ne tik dėl biurokratinių terminų logikos, bet ir dėl gyventojų informavimo kokybės. Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Socialinių tinklų išpopuliarintas pavojingas vairuotojų elgesys privertė Prancūzijos pareigūnus imtis griežtų priemonių. Siekdami surinkti kuo daugiau peržiūrų „TikTok“ platformoje, jaunuoliai filmuoja save tyčia važiuojantys tiesiai per žiedines sankryžas. Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Europos Parlamento Transporto ir turizmo komitetas patvirtino naują poziciją dėl Europos Sąjungos transporto priemonių techninės apžiūros taisyklių. Parlamentarai siūlo palengvinti vairuotojų keliones leidžiant patikras atlikti užsienyje bei griežtinti ridos klastojimo kontrolę, tačiau kartu atmeta idėją įpareigoti senesnių automobilių savininkus techninių apžiūrų centruose lankytis kasmet.

Kalifornijos transporto departamentas („Caltrans“) svarsto ambicingą projektą – greitkeliuose įrengti specialias juostas, kuriomis keleiviniai autobusai skrietų net 225 km/val. greičiu. Nors ši vizija žada greitai sujungti regionus, kuriuose nėra geležinkelio tinklo, ji iškart susiduria su rimtais infrastruktūros, technologijų ir saugumo iššūkiais. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.