Ne išimtis ir automobilių stovėjimas. Už parkavimą mokamoje zonoje vairuotojai taip pat gali sumokėti naudodamiesi programėlėmis, tačiau vienos vilnietės patirtis rodo, kad kartais išmanūs sprendimai gali atsisukti prieš pačius jų naudotojus.
Vairuotoja teigia du kartus „UniPark“ programėlėje aptikusi jos pačios nepradėtą parkavimo sesiją. Pirmuoju atveju moteriai buvo apskaičiuotas beveik 96 eurų mokestis, nors ji tvirtina išvakarėse automobilio Vilniaus mėlynojoje zonoje nestačiusi.
Antrą kartą aktyvią sesiją moteris pastebėjo tuo metu, kai automobiliu naudojosi jos vyras. Skaitytojos teigimu, transporto priemonė mokamoje aikštelėje nestovėjo, tačiau programėlėje vis tiek buvo skaičiuojamas parkavimo laikas.
Už parkavimo sesiją – beveik 96 eurai
Pirmąjį atvejį moteris pastebėjo ryte, kai Gynėjų gatvėje norėjo aktyvuoti skaitiklį už automobilio stovėjimą. Atidariusi telefoną ji pamatė, kad „UniPark“ programėlėje jau skaičiuojamas parkavimo laikas mėlynojoje zonoje.
Skaitytoja teigia išvakarėse automobilio mėlynojoje zonoje nestačiusi. Tiesa, moteris gyvena netoli Senamiesčio ir šioje miesto dalyje dažnai lankosi, tačiau kada, kur ir kokiu būdu parkavimo sesija buvo pradėta, ji nežino.
Nematydama kitos galimybės sustabdyti toliau didėjantį mokestį, vairuotoja sesiją nutraukė ir apmokėjo susidariusią sumą. Redakcijai pateiktoje sąskaitoje nurodyta, kad už gegužės 16–17 dienomis fiksuotą parkavimo sesiją buvo nuskaičiuota 95,80 euro.
Manydama, kad mokestis susijęs su Vilniaus miesto rinkliava, moteris kreipėsi į „JUDU“. Įmonė jai paaiškino, kad už programėlėje pateiktų duomenų teisingumą ir parkavimo sesijos sustabdymą atsako pats naudotojas. Taip pat buvo nurodyta, kad faktinę automobilio buvimo vietą būtų galima vertinti tik gavus tai patvirtinančius vaizdo įrašus ar nuotraukas su laiko žymomis.
Antrą kartą aktyvią sesiją išjungė operatorė
Po kurio laiko moteris programėlėje vėl pastebėjo aktyvią parkavimo sesiją, tačiau tuo metu automobiliu naudojosi jos vyras.
Moteris įtarė, kad sesija galėjo būti susijusi su Rasų g. 9A esančia „Lidl“ parduotuvės aikštele, pro kurią jos šeimos nariai tą dieną buvo pravažiavę. Skaitytojos teigimu, automobilis šioje aikštelėje nebuvo paliktas, o pastebėjus aktyvią sesiją automobilis jau buvo kitoje miesto dalyje.
Vairuotoja paskambino „UniPark“ klientų aptarnavimo telefonu ir pasiteiravo, kodėl programėlėje vis dar skaičiuojamas parkavimo laikas. Operatorė patvirtino matanti aktyvią sesiją ir ją išjungė.
Sesiją turi pradėti pats vairuotojas
„UniPark“ rinkodaros vadovas Mantas Meškauskas teigė, kad automatinė parkavimo sesija programėlėje gali būti pradedama tik užtvarais kontroliuojamose automobilių stovėjimo aikštelėse.
Visais kitais atvejais mokėjimą turi įjungti pats naudotojas. Tai taikoma ne tik miesto parkavimo zonoms, bet ir aikštelėms, kuriose automobilių kontrolė vykdoma numerių atpažinimo kameromis, kontrolierių arba terminalų pagalba.
„Automatinė parkavimo sesija „UniPark“ programėlėje gali būti pradedama tik užtvarais kontroliuojamose automobilių stovėjimo aikštelėse. Visais kitais atvejais parkavimo sesiją turi pradėti pats naudotojas“, – nurodė M. Meškauskas.
Pasak jo, užtvarais kontroliuojamose aikštelėse vien to, kad kamera užfiksuoja automobilio valstybinį numerį, nepakanka. Sistema papildomai patikrina, ar transporto priemonė faktiškai pateko į aikštelę. Bendrovės atstovas nedetalizavo visų naudojamų techninių priemonių, tačiau nurodė, kad vertinami keli tarpusavyje susiję sistemos duomenys.
„UniPark“ taip pat patikslino, kad Rasų g. 9A esančioje „Lidl“ aikštelėje naudojama „Parkomatic“ sistema, o transporto priemonių kontrolė vykdoma išmaniosiomis numerių atpažinimo kameromis. Vis dėlto vien automobilio įvažiavimas į šią aikštelę parkavimo sesijos „UniPark“ programėlėje neaktyvuoja.
„Šioje aikštelėje parkavimo sesija programėlėje automatiškai nepradedama – ją turi aktyvuoti pats naudotojas“, – paaiškino M. Meškauskas.
GPS duomenys neturi įtakos
Paklaustas, ar įjungti telefono buvimo vietos duomenys gali tapti priežastimi, dėl kurios automobilio stovėjimo skaitiklis įsijungia automatiškai, bendrovės atstovas patikino, kad tai jokios įtakos neturi.
Programėlėje naudojama GPS funkcija gali parodyti artimiausias mokamas zonas ar aikšteles, taip pat priminti pradėti arba pasiūlyti sustabdyti parkavimą. Tačiau šie pranešimai yra tik rekomendacinio pobūdžio.
