Draudimo bendrovės „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad smulkūs apgadinimai stovėjimo aikštelėse jau virto ne atsitiktiniais nemalonumais, o nuolatine kasdienio vairavimo rizika.
Statistika rodo, kad beveik pusė tokių incidentų įvyksta daugiabučių kiemuose bei prie prekybos centrų, o nukentėjusiems vairuotojams paliktos remonto sąskaitos neretai viršija psichologinę tūkstančio eurų ribą.
Vidutinė žala viršija tūkstantį eurų
Draudikų surinkti duomenys rodo, kad problemos mastas šalyje išlieka stabiliai didelis – per praėjusius metus vien šioje bendrovėje buvo registruota per 440 su stovinčių automobilių apgadinimais susijusių žalų.
Nors iš pirmo žvilgsnio tokie incidentai kaip kito automobilio durelių smūgis ar parkavimo klaida atrodo smulkūs, finansinės jų pasekmės vairuotojams būna skausmingos. Vidutinė tokio pobūdžio žalos suma pernai pasiekė 1 357 eurus.
„Automobiliai stovėjimo vietose dažniausiai nukenčia per kasdienes, elementarias situacijas: neatsargiai atidarant dureles, manevruojant ankštose erdvėse ar kliudžius veidrodėlį. Nors 63 proc. atvejų užfiksuoti nuostoliai neviršija 1 000 eurų ribos, remonto kaina tiesiogiai priklauso nuo pažeidimo pobūdžio. Jei nukenčia ne tik dažų danga, bet ir geometrijos elementai, parkavimo jutikliai ar modernūs žibintai, suma išauga akimirksniu“, – aiškina „Swedbank“ draudimo bendrovės žalų administravimo departamento vadovas Laimonas Garbenčius.
Kaip pavyzdį jis pateikia praėjusių metų antirekordą, kai į šalikelėje tvarkingai priparkuotą automobilį rėžėsi kita transporto priemonė – tuomet nuostoliams padengti prireikė net 10 950 eurų išmokos.
Apklausa taip pat atskleidė, kad daliai šalies vairuotojų ši patirtis yra nuolatinė: 30 proc. respondentų nurodė apgadintą kėbulą radę vieną kartą, ketvirtadalis su tuo susidūrė du kartus, o 15 proc. nukentėjo nuo trijų iki penkių kartų. Dar 3 proc. vairuotojų teigia tapę aikštelių anonimų aukomis šešis ar net daugiau kartų.
Rizikos faktoriai
Ekspertų teigimu, incidentų tikimybė dramatiškai išauga vietose, kur transporto priemonių koncentracija yra didžiausia, o judėjimas – intensyviausias. Tai ne tik tradiciniai daugiabučių kiemai ar didžiųjų prekybos centrų prieigos, bet ir siauros senamiesčių gatvės bei požeminiai parkingai, kur vietos manevrams palikta minimaliai.
Papildomų rizikų atneša ir šiltasis sezonas, kuomet į gatves bei kiemus išvažiuoja alternatyvaus mobilumo priemonės. Vasarą fiksuojama daugiau atvejų, kai stovinčius automobilius kliudo tarp jų prasmukti bandantys dviratininkai, elektrinių paspirtukų vairuotojai ar prekes pristatantys kurjeriai su specialiais vežimėliais.
Pavyzdžiui, pernai buvo užregistruotas įvykis, kai po kelių valandų prie automobilio grįžusi vairuotoja rado specifinius kėbulo pažeidimus – ekspertams įvertinus apgadinimų pobūdį paaiškėjo, kad juos paliko paspirtukas arba kurjerio vežimėlis, o nuostolių suma siekė 820 eurų.
Kodėl negalima skubėti išvažiuoti?
Radus apgadintą automobilį, kai antrojo eismo įvykio dalyvio vietoje nėra, specialistai primygtinai rekomenduoja nedaryti vienos esminės klaidos – neskubėti išvažiuoti iš įvykio vietos. Pirmasis žingsnis turėtų būti oficialus įvykio registravimas policijoje.
Tai ypač svarbu bandant atsukti vaizdo kamerų įrašus ar ieškant liudininkų – turint oficialų pranešimą, šansai nustatyti pasišalinusį asmenį pastebimai padidėja.
Jei transporto priemonė yra apdrausta savanoriškuoju kasko draudimu, apie incidentą būtina pranešti draudimo bendrovei sutartyje numatytais terminais. Labai svarbu nepradėti jokių remonto ar kėbulo lyginimo darbų tol, kol ekspertų komanda oficialiai neužfiksavo visų pažeidimų, nes vėliau nustatyti tikrąjį žalos mastą gali būti nebeįmanoma.
Tuo tarpu jei automobilis kasko apsaugos neturi, o policijai pasišalinusio kaltininko identifikuoti nepavyksta, visos remonto išlaidos atitenka pačiam automobilio savininkui.
Siekiant sumažinti šias rizikas, vairuotojams patariama kritiškiau rinktis stovėjimo vietą: esant galimybei, vengti statyti automobilį prie pat intensyvių išvažiavimų, prekių krovimo zonų ar šalia dviračių takų bei geriau paaukoti kelias minutes pėsčiomis, tačiau palikti transporto priemonę erdvesnėje ir geriau apšviestoje aikštelės dalyje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
