Skaičiuojama, kad iki lapkričio jos susitrauks iki maždaug 299 milijonų barelių – tai bus žemiausias šio metų laiko rodiklis nuo pat 2015 metų. Šie tiekimo sutrikimai ir rekordinės naftos perdirbimo maržos Šiaurės Vakarų Europoje neišvengiamai palies ir Lietuvą, kurios degalų rinka yra glaudžiai susijusi su bendra Europos sistema.
Problema – ne gavyba, o perdirbimas
„Situacija iš tiesų įtempta. Mūsų tiekimo ir paklausos modelis rodo, kad Europos dyzelino atsargos iki metų pabaigos susitrauks iki daugiametėse žemumose esančio lygio“, – perspėja „Morgan Stanley“ analitikai.
Banko ekspertų teigimu, pagrindinis stabdys naftos sistemoje šiuo metu yra ne žaliavos gavybos trūkumas, o pats naftos perdirbimo procesas. Tai puikiai iliustruoja paradoksas, kai pasaulinėje rinkoje kaupiasi neparduotos naftos kiekiai, o tam tikruose segmentuose fiksuojamas žaliavos kainų nuosmukis, tačiau galutinių degalų kainos vis tiek kyla. Šios suirutės epicentru tapo būtent dyzelino rinka, o ypač – Europa.
Šią problemą puikiai iliustruoja ir padėtis Lietuvoje. Vairuotojai dažnai klaidingai mano, kad Mažeikiuose esanti gamykla „Orlen Lietuva“ gali visiškai apsaugoti mus nuo pasaulinių sukrėtimų. Visgi naftos perdirbimo dėsniai yra negailestingi.
Iš vieno žaliavos barelio, kurį sudaro 159 litrai, gamybos procese visada išgaunamos kelios skirtingos produktų grupės. Kiek bus pagaminta dyzelino, benzino ar aviacinių degalų, priklauso nuo gamykloje įdiegtų technologijų, todėl šių proporcijų neįmanoma savo nuožiūra pakeisti vien tik dyzelino naudai. Kai visame žemyne ima trūkti konkrečios rūšies kuro, didmeninė kaina akimirksniu šokteli visoje Europoje, o šį šuolį iškart pajunta ir Lietuvos didmenininkai.
Kinijos faktorius
Degalų rinką pastaruoju metu stipriai supurtė atsinaujinusi eskalacija tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Irano. Tai lėmė, kad naftos produktų kainos biržose augo kur kas sparčiau nei pačios žaliavinės naftos kaina. Padėtį dar labiau aštrina nesiliaujantys logistikos trikdžiai Hormuzo sąsiauryje bei Ukrainos vykdomi išpuoliai prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.
Kadangi Lietuva ir visa Europa yra atsisakiusi rusiškų degalų importo, alternatyvūs maršrutai tanklaiviais iš JAV ar Artimųjų Rytų tampa itin jautrūs bet kokiems geopolitiniams konfliktams.
Prie bendros įtampos prisideda ir procesai Tolimuosiuose Rytuose. Kinijos naftos pramonės milžinės pastaruoju metu pastebimai sumažino perdirbamos naftos apimtis.
Nors Kinija niekada netiekia dyzelino tiesiogiai Europai, jos gamybos apsukų sumažėjimas sukelia grandininę reakciją – tarptautinėje sistemoje tiesiog lieka mažiau degalų, kurie galėtų nukeliauti į Vakarų šalis.
Dyzelinas – nematomas ekonomikos variklis
Dyzelino stygius yra kur kas pavojingesnis ekonomikai nei benzino trūkumas. Kaip pastebi „MarketWatch“ analitikai, dyzelinas pasižymi didesniu energijos tankiu ir yra pagrindinis komercinio transporto, tolimojo susisiekimo sunkvežimių, mokyklinių autobusų bei žemės ūkio technikos kuras.
Negana to, būtent dyzelinu maitinami generatoriai ir kompresoriai užtikrina nepertraukiamą maisto produktų gavybos ir tiekimo šaldymo grandinę. Todėl bet koks šių degalų brangimas automatiškai padidina prekių pristatymo bei gamybos kaštus, o tai vartotojai vėliau pamato parduotuvių lentynose.
Rinka į šiuos signalus sureagavo akimirksniu – Europos dyzelino ateities sandorių kaina šoktelėjo 3,5 procento ir pasiekė 1 219,5 JAV dolerio už toną. Tai aukščiausias šių degalų kainos lygis per pastaruosius mėnesius.
Vis dėlto „Morgan Stanley“ mano, kad šis trūkumas rinkoje jau yra visiškai įvertintas, todėl investuotojams pataria nebesitikėti tolesnio pelno augimo iš dabartinių pozicijų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