„Programėlėje esanti priminimų funkcija savaime neįjungia parkavimo. Ji tik informuoja arba pasiūlo pradėti parkavimo sesiją, tačiau pati neparenka nei zonos ar aikštelės, nei transporto priemonės“, – teigė „UniPark“ atstovas.
Norėdamas pradėti mokėjimą, naudotojas pats turi pasirinkti automobilį, parkavimo zoną arba aikštelę ir patvirtinti sesijos pradžią. Miesto zonose ir kameromis ar fiziškai kontroliuojamose aikštelėse parkavimo sesiją taip pat turi sustabdyti pats vairuotojas. Tiesa, programėlėje galima iš anksto nustatyti norimą stovėjimo trukmę, po kurios paslauga bus nutraukta automatiškai.
„UniPark“ atstovas taip pat patvirtino, kad tas pats automobilio valstybinis numeris gali būti pridėtas prie daugiau nei vienos programėlės paskyros. Tačiau vienoje paskyroje pradėta parkavimo sesija kitose paskyrose nerodoma.
„Aktyvi parkavimo sesija matoma tik toje paskyroje, iš kurios ji buvo inicijuota, ir kitose paskyrose automatiškai nerodoma“, – paaiškino M. Meškauskas.
Todėl tuo atveju, jeigu skaitytoja aktyvią sesiją matė savo paskyroje, pagal bendrovės paaiškinimą ji turėjo būti pradėta būtent iš tos paskyros.
Ginčo atveju tikrinami sistemos duomenys
„UniPark“ atstovas nurodė, kad kilus ginčui gali būti tikrinama transporto priemonės nuotrauka, valstybinio numerio atpažinimo rezultatas, įvažiavimo ir išvažiavimo laikas, užtvaro veiksmų įrašai, parkavimo operacijos duomenys bei su ja susijusių veiksmų programėlėje istorija.
Kokie konkretūs duomenys yra išsaugomi, priklauso nuo aikštelėje naudojamo techninio sprendimo ir pasirinkto atsiskaitymo būdo.
M. Meškauskas pripažino, kad dėl neteisingai nuskaityto automobilio numerio ar laikino sistemos sutrikimo parkavimo sesija kartais gali būti netinkamai užbaigta. Tokiais atvejais klientas turi kreiptis į bendrovės klientų aptarnavimo komandą. Nustačius, kad mokestis apskaičiuotas neteisingai, jis panaikinamas arba klientui grąžinama permokėta suma.
Tačiau bendrovė neatsakė į klausimą, ar dėl techninės arba programinės klaidos sesija gali būti ne tik netinkamai užbaigta, bet ir klaidingai pradėta.
Šiemet dėl „UniPark“ gauti devyni skundai
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, paprašyta įvertinti vilnietės situaciją, nurodė, kad konkrečiai išvadai reikėtų išnagrinėti visas aplinkybes – paslaugos naudojimo duomenis, vartotojui pateiktą informaciją ir paslaugos teikėjo atsakymą.
Pasak VVTAT vyresniosios patarėjos Mildos Deimantės, verslininkas vartotojui privalo aiškiai ir išsamiai paaiškinti paslaugos sąlygas, jos kainą, mokesčio apskaičiavimo bei atsiskaitymo tvarką. Sutikę su nustatytomis taisyklėmis, jų turi laikytis tiek vartotojas, tiek paslaugos teikėjas.
„Jeigu parkavimo aikštelė yra mokama ir vartotojas įsigyja parkavimo paslaugą joje, tai yra įvažiuoja į aikštelę, parkuoja ten automobilį tam tikrą laiką, jam ši paslauga turi būti teikiama kokybiškai. Vartotojas turi pareigą sumokėti už teikiamą paslaugą, o paslaugos teikėjas – tą paslaugą suteikti kokybiškai“, – komentavo M. Deimantė.
Vartotojui, manančiam, kad mokestis apskaičiuotas nepagrįstai arba paslauga suteikta netinkamai, tarnyba rekomenduoja pirmiausia raštu kreiptis į konkretų paslaugos teikėją. Tai svarbu padaryti raštu, kad liktų kreipimosi ir pateikto reikalavimo įrodymas.
VVTAT taip pat atkreipė dėmesį, kad Vilniuje automobilių stovėjimo vietas administruoja ir savivaldybės įmonė, ir privatūs operatoriai. Todėl vairuotojas pirmiausia turėtų išsiaiškinti, kas konkrečiu atveju suteikė paslaugą ir kam buvo sumokėti pinigai.
Jeigu paslaugos teikėjas per 14 dienų neatsako arba jo pateiktas sprendimas vartotojo netenkina, žmogus gali kreiptis į VVTAT ir prašyti ginčą išnagrinėti ne teismo tvarka.
Tarnybos duomenimis, 2026 metais dėl „UniPark“ jau gauti devyni skundai, tačiau nė vienas iš jų nebuvo tenkintas iš esmės. Keturi vartotojai nepateikė VVTAT prašomų papildomų dokumentų, reikalingų ginčui nagrinėti, dar keturis skundus atsisakyta nagrinėti dėl per mažos ginčo vertės (kai suma nesiekia 20 eurų), o vienu atveju vartotojas neturėjo turtinio pobūdžio reikalavimo.
Skunduose gyventojai dažniausiai nurodė sumokėję mokesčius už parkavimą, tačiau bendrovė įmokų neįskaitė. Taip pat ginčų kilo dėl to, kad pranešimai apie skiriamas baudas siunčiami vartotojų deklaruotais gyvenamaisiais adresais.
Tais adresais faktiškai negyvenantys žmonės laiku negauna informacijos apie nuobaudas, todėl apie susidariusias skolas sužino tik vėliau, sulaukę pranešimų iš skolų išieškojimo įmonių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
